Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2010

Glešilegt nżtt įr og žakkir fyrir gamla!

Glešjumst eins og viš getum nś yfir hįtķšina, žvķ alvaran mun taka fljótlega viš į nżįrinu.

Mig grunar nefnilega aš nęsta įr eigi eftir aš reynast eitt žaš višburšarķkasta ķ heimssögunni. Aš eftir žaš verši Evrópusambandiš ekki samt.

Mķn persónulega tilfinning er aš lķkur į žvķ aš Evrusvęšiš haldi śt nęsta įr ķ óbreittri mynd, séu innan viš 50%.

Hvaš akkśrat gerist, er ekki klįrt enda möguleikar til stašar, allt frį stjórnlausu hruni sem vęri versta nišurstaša yfir ķ aš, undirbśiš verši einhvers konar Plan B af rķkari rķkjum, sem myndi sameiginlega nżjan gjaldmišil - žannig aš gamla Evran falli žį stórt.

Ašalpunkturinn er sį, aš einungis stór sameiginleg ašgerš getur bjargaš mįlum - og ž.e. enn mögulegt, ef sś sameiginlega er nęgilega yfirgripsmikil og aš ef gripiš til hennar ķ tęka tķš. En tķminn er aš renna śt hratt. 

En, žetta gęti veriš śtgįfa Evrubréfa meš sameiginlega įbyrgš, sem geri rķkjum ķ vanda og žeim sem lķklega lenda ķ vanda mögulegt aš skipta śt skuldum fyrir skuldir meš lęgri vexti, žį sameiginlega nišurgreidda ķ t.d. 3,5%.

Vandi er sį aš rķkari žjóšir og betur staddar innan Evrusvęšis, hika viš - vegna kostnašar. 

En, hrun mun einnig kosta mikiš og sennilega meira.

Alveg sama hvaš gerist veršur sameiginlegur skuldavandi mjög mikill. En, stjórnlaust hrun mun framkalla verstu vandamįlin og mešan menn hika og ķta mįlum į undan, er alvarleg og hratt vaxandi hętta einmitt į slķkri śtkomu.

Minna dżrt veršur aš įbyrgjast sameiginlega eša aš śtbśa ofangreint Plan B.

Vonandi aš leištogar Evrópu standi sig - žvķ stęrsta eldskżrn leištoga ESB/Evru rķkja er nś framundan į nęstu 6 mįnušum eša svo - ég gerist svo djarfur aš spį žvķ.

Hvaš okkur varšar, žį lķklega fellur okkar bankakerfi ef žaš veršur stjórnlaust hrun. Ž.e. hugsanlegt aš žaš standi, ef vęgari śtkomurnar verša ofan į. En einungis hugsanlegt.

Bankakerfiš okkar er žvķ mišur raungjaldžrota eša žvķ sem nęst - og višbótar samdrįttur žvķ sennilega fellir žaš, sérstaklega ef samdrįttur sį er verulegur.

Einungis getur žaš hjaraš įfram, ef tekst aš komast hjį samdrętti hér į nęsta įri žį vegna žess aš atburšir ķ Evrópu sigla skįrsta mögulega farveg og atburšarįs hér skilar einhverjum smį hagvexti - hiš minnsta ekki frekari samdrętti.

  • Ég er farinn aš skilja af hverju - megir žś lifa įhugaverša tķma - er "curse" :)

 

Skoša įhugaverša greinar: 2 nóbels hagfręšingar

Stiglitz: Reform the euro or bin it

Stiglitz: Economic crisis 'could mean death of the euro', warns Nobel Prize winner

Stiglitz: Spain on the steps of the Argentine crisis of 2001, warns Stiglitz

Krugman: The Spanish Prisoner

Krugman: Eating the Irish

 

Kv.


Ķslenska krónan er sem korktappi ķ ölduróti heimskerfisins - er sagt! Višlagiš er, aš viš žurfum aš tilheyra stęrri gjaldmišli!

Hinn eiginlegi korktappi er Ķsland sjįlft, ž.e. okkar hagkerfi. En ž.e. galopiš eins og hęgt er aš hugsa sér, og allar sveiflur sem eiga sér staš erlendis, koma žegar fram hér - bęši góšar og slęmar.

Į hinn bóginn, er žaš ekki lausn, aš taka sveiflujafnarann sem er okkar gjaldmišill, af hagkerfinu. Žvķ, sveiflurnar sem viš erum aš tala um - hvort sem um er aš ręša veršsveiflur į okkar helstu śtflutnings afuršum, fjölgun eša fękkun feršamanna, heimskreppu eša uppgang ķ löndunum ķ kring; verša alveg burtséš frį žvķ hvort viš höfum eigin gjaldmišil eša ekki.

  • Žannig, aš žaš veršur ekkert til neitt jafnvęgi meš žvķ aš taka sveiflujafnarann af.
  • Žvert į móti, žį er žaš eina sem breitist, aš sveiflurnar verša samt eftir sem įšur, en žį ķ stašinn žarf eitthvaš annaš aš sveiflast.
  • Samanburšur į reynslu žjóša, viršist ekki sżna aš sveiflujöfnun meš öšrum žjóšfélags- eša hagkerfisžįttum, sé skįrri.
  • Žvert į móti viršist slķkur samanburšur sżna aš žjóšir meš eigin gjaldmišil og fljótandi gengi, verša fyrir minnsta hagkerfistjóninu - aš jafnaši.

 

Reynsla Letta

Hérna fyrir nešan getiš žiš séš dęmi um žaš hvaš gerist, žegar hagkerfi sveiflast įn sveiflujafnara vs. hvaš gerist žegar hagkerfi sveiflast meš sveiflujafnara. 

Samanburšur Nóbelsveršlaunahafans Krugmans į Ķslandi og Lettlandi. Munur annaš hagkerfiš įkvaš aš heimila gengisfellingu mešan hitt, stóš viš žaš prógramm aš heimila hana ekki - og uppsker ķ stašinn aš hafa uppfyllt skilyrši um Evruašild.

Spurningin er, hvort gręddi meira - landiš sem tók stęrri samdrįttinn eša landiš sem tók žann smęrri?

Evrusinnar dįsama einmitt stjv. ķ Lettlandi, fyrir dugnašinn og haršfylgdina, aš hafa haldiš sķnu striki žrįtt fyrir kreppu, žrįtt fyrir samdrįtt sem varš 25% įšur en hagvöxtur hófst aš nżju - eins og sumir vilja meina aš Lettland hafnaši skammtķma gróša fyrir langtķma.

En, 25% samdrįttur kallast ķ öllu venjulegu samhengi "economic depression" og žaš mun taka Letta mörg višbótar įr aš vega upp svo óskaplega mikinn samdrįtt.

Pólland svo annaš dęmi sé tekiš, įkvaš aš standa ekki viš prógrammiš til ašildar aš Evru, og ķ stašinn heimilaši gengisfellingu, sem varš nokkur stór. En, ķ stašinn varš samdrįttur til muna smęrri og hagvöxtur er žar ķ landi einnig kominn af staš!

Evrusinnar vilja meina, aš Lettar séu til fyrirmyndar mešan Pólverjar séu žaš ekki. Aš ķ Póllandi hafi rįšiš popślismi og skammtķmasjónarmiš!

---------------

December 17, 2010, 1:33 pm

They Have Made a Desert

And called it successful adjustment. Matthew Yglesias marvels at European policy makers who consider Latvia a success story. And their satisfaction is indeed something wondrous to behold. Here’s a comparison:

DESCRIPTIONEurostat

A few more such successes and Latvia will have no economy at all.

---------------

Grein um Pólland: Zloty economics: Crisis? What crisis?

Önnur grein: Poland’s Currency Lifts Economy

Bloomberg: Polish Economy Grows Fastest in Two Years, Setting Stage for Rate Increase

Svķžjóš: Swedish economy posts record growth

Grein: Internal Devaluation Definition

Grein: Iceland vs Ireland

Stiglitz: Reform the euro or bin it

Stiglitz: Economic crisis 'could mean death of the euro', warns Nobel Prize winner

Stiglitz: Spain on the steps of the Argentine crisis of 2001, warns Stiglitz

Krugman: The Spanish Prisoner

Krugman: Eating the Irish

Eins og sést aš nešan, stóš Pólland sig mikiš betur en löndin ķ kring, skv. stöšu ķ įrslök 2009. Pólland reyndar įsamt Svķžjóš, er sennilega žaš ašildarland ESB sem best kemur śt śr kreppunni!

Ég ętla ekki aš segja neitt frekar um žetta annaš en žaš, aš mķn skošun er aš Lettar hafi tekiš ranga įkvöršun - sem var ķ reynd aš lįta ašra žętti innan hagkerfisins en gengiš taka sveifluna sem eins og myndin į vefsķšunni hans Krugman sżnir glöggt skilar sér ķ meiri samdrętti - į mešan aš įkvöršun Pólverja um žaš aš hętta viš Evruašild hiš minnsta fyrst um sinn hafi veriš rétt og heimila gengisfellingu, žannig aš gjaldmišillinn sveiflujafnaši ķ stašinn, fyrir ašra žętti hagkerfisins - žannig aš samdrįttur lįgmarkašist įsamt višbót viš atvinnuleysi. Ķ reynd viršist sem žeir hafi alveg sloppiš viš samdrįtt, męlt yfir įriš.

Ķ stašinn hęgši į hagvexti, en sķšan hefur hann veriš aš smį aukast. Ķ Lettlandi hófst hagvöxtur aftur um mitt žetta įr, en munurinn er sį aš Pólland ž.s. hagvöxtur einungis minnkaši er hagkerfistap lķtiš, og Pólverjar verša til mikilla muna fljótari aš nį žvķ til baka - hagkerfislega og lķskjaralega - en Lettland. 

Žaš skiptir ķ raun og veru mįli, og afsannar meš öllu aš sveiflur meš öšru en gjaldmišli, séu betri fyrir launamenn - almenning.

Žvert į móti skiptir meira mįli fyrir almenning, aš nišursveifla hagkerfisins sé lįgmörkuš, og žvķ fj. atvinnulausra.

Ķ samanburši er tķmabundin lękkun launa, sem gengisfelling framkallar mun minna tjón - enda kemur žaš sķšan allt til baka, žegar atvinnulķfiš tekur viš sér, og laun fara aš hękka į nż.

Į Ķslandi reyndar er sérįstand, ž.s. ofvöxtur bankakerfisins skaffaši um tķma hęrri lķfskjör en raungrundvöllu var fyrir skv. žeim framleišslužįttum sem undirbyggja okkar hagkerfi, svo aš žau fölsušu lķfskjör koma ekki aftur. Heldur, mun landiš nį aftur upp ķ cirka žau sem til stašar voru - segjum 2002 er bankarnir voru seldir.

 

Nišurstaša

Ķsland er sannarlega korktappi ķ hafróti stórsjóa, ef alžjóša hagkerfiš lendir ķ krżsu. En, meš virkum sveiflujafnara kemst sį korktappi ķ gegnum hafrótiš įn žess aš sökkva - ž.e. hagkerfi Ķslands.

En, įn sveiflujafnara er ekki vķst aš svo vel fari. En, ž.e. einmitt eiginleiki smįrra hagkerfa, aš žau hafa minna borš fyrir bįru en stór hagkerfi, ef žau ętla sér aš sigla beint ķ gegnum stórsjóina įn žess aš hafa virkan sveiflujafnara.

Sį möguleiki er žį fyrir hendi aš verša alveg undir, eins og viš sjįum ķ vanda Grikklands og Ķrlands - en bęši löndin hefšu getaš foršast gjaldžrot meš peningaprentun, og leiš veršbólgu eins og viš fórum. En, ef žś getur ekki prentaš peninga, getur ekki fellt gengi, žį žarftu utanaškomandi ašstoš sbr. Grikkland eša Ķrland, vegna žess aš peningamagn sem žś ręšur yfir er takmarkaš svo žaš getur runniš til žurršar. Žį ef žś fęrš žį ekki ašstoš, sem er hįš vilja og getu annarra um aš veita žį ašstoš sem hvort tveggja er ekki įn enda, žį tęmast sem sagt fjįrhirslurnar og innlent greišslufall į sér staš hjį viškomandi rķki - sem er langalvarlegasta form krżsu sem hęgt er aš lenda ķ fyrir utan borgarastrķš eša innrįs óvinaherja. En, žį hęttir rķkiš aš geta borgaš laun - bętur til fįtękra - til ellilaunžega - til fatlašra - til atvinnulausra. Nišurstaša, samfélagsleg upplausn. Jafnvel hrun rķkisvalds.

Žaš er sem sagt, engin smįręšis įhętta fólginn ķ žvķ, aš henda frį sér eigin gjaldmišli. Žvķ ef allt fer į versta veg, žį taka žeir krżsumöguleikar sem žį eru ķ boši öllu žvķ fram, sem žś getur lent ķ meš eigin gjaldmišil. En, innlent greišslufall er til muna hęttulegra en aš taka įhęttu meš peningaprentun og veršbólgu.

Žaš fer reyndar eftir žvķ hve mikil hśn veršur, sem dęmi veršbólga upp ķ 100% er ekki stórfellt hęttuleg ķ samanburši. En, ef viš erum aš tala į hinn bóginn um algerlega stjórnlausa eins og ķ Zimbabve ž.s. mį vera hśn hafi fariš yfir milljón prósent og žį ķ reynd įstand mjög nęrri innlendu greišslufalli, žį aušvitaš er munurinn į milli oršinn sįra lķtill.

En žetta sżnir hve langt ég žarf aš fara ķ samanburši, til aš nįlgast eins alvarlegt įstand og ž.s. getur veriš framundan į Spįni į nęstu mįnušum, ef žegar į reynir rķku žjóširnar innan ESB treysta sér ekki ķ fleiri björgunarpakka og Spįnn fęr enga björgun og fer ķ raunverulegt žrot meš enga leiš til aš bjarga sér meš peningaprentun.

Italy's debt costs approach red zone : "Yields on 10-year bonds rose 10 basis points to 4.86pc after a poor auction of short-term debt in Rome. The Italian treasury had to pay 1.7pc to sell €8.5bn (£7.2bn) of six-month bills in a thin post-Christmas market, up from 1.48pc a month ago."

Ķtalķa viršist hafa veriš aš selja skuldabréf milli jóla og nżįrs, og sś sala sżnir aš krżsan er ekkert ķ rénun, ž.s. žeir žurftu aš bjóša 0,1% meira en sķšast. Krafan er komin óžęgilega nįlęgt 5%.

Žaš bendir žvķ flest til žess, aš mikill óróleiki verši į mörkušum žegar snemma į nżįrinu. Ég spįi mjög spennandi fyrstu mįnušum nęsta įrs. Ekki sķst fyrir Spįn, sem žarf aš skuldbreyta mjög hįum upphęšum fyrstu 3. mįnuši nęsta įrs, og er hęsti toppurinn ķ aprķl nk.

 

Kv.


Įrni Pįll, okkar įstkęri efnahags- og višskiptarįšherra, telur krónuna vera upphaf og endi okkar efnahags ófara. Bara ef žetta vęri virkilega svona einfalt!

Žaš er uppi vinsęl kenning, sem er vinsęl vegna žess aš hśn er ašlašandi. En, ž.e. einmitt žannig, aš ašlašandi hugmyndir, vilja gjarnan laša aš sér hópa fólks, einmitt fyrir žaš aš vera ašlašandi.

Ķ žessu tilviki, er žaš sś hugmynd, aš gjaldmišillinn okkar krónan, sé okkar helsti myllusteinn. Upphaf og endir okkar fjölmörgu efnahagslegu ófara. Menn benda žvķ til sönnunar į, hve oft hśn hefur falliš "segja menn" og hve mikil veršhękkanahryna įsamt tekjutapi launžega, slķku oft fylgir.

Nś nżlega, er įkallaš "hśn hafi tapaš 99,9% af sķnu veršgildi sbr. danska krónu į sķšustu 65 įrum. Hugsa sér, segja menn alla žessa helför fyrir almenning. En, einhvern veginn bregšast menn ķ žvķ, žegar žeir predika meš žessum hętti, aš nefna aš žó svo aš svo sé, žį eru tekjur almennings hérlendis, til mikilla muna hęrri en fyrir 65 įrum sķšan, og aš auki aš žęr eru langtum - langtum hęrri, en 1/999 vs. mešal kjör Dana.

Lausnin sem menn nefna, og hljómar einföld, er aš skipta gjaldmišlinum fyrir stöšugan gjaldmišil, sem hafi gengi sem lękki ekki - sé meš öšrum oršum stöšugt.

Žessu į aš fylgja mikill hagur fyrir launžega, žvķ žį lękki kjör žeirra aldrei fyrir tilverknaš gengisfalls.

Aš auki, į žetta aš efla mjög višskipti, sem sagt er munu efla mjög hagkerfiš o.s.frv, o.s.frv.

 

Bara ef žetta vęri svona einfalt

Ķ fyrsta lagi viršast menn ekki margir hverjir skilja fyllilega, hvaš er gjaldmišill!

  1. Gjaldmišill er ekki veršmęti ķ sjįlfu sér.
  2. Hann er einungis tilvķsun į veršmęti.
  3. En, margir misskilja algerlega hvaša veršmęti hann er tilvķsun fyrir. Ž.e. ekki fyrir žau veršmęti, sem er veriš aš eiga skipti į hverju sinni. Heldur, žau veršmęti sem hagkerfiš sjįlft -sem viškomandi gjaldmišill gildir innan- framleišir. 
  4. Ž.s. gjaldmišillinn er grundvallašur į veršmętasköpun hagkerfis, žį hefur hann traust sem mišill til skipta į veršmętum milli einstaklinga og ašila, svo lengi sem viškomandi hagkerfi hefur enn rekstrargrundvöll og innri veršmętasköpun.
  5. Gjaldmišill ferst žvķ ekki nema, og ašeins nema, aš hagkerfiš sjįlft farist sbr. Sómalķa. Aušvitaš er einnig mögulegt, aš leggja gjaldmišil nišur. En, svo lengi sem hagkerfi vill starfa meš gjaldmišil, sem žaš sjįlft bżr til, veršur traust/tiltrś aldrei "0" nema, aš endanlegt hrun viškomandi hagkerfis sé öruggt og yfirvofandi.

Žannig, aš allt tal um endanlegt hrun okkar gjaldmišils er tóm endaleysa ž.s. hagkerfiš okkar er enn starfandi, og stöšugur/öruggur śtflutningur veršmęta sem önnur hagkerfi hafa įhuga og vilja um aš kaupa, er enn til stašar.

 

Ž.s. margir bżsnast yfir er óstöšugleiki krónunnar

  • Eins og ég tók fram aš ofan, er króna og ķ reynd hvaša gjaldmišill sem vera skal, ekki veršmęti ķ sjįlfu sér.
  • Grundvöllur veršmęta gjaldmišils ž.e. svokallašs skiptaveršmętis gagnvart gjaldmišlum annarra hagkerfa, er veršmętasköpun ķ žessu tilviki okkar hagkerfis.
  • Ef sś veršmętasköpun - getum einnig kallaš žetta innkomu hagkerfisins - veršur fyrir höggi, sbr. aš mikilvęgir žęttir hagkerfisins allt ķ einu bregšist og hętti aš skapa veltu innan žess, žannig aš velta žess minnkar og įsamt žvķ aš innkoma žess einnig skreppur saman. Žį algerlega sjįlfvirkt eins og aš hitamęlir lękkar žegar hiti lękkar žį minnkar skiptaveršmęti okkar gjaldmišils.
  • Žaš aš skiptaveršmęti gjaldmišilsins falli, er žvķ algerlega ešlilegt og óhjįkvęmileg afleišing įfalls, sem hagkerfiš veršur fyrir sem minnkar žess veltu og tekjur.
  • Skv. žvķ sem ég sagši aš ofan, er tiltrś aldrei endanlega farin, mešan viš enn eigum stöšug skipti į veršmętum viš önnur hagkerfi, sem žau enn sękjast eftir.
  • Žannig, aš skv. žvķ er enginn vafi, alls enginn, aš önnur hagkerfi munu vera til ķ aš eiga skipti meš okkar gjaldmišil - svo fremi sem hann hefur veršmęti sem žau višurkenna.
  • Žaš aš hann hafi ekki veršmętaskrįningu, sem sé višurkennd śt į viš, getur tķmabundiš skapaš skort į vilja, til aš eiga skipti meš okkar gjaldmišil.
  • Lausnin liggur žį ķ žvķ, aš framkalla žaš veršlag sem er tališ sanngjarnt svo ešlileg skipti geti hafist į nż.

Ég er sem sagt, aš tala um afnįm haftanna.

  • Varšandi stöšugleika um svokallaša gengisskrįningu, žį skv. ofangreindu, žį byggist sį stöšugleiki į žvķ, aš velta og tekjuöflun hagkerfisins okkar sé ekki sveiflukennd aš neinu umtalsveršu leiti.
  • Žetta snżst sem sagt um žaš - sérstaklega - aš foršast umtalsverš įföll.
  • Ef slķkt tekst, žį er gengisskrįningin einnig stöšug.

 

En getum viš flutt inn stöšugleika?

  • Žetta er grunn hugmyndin, aš slķkt sé raunverulega mögulegt!
  • Hśn hljómar ašlašandi, aš hengja sig į annan stęrri gjaldmišil, flytja žannig inn žann stöšugleika, sem talinn er vanta hingaš.
  • Śtgįfa af žvķ sem kallaš er "free riding" - getum ķslenskaš ž.s. aš teika sér far.

Mitt svar er "Nei" aš žaš sé ekki mögulegt aš flytja inn stöšugleika!

Varšandi višvarandi óstöšugleika, žvķ aš gjaldmišill viršist vera dęmdur til aš vera óstöšugur, žį er žaš aš völdum undirliggjandi hrynjanda innan sjįlfs hagkerfisins, sem manifestar ķ óstöšugleika žess gjaldmišils - svo ef ž.e. svo aš gjaldmišill er talinn krónżskt óstöšugur žį er žaš sama og segja aš viškomandi hagkerfi sé krónżskt óstöšugt!

  • Žś śtrżmir ekki slķkum óstöšugleika, meš žvķ aš skipta um gjaldmišil!
  • Hann veršur įfram žį til stašar eftir sem įšur - til aš framkalla vandręši ķ žvķ seinna.
  1. Ef sjįlfstęšur gjaldmišill žess hagkerfis er žį ekki til stašar til aš taka falliš
  2. Žį žarf einhver önnur breyta aš gera žaš ķ stašinn.
  • Žetta er alveg jįrnkalt lögmįl - eins öruggt og aš sólin kemur upp, og Jöršin snżst.
  • Ž.s. margir gleyma, er aš ž.e. langt ķ frį vķst, aš ašrir möguleikar til ašlögunar - sem engin leiš er til aš foršast - séu nokkuš skįrri en sį er žeir vilja afnema!

Žetta er ž.s. Ķrland, Grikkland eru aš finna fyrir ķ dag, og ž.s. Spįnverjar, Portśgalar og Belgar munu einnig finna fyrir į morgun!

Žetta er ž.s. Stiglitz sagši okkur fyrir margt löngu sķšan - ž.e. aš ķ sveiflukenndu hagkerfi er ekki val um aš hafa sveiflu, heldur einungis um hvaš žaš er akkśrat, sem tekur sveifluna:

  1. Gengi.
  2. Laun.
  3. Atvinnustig.
  • Punkturinn er sem Stiglitz nefndi, aš gengi er hrašvirkari ašferš og žess vegna kostnašarminni ašferš viš ašlögun en hinar tvęr.
  • En, gengisfall į sér staš ķ einu vetfangi, žį er žaš afstašiš og uppbygging getur hafist žegar ķ kjölfariš sbr. aš Ķrland mun verša skv. AGS ķ veršhjöšnun um 4. įra skeiš, og allan tķmann į mešan žį skapar sś veršhjöšnun samdrįtt innan ķrska hagkerfisins, tefur uppbyggingu.

------------------------------

Ég bendi į: Bank of International Settlements - Quarterly Review - June 2010

Undirkaflinn - "Currency collapses and output dynamics: a long-run perspective"

  • "This article presents new evidence on the relationship between currency collapses,,,and real GDP."
  • "The analysis is based on nearly 50 years of data covering 108 emerging and developing economies."
  • "...we identify a total of 79 episodes (Table 1). The threshold for a depreciation to qualify as a currency collapse is around 22%..."
  • "We find that output growth slows several years before a currency collapse, resulting in sizeable permanent losses in the level of output."
  • "On average, real GDP is around 6% lower three years after the event than it would have been otherwise."
  • "However, these losses tend to materialise before the currency collapse."
  • "This means that the economic costs do not arise from the depreciation per se but rather reflect other factors."
  • "Quite on the contrary, depreciation itself actually has a positive effect on output."
  • Growth tends to pick up in the year of the collapse and accelerate afterwards.
  • Growth rates a year to three years after the episode are on average well above those one or two years prior to the event.

------------------------------

Ég legg mikiš upp śr žessari skżrslu BIS ž.s. hśn er byggš į efnahags-sögulegri rannsókn į raunverulegum dęmum.

Ég tel hana ķ reynd fulla sönnun žess, aš stórt gengisfall sé jįkvęš ašgerš - hluti af lękningunni!

Vandinn sem žurfi aš fókusa į, sé ž.s. skóp gengisfalliš, ž.e. innri hagkerfis vandinn.

Į hann žarf aš fókusa - žvķ ef sį er ekki leystur, veršur aldrei stöšugleiki, sama hvaš er gert!

Aš skipta um gjaldmišil, meš innri óstöšugleika įfram hangandi yfir sér, sé ašgerš sem dęmd sé til aš enda ķ ósköpum sbr. Grikkland, Portśgal.

En ž.e. ekki af įstęšulausu, aš farin var sś leiš aš bśa til ERM II innan ESB, skapa sem sagt reglurnar fręgu "convergence criteria" žvķ litiš er į sköpun hagkerfis stöšugleika og žaš ekki af įstęšulausu, sem frumforsendu!

Sem aušvitaš žķšir aš žeir sem skópu Evruna į sķnum tķma, vissu aš ef ekki tekst aš skapa slķkann stöšugleika, žį muni hann bķta ķ afturendann į žeim sem ganga inn - ķ žvķ seinna!

 

Grein Įrna Pįls - Framfarastoš eša skįlkaskjól?

"Traustur gjaldmišill sem stendur undir veršmętasköpun er įkjósanlegur, žótt hann myndi aušvitaš reyna į aga ķ hagstjórn hér į landi. Viš gętum meš slķkum gjaldmišli betur nżtt okkur įvinning af stórum alžjóšlegum heimamarkaši, žar sem gengisįhętta gagnvart helstu višskiptalöndum heyrši sögunni til. Viš ęttum aušveldara meš aš laša til okkar erlenda fjįrfestingu, en smęš og veikleiki gjaldmišilsins hefur veriš stęrsta hindrunin ķ vegi erlendrar fjįrfestingar um įratugi. Viš myndum njóta aukins veršstöšugleika og lęgri vaxta. Viš gętum žar meš bśiš ķ haginn fyrir vöxt aršsamra hįtęknigreina hér innanlands, frekar en aš tapa slķkum fyrirtękjum įvallt śr landi."

Žarna snżr hann öllu į haus, ž.s. ž.e. veršmętasköpunin sem er grundvöllur lķfsgęša hér, ekki gjaldmišillinn. Aš auki, oršin "aga ķ hagstjórn" er žaš eina sem hefur aš segja, um žann vanda aš bśa viš erlendann gjaldmišil - sem sveiflast ekki svo e-h annaš žarf aš sveiflast ķ stašinn.

Varšandi gengiįhęttu, er hśn mjög ofmetin ž.s. hśn er ķ reynd ekki til stašar. Žetta er ķ reynd žvęttingur. En, śtflutnings ašilar einfaldlega taka viš greišslum ķ gjaldmišli žess lands sem žeir eru aš selja vörur til. Svo, žannig veršur įhęttan ķ reynd engin og er engin ķ dag, svo fremi sem žeir skipta honum samdęgurs ķ krónur eša kaupa fyrir e-h annaš sem žeir flytja hingaš.

Žetta er einungis vandi fyrir ašila, sem ekki eru aš selja vöru heldur eru ķ fjįrmįlastarfsemi, og žurfa žvķ stöšugt aš vera höndla meš stórar upphęšir og eru alltaf meš stórar upphęšir bundnar ķ fé.

Varšandi tal um žaš aš krónan sé hömlur fyrir fjįrfestingu, er žaš einfaldlega fullkomlega ósannaš mįl.

Sannarlega getur oršiš hér meiri veršstöšugleiki, en sį skiptir ķ reynd sįra litlu mįli fyrir śtflutnings fyrirtęki, ž.s. hér er svo lķtiš hlutfall ašfanga framleitt.

Fyrir hįtękni fyrirtęki er vandinn höftin sem eru til stašar. Og, ž.e. vel hęgt aš afnema žau - žegar hęgt į morgun.

En, fram aš žessu hef ég séš žess fį merki aš Įrni Pįll sżni žess nokkur hinn minstu merki, aš ętla aš leggja žau af.

Žvert į móti, sżnist mér aš hann sé farinn aš nota žau ķ pólitķskum tilgangi, og honum sé fremur ķ hag aš halda žeim sem lengst.

 

"En žótt skuldsetning Ķra sé nś miklu meiri en okkar er ekki ljóst hvernig fer į endanum. Tekjuhįtt heimili ręšur leikandi viš miklu hęrri skuldsetningu en tekjulįgt heimili. Vegna ašildar aš evrunni og žess ašgangs sem hśn veitir aš erlendri fjįrfestingu gera Ķrar rįš fyrir hrašri endurgreišslu skulda. Okkur hefur įratugum saman gengiš bölvanlega aš laša erlenda fjįrfestingu aš Ķslandi og flest bendir til aš tiltrś į ķslensku krónuna verši engin um įratugaskeiš ķ kjölfar hrunsins. Ef fjįrfesting veršur įfram döpur hér į landi kann hófleg skuldsetning aš verša okkur vandasamara śrlausnarefni en miklar skuldir eru Ķrum."

Žarna babblar Įrni um ašgang aš fjįrfestingu, įn žess aš sżna okkur fram į, af hverju aš hans mati ašrar skżringabreytur en gjaldmišill skipi ekki mįli. 

  • Ķrland hefur 4,5 millj. ķbśa ž.e. 14 föld ķbśatala Ķslands. Žaš skiptir mįli:
  1. Žvķ žį er vinnumarkašurinn žar 14 falt stęrri og žvķ mjög mikiš meira śrval af hęfu starfsfólki.
  2. Aušvitaš einnig, bżšur 14 falt stęrra hagkerfi upp į mjög mikiš meiri fjölbreytni um žaš, hvaša önnur starfsemi er til stašar, sem žķn starfsemi getur notiš góšs af.
  3. Sķšan, er 14. falt stęrra hagkerfi einnig meš til muna heilbrigšara samkeppnisumhverfi, ž.s. stęršin ein og sér žķšir aš fj. mismunandi ašila er meiri og aš auki, nį žeir frekar hagkvęmni stęršarinnar.
  4. Ķrland er mun nęr Evrópu en Ķsland, sem žķšir aš flutnings kostnašur til og frį, er ekki eins og hér er, sjįlfstęšar verulegar hömlur um žaš, aš setja hér upp framleišslu til śtflutnings į Evrópu markaš. En, ž.s. hér er svo fįtt framleitt og smęšarinnar vegna, er erfitt aš sjį aš žvķ verši nokkru sinni breitt, žį virkar flutnings kostnašurinn sem 2-faldar hömlur ž.e. bęši til og frį.
  5. Sķšast en ekki sķst, hér er ekki aš finna nein veršmęt jaršefni sem geta skapaš skilyrši fyrir margar žęr tegundir framleišslu, sem vķša ķ Evrópu er įstunduš.

Įrni Pįll, getur žaš hugsast aš žetta séu umtalsvert stórar įstęšur žess, aš Ķslandi og ķslendingum hefur gengiš erfišlega aš laša hingaš erlenda fjįrfestingu?

Ekkert ofangreindra atriša eru leysanleg!

Žetta tal hans um skort į tiltrś į krónunni um įratugaskeiš er einfaldlega raus.

En, varšandi erlenda fjįrfestingu, žį mun hśn alltaf verša takmörkuš og erfiš. Ekkert fęr žvķ breitt.

Žaš žķšir aš viš veršum aš skapa okkar tękifęri sjįlf - įn žess aš treysta į aš utanaškomandi sjįi žau og fęri žau okkur ķ hendur!

 

"Jįkvęš įhrif gengislękkunar krónunnar er reglulega ofmetin ķ almennri umręšu hér į landi og helgisagan um mikilvęgi krónunnar fyrir sveigjanleika ķ efnahagslķfinu hefur fengiš į sig einhvers konar frumspekilega įru. Allir sannir Ķslendingar eiga aš taka undir meš hinum hįvęra margradda kór um įgęti sveigjanleika krónunnar. Stašreyndirnar tala hins vegar sķnu mįli. Gengisfellingar gįtu vissulega leyst tiltekin vandamįl į fyrri tķš: Žęr rżršu kjör almennings og lękkušu skuldir śtflutningsgreina ķ lokušu hagkerfi. Krónan var hins vegar lykilįstęša fyrir vanda okkar ķ ašdraganda hrunsins og gengislękkun hennar ķ hruninu hefur bśiš til alvarlegasta efnahagsvanda žjóšarinnar, nś um stundir: Skuldavandann."

Žetta er ekkert helgisaga eša frumspeki heldur einfaldar stašreyndir.

Hann nefnir aš gengisfall krónunnar geti ekki lękkaš skuldir śtflutnings fyrirtękja okkar. Ž.e. śt af fyrir sig rétt, į hinn bóginn ž.s. žau fyrirtęki hafa tekjur yfirleitt ķ žeim gjaldmišlum sem žau skulda ķ. Žį er žaš einnig satt, aš žeirra skuldir eru ekkert umbreittar.

Žannig, nżtist žeim sś gengisfelling sem hann er aš tala nišur, ž.s. hśn minnkaši žeirra kostnaš sem styrkir žeirra rekstrargrundvöll, og eykur möguleika žeirra til aš standa undir žeirra skuldum.

Skuldavandi almennings, er allt annar hlutur og ekki krónunni per se aš kenna, heldur fyrirbęrinu verštrygging.

 

"Śrlausn į ofskuldsetningu atvinnulķfs og heimila er stęrsta vandamįliš og stafar af žvķ aš žorri skulda er annaš tveggja tengdur veršbólgu eša gengi. Žessar stašreyndir benda til aš gjaldmišillinn sé fremur hluti af vandanum en forsenda lausnarinnar. Žar viš bętist sś stašreynd aš traust į ķslensku efnahagslķfi og gjaldmišlinum er nś ķ algeru lįgmarki. Engar lķkur eru į aš fjįrfestar vilji efna til įhęttu ķ ķslenskum krónum ķ fyrirsjįanlegri framtķš og engir munu ótilneyddir vilja lįna ķ ķslenskum krónum. Viš vitum hvernig hörmunarsaga krónunnar hefur veriš hingaš til. Er eitthvaš sem bendir til aš eftirhrunskrónan verši betri og veikleikarnir minni?"

Skuldsetning er vandamįl fyrir fyrirtęk sem ekki hafa gjaldeyristekjur. Fyrir žau hafa skuldir nįttśrulega vaxiš śr hófi sbr. tekjur. En, žetta eru yfirleitt ekki fyrirtęki sem skapa śtflutnings veršmęti heldur innlend žjónustu fyrirtęki.

Framleišsla hagkerfisins, veršur žvķ ekki fyrir skaša žó žau rślli. Ž.e. einfaldasta lausnin aš žau žaš geri, og sķšan nż verši endurreist į žeirra rśstum.

Ofangreind greining Įrna Pįls er aušvitaš röng ž.s. ž.e. verštryggingin sem hękkar lįn. En, henni var komiš į fót, og žvķ einnig hęgt aš afnema. Ž.e. hęgt aš framkvęma meš žvķ eina aš afnema vķsitöluna śr lögum, ž.s. lįn hafa öll įkvęši um aš hękka skv. hękkun veršvķsitölunnar.

Gengistryggš lįn svokölluš, eru aušvitaš vandi fyrir žį sem voru of vitlausir aš taka žau, įn žess aš hafa tekjur ķ žeim gjaldmišlum. Einfaldast er aš heimila žeim sem žau tóku, aš fara į hausinn skv. nżjum gjaldžrotalögum rķkisstj. ž.s. lįn falla nišur eftir 2 įr.

Veikleikar krónunnar eru vegna veikleika sem spretta śr hagkerfinu, žį vegna žess aš undirliggjandi grunnžęttir séu sveiflugjarnir sbr. fiskur - įl + feršamennska, sem framkalla rśml. 90% gjaldeyristekna landsmanna. En, į gjaldeyristekjum lifir hagkerfiš vegna žess, hve fįtt er hér framleitt svo nįnast allt til alls žarf aš flytja inn.

Ž.e. ekki hęgt, aš afnema óstöšugleika meš žvķ aš skipta um gjaldmišil - ž.s. hann mun žį manifesta seinna og framkalla vanda. Žį žarf e-h annaš en gjaldmišillinn aš sveiflast ķ stašinn, og ž.e. langt - langt ķ frį, skįrra.

 

"Til skamms tķma žarf peningamįlastefnan aš greiša fyrir varkįru afnįmi gjaldeyrishafta og til lengri tķma aš aušvelda okkur upptöku evru ef okkur sem žjóš ber gęfa til aš samžykkja ašild og losa okkur žar meš viš tjóniš og óvissuna sem fylgir sjįlfstęšri mynt. Til skemmri tķma munum viš bśa viš krónu ķ einhvers konar höftum. Upptaka evru veršur ekki einföld, en flest bendir til aš vališ verši milli hennar eša afturhvarfs til einhęfari višskiptahįtta og višvarandi haftabśskapar. Viš Ķslendingar viljum vera žįtttakendur ķ opnu og alžjóšlegu višskipta- og efnahagslķfi. Til žess žurfum viš gjaldmišil og skipan peningamįla sem verja žau veršmęti sem almenningur skapar, en eyšir žeim ekki."

Žvert į móti minnkar sjįlfstęšur gjaldmišill tjón og óvissu. En, eins og fram hefur rękilega komiš, žį er Evrópa og lönd Evrusvęšis einmitt ķ dag aš ganga ķ gegnum stóra hagsveiflu. 2 ašildarlönd hafa oršiš gjaldžrota. Samtals 5 gengu eins og viš ķ gegnum hagkerfis bólu og sķšan hrun.

Punkturinn er, aš meš žvķ aš flżta fyrir ašlögun, žį styttir sjįlfstęšur gjaldmišill ķ samanburši žaš tjóns og óvissu tķmabil, sem ašildarlönd Evrunnar ķ vandręšum eru aš ganga ķ gegnum sem į ensku kallast "internal devaluation".

Ég ķtreka eina feršina enn, sveiflur gjaldmišils verša vegna žess aš hagkerfiš lendir ķ kreppu. Eins og fram kemur ķ greiningu BIS žį er orsaka stórra gengisfalla yfirleitt aš leita fleiri įr aftur ķ tķmann sbr. aš Ķslenska bóluhagkerfiš hefši alveg įtt aš vera fyrirsjįanleg žróun aš myndi leiša til hruns žegar 2006. Markašurinn er oft farinn įšur en stjv. viškomandi lands eru til aš višurkenna aš vandi sé yfirvofandi, og farinn aš krefjast t.d. hęrri vaxta fyrir skuldabréf viškomandi rķkis. Einnig, fer oft gjaldmišill landa į leiš ķ vanda, aš falla nokkru įšur en eiginlegt hrun veršur sem žį framkallar stórt hrun hans. 

Punkturinn er, aš óvissan er sköpuš af tilteknum hagkerfis mistökum, eša undirliggjandi žįttum ķ hagkerfinu sem eru undirliggjandi rót óstöšugleikans. Gjaldmišillinn er eingöngu męlitęki.

Eša haldiš žiš ekki, aš mörg fyrirtęki ķ Evrópu sem fjįrfestu į Grikklandi eša Ķrlandi eša Portśgal, sjįi nś ekki fram į stór töp į žeim fjįrfestingum?

Varšandi orš hans um tap žeirra veršmęta sem almenningur skapar, žį vķsar hann klįrlega til launa. En, ž.e. engin leiš, alls engin, til aš verja laun žegar stórt įfall dynur yfir.

Žau hafa žegar lękkaš 2 įr samfellt į Ķrlandi. Laun į Grikklandi, Portśgal, Spįni munu einni lękka. 

Įrni Pįll getur ķ reynd ekki nefnt einn einasta gróša af Evrunni, sem ómögulegt er aš framkalla hérlendis - fyrir utan tal um lįga vexti. En, vandinn ķ Evrópu var ekki sķst sį, aš vextir voru of lįgir, ž.e. hvatning til skuldsetninga žvert yfir hagkerfin var of sterk.

  1. Mjög lįgir vextir skapa hśsnęšisbólur vegna žess, aš fólk tekur hęrri lįn og fleiri hafa efni į aš taka lįn, žannig aš eftirspurn eyktst og verš stķga - sem getur veriš mikil hękkun.
  2. Mjög lįgir vextir, skapa einnig skuldsetningu almennings af annarri įstęšu, en ž.e. vegna žess aš neyslulįn verša žį svo hagkvęm ķ augun margra, til aš kaupa skemmtilega hluti fyrir.
  3. Mjög lįgir vextir auka fjįrfestingu sem getur veriš gott, en žetta getur lķka skapaš ofhitun hagkerfis ž.s. kallaš er fjįrfestingarbóla.
  4. Mjög lįgir vextir, gera žaš einnig spennandi aš spekślera ķ veršbréfum, skuldum og öšrum pappķrum sem ganga kaupum og sölum, einnig jaršefnum og hverju öšru žvķ sem selt eša keypt į markaši; fyrir lįnsfé. Mjög lįgir vextir geta skapaš veršbólur į slķkum mörkušum.

Allar žessar bólur voru ķ gangi samtķmis į Evrusvęšinu ķ hinum mismunandi löndum. Lįgu vextirnir sem Įrni Pįll dįsamar og Samfóar almennt, voru sennilega meginorsök vanda žeirra rķkja sem į Evrusvęšinu lentu ķ hagkerfisbólum. Žvķ žeir skv. ofangreindu hafa mjög mikil kyndandi įhrif į hagkerfi, og žvķ auka stórum lķkur į ofkyndingu hagkerfa, sem einmitt ķ żktum tilvikum framkalla bólur.

5 slķkar bólur į Evrusvęšinu į sama tķma, getur ekki veriš tilviljun.

 

Nišurstaša

Žvert ofan ķ ž.s. haldiš er fram aš krónan sé okkar helsti myllusteinn, er hśn eitt okkar helsta tęki.

En, ef hagkerfiš sżšur upp śr, žį fellur hśn og hagkerfiš kólnar, svo žaš geti hafiš nżtt vaxtarferli.

Laun falla žį nokkur en fara sķšan aš hękka į nż, žegar hagvöxtur hefur aftur skotiš rótum.

En, klįrlega eru lifkjör hér til muna betri en fyrir 65 įrum žó gengi krónunnar hafi falliš e-h um 99,9% yfir sama tķmabil, en žó laun lękki tķmabundiš žį hękka žau alltaf aftur.

Meš žvķ aš taka sveifluna, žį tryggir krónan žaš aš ašrir žęttir geri žaš sķšur ž.e. lįgmarkar nišursveiflu hagkerfisins į sama tķma og atvinnuleysiš af völdum hagkerfistjóns er einnig lįgmarkaš.

Žetta aš sjįlfsögšu, er gott fyrir almenning žvķ ž.e. einmitt atvinnuleysi sem er mesta böl launamanna.

Krónan žvķ er besta verndin fyrir kjör almennings, žvķ meš žvķ aš halda uppi atvinnustigi, lįgmarka tap fyrirtękja mešan įfalliš dynur yfir žį tryggir hśn um leiš, aš tjón fyrir veršmętasköpun innan hagkerfisins sé lįgmörkuš. Og hśn er einmitt hinn raunverulegi grundvöllur launa.

Ž.e. žvķ sama og aš hįmarka greidd laun til almennings til lengri tķma litiš.

------------------------

3. vandamįl eru til stašar:

  1. En, fram aš žessu hefur mašur ekki séš žess nokkur hin minnstu merki, aš efnahags- og višskiptarįšherra eša fjįrmįlarįšherra, hefšu hinn minnsta įhuga į aš leggja höftin af.

    En, klįrlega myndi gengiš falla umtalsvert, svo žį minnka innflutningur og višbótar samdrįttur veršur ķ hagkerfinu, ž.s. neysla minnkar.

    Sķšan, žį minnka lķkur į samžykki Icesave samnings, ž.s. heimtur TIF minnka.
    ------------------

    En, rķkiš getur reynt aš minnka fall krónunnar, meš žvķ aš semja viš krónubréfa hafa um greišslur yfir lengra tķmabil.

    Ef, slķkir samningar nęšust, svo aš ekki žyrfti aš óttast verulegt śtstreymi gjaldeyris, žį vęri mįliš leyst og höftin vęri hęgt aš aflegga "med det samme" įn verulegra afleišinga.

    Krónan nęr žį réttu markašsgengi - sem mį verši e-h lęgra en ķ dag. En, slķkir samningar myndu hękka aflandsgengi ž.s. žaš gengi inniber spį markašarins um lķklegt fall krónunnar af höftin vęru aflögš. Ef, žaš śtstreymi sem markašurinn reiknar meš minnkar stórum, žį um leiš breytast vęntingar hans um lķklegt fall hennar, sennilega meš žeim hętti aš aflandsgengi hękkar.
  2. Sķšan žarf aš vinda sér ķ aš lękka hér almennt vaxtastig. Žį žarf aš lękka įvöxtunarkröfu lķfeyriskerfisins, śr žvķ aš vera 3,5% ķ eitthvaš į milli 1,5% og 2%.

    En, žessi krafa myndar vaxtagólf ķ hagkerfinu.

    Vandinn er einnig sį, aš lķfeyriskerfiš er ósjįlfbęrt, af tveim įstęšum:

    *Hagkerfiš stendur ekki undir 3,5% raunįvöxtun.

    *Loforšiš um 56% mįnašarlauna, viršist of erfitt. En, frį og meš 2020 mun rķkiš žurfa aš dęla inn ķ kerfiš um nokkurra įra skeiš į annan tug milljarša til aš žaš nįi aš eiga fyrir skuldbindingum.

    Žetta žarf aš rétta af. Žaš veršur ekki gert meš öšrum hętti en žeim, aš fęra įvöxtun į žaš stig, aš hagkerfiš standi undir žvķ. Sķšan, žarf einnig aš lękka loforšiš nišur į višrįšanlegt bil.

    Ef žetta vęri framkvęmt, vęri hęgt aš lękka alla vexti ķ hagkerfinu, og žannig aušvelda innlenda fjįrfestingu.

    En, skv. hagfręšilegri greiningu, er žaš lķfeyriskerfiš sem višheldur ofur vöxtunum hérlendis, eins og ž.e. sett upp, ekki gjaldmišillinn per se.
  3. Verštryggingin er nęsta vandamįl. En, hśn skekkir mjög stöšu eigenda skulda į kostnaš skuldara, og einmitt meš žvķ aš fęra žannig til įhęttu, er žetta sennilega sjįlfstęš įstęša fyrir óstöšugleika ž.s. žetta skapar hvatningu til lįntakenda til aš veita lįn įn fullrar varśšar. En, ef žeir hefšu ekki žessa tryggingu sem hśn veitir, myndu lįnveitendur vera til muna varfęrnari ķ veitingu lįna. Ég met samt vanda 1. og 2. sem meginvanda - ž.s. vandi 1. og 2. bitnar į möguleikum landsins, til aš nżta sķn tękifęri til framleišslu aš fullu, žannig aš žau 2. vandamįl eru hagvaxtar hamlandi.

Žetta eru leysanleg vandamįl. En žau verša snśin. Tilraunir til lausna munu męta mikilli andstöšu.

 

Kv.


Stjórnendur 400 stęrstu fyrirtękja landsins, viršast spį įframhaldandi samdrętti ķ hagkerfinu, nęstu 6 mįnušina!

Stjórnendur ķ atvinnulķfinu viršast enn vera aš spį samdrętti ķ hagkerfinu, skv. könnun Capacent Gallup ķ desember mešal stjórnenda 400 stęrstu fyrirtękja landsins!

 

Stjórnendur 400 stęrstu fyrirtękjanna: Ašstęšur enn slęmar

  • 84% stjórnenda telja ašstęšur slęmar,
  • 15% aš žęr séu hvorki góšar né slęmar en
  • nįnast enginn aš žęr séu góšar.
  • Žetta er svipuš nišurstaša og fengist hefur frį mišju įri 2008.
  • Žeir örfįu stjórnendur sem telja ašstęšur góšar starfa ķ sjįvarśtvegi og ķ išnaši
  • en ķ öšrum greinum telur enginn aš ašstęšur séu góšar.

Fyrir śtflutnings fyrirtęki, hefur lękkun krónunnar skilaš bęttri stöšu.  

 

Mat į ašstęšum eftir 6 mįnuši svipaš og įšur

  • Nišurstöšurnar eru svipašar og ķ fyrri könnunum hvaš varšar mat stjórnenda į ašstęšum eftir 6 mįnuši.
  • Tęplega 25% sjį fram į betri tķma eftir 6 mįnuši,
  • 30% aš ašstęšur verši verri en
  • 45% telja žęr  verši óbreyttar.
  • Mikill munur er į svörum stjórnenda į landsbyggšinni og į höfušborgarsvęšinu žar sem einungis 12,5% stjórnenda į landsbyggšinni telja aš įstandiš muni batna samanboriš viš 28% į höfušborgarsvęšinu.
  • Stjórnendur ķ fjįrmįlastarfsemi og żmissi sérhęfšri žjónustu eru bjartsżnastir į aš įstandiš muni batna į nęstu sex mįnušum.
Eins og sést af žessu, er nettóiš ķ mķnus fremur en plśs.

 

Rįšningarįform ekki uppörvandi

  • Nęr allir ašspuršra telja sig hafa nęgt starfsfólk og
  • einungis 5,5% bśa viš skort į starfsfólki.
  • Skortur į starfsfólki viršist mestur ķ fjįrmįla- og tryggingastarfsemi.
  • Rįšningarįform stjórnenda eru ekki uppörvandi žar sem 14% hyggjast fjölga starfsmönnum į nęstu sex mįnušum,
  • 26% hyggjast fękka en
  • 60% halda óbreyttum fjölda.
  • Žetta er heldur lakari nišurstaša en ķ sķšustu könnunum.
  • Mesta fjölgunin er įformuš ķ fjįrmįla- og tryggingastarfsemi en mesta fękkunin ķ išnaši og framleišslu.
Skv. žessu eru lķkur į aukningu atvinnuleysis fremur en hitt.

 

Helmingur bżst viš óbreyttri eftirspurn

  • 17% stjórnenda telja aš innlend eftirspurn eftir vörum eša žjónustu fyrirtękjanna aukist į nęstu sex mįnušum,
  • tęplega 30% aš hśn minnki en
  • rśmur helmingur bżst viš óbreyttri eftirspurn.
  • Bjartsżnin er mest ķ żmissi sérhęfšri žjónustu
  • en dekkstu horfurnar koma fram ķ verslun.
Skv. žessu, heldur samdrįttur innlendrar eftirspurnar įfram.

 

Bjartsżnir śtflytjendur

  • Śtflytjendur eru bjartsżnni en žar bśast tęp 40% viš aukinni eftirspurn eftir vörum eša žjónustu fyrirtękjanna,
  • en einungis 14% aš hśn minnki.
  • Žó vekur athygli aš ekki er bśist viš aukningu ķ samgöngum, flutningum og feršažjónustu.
Śtflutningsgreinar standa ešli mįls skv. best.

 

Framlegš minnkaš hjį 40% fyrirtękja sķšustu sex mįnuši

  • Tępur fimmtungur (20%) stjórnenda telur framlegš fyrirtękjanna, EBITDA, muni aukast į nęstu sex mįnušum,
  • 35% aš hśn muni minnka en
  • tęplega helmingur aš hśn verši svipuš.
  • Į sķšustu sex mįnušum hefur framlegšin aukist hjį fjóršungi fyrirtękjanna,
  • minnkaš hjį 40% žeirra og
  • stašiš ķ staš hjį 35%.
Nettó įhrifin eru klįrlega frekar ķ mķnus en plśs.

  • Loks telja stjórnendur aš veršbólgan verši 2,0% aš mešaltali į nęstu 12 mįnušum.
Sammįla žvķ, enda hagkerfiš ķ stöšnun eša samdrętti. Engin eftirspurnar bólga ķ kortunum.

 

Žessi svartsżni stjórnenda ętti ekki aš koma nokkrum manni į óvart, fyrir utan ef til vill žį sem hlusta of mikiš į hype rķkisstjórnarinnar og fylgismanna hennar, ž.s. haldiš er fram aš hagvöxtur sé žegar hafinn.

Žaš eina sem getur skżrt skv. žessu aš hagvöxtur męlist einhver, ž.s. skv. stjórnendum er samdrįttur įfram ķ kortunum hjį atvinnulķfinu, er aš stjv. hafa heimilaš krónunni aš hękka.

En, skv. Morgunkorni Ķslandsbanka, hękkaši gengi krónu um 12% į įrinu. Žaš skapar aukinn kaupmįtt launa žegar męld ķ kaupgetu žeirra į innfluttri vöru. Skv. Sešlabanka Ķslands hefur kortavelta aukist umtalsvert sķšustu mįnuši įrsins. Vitaš er aš innflutningur hefur aukist.

Sś aukna kaupgleši męlist žį sem hagvöxtur.

  • En, ég sé ekki neinn hagvöxt ķ kortunum į nęsta įri, nema aš stjv. lįti krónuna hękka enn frekar, til aš auka enn neyslu, og žannig skapa męldan hagvöxt į nęsta įri og eitthvaš fram eftir žvķ įri.

Meš slķkri ašgerš, žó svo hśn geti ef til vill nżst stjv. ķ įróšursskini, aš benda į aš višsnśningur sé hafinn - žį skapar hśn annaš vandamįl į móti. En, aukinn innflutningur minnkar hagnaš landsins af vöruskiptum viš śtlönd.

  • Landiš skuldar mjög mikiš ķ erlendum gjaldeyri. 
  • Landiš žarf aš eiga gjaldeyri fyrir afborgunum af žeim skuldum.
  • Eina leišin til žess, er aš hafa nęgann afgang.
  • Žannig, aš žvert į móti ęttu stjv. aš vera aš stušla aš frekari lękkun krónunnar, til aš auka hagnaš af śtflutnings verslun.
  • Rķkisstj. getur veriš aš taka žį įhęttu, aš mįla sig til skemmri tķma séš ljósraušum litum, į kostnaš žess aš auka lķkur į greišslužroti landsins ķ žvķ seinna.

---------------------------

Sešlabanki Ķslands: Peningamįl, 42. rit. 3. nóvember 2010 

Tekjur vs. gjöld ķsl. rķkisins ķ įr!

......................................................2010

Tekjur.............................................461,9 (2010)

Gjöld..............................................560,7 (2010)

Fjįrmagnskostnašur..........................75,1* (Gjöld 2011)

Vaxtagjöld vs. tekjur.........................16,26%

Gjöld+Icesave.(hįmark).....................(23,1+75,1)/461,9 =21,26%

Gjöld+Icesave (afb. nęsta įrs)...........(17+75,1)/461,9 = 19,94%

Gjöld+kostn. gamla Icesave samn.......(33+75,1)/461,9 = 23,4%

Gjöld+allt klabbiš..............................(33+23,1+75,1)/461,9 = 28,4%



Ég tek žarna gamla śtreikninginn hans Steingr. J. um kostnaš v. vaxtagjalda af Icesave frį sumrinu 2009. En, vextir į Icesave lįni voru žį taldir vera 33 ma.kr. į įri.

Ég veit aušvitaš ekki hvort vaxtagjöld AGS lįna séu 33 ma.kr. en ath. upphęšir sem žį voru notašar til śtreiknings vaxtagjalda fyrir Icesave svokallaš lįn eru ekki mjög ósvipašar žeim sem viš skuldum nś v. AGS prógrammsins. Vextir eru ķ bįšum tilvikum 5,5%.

Sķšan, bętast ofan į vexti afborganir. Svo heildardęmiš er sennilega e-h umfram 30%.

Nema žaš finnist leišir til aš auka tekjur rķkisins verulega, er žetta sennilega = gjaldžrot.

Ef viš lįtum žetta allt yfir okkur ganga, žį veršur ekki komist hjį žvķ aš auka tekjur rķkisins og žaš umtalsvert. Ž.e. sennilega įstęša žess, aš žegar AGS prógrammiš kom fram var gert rįš fyrir tveim risaįlverum. Vķsbending hefur alltaf veriš til stašar um aš, įn žeirra įlvera geti reynst erfitt aš lįta skuldamįl landsmanna ganga upp.

 

Kv.


Tilkinning frį Borginni: "Žjóšarleištogar į herflugvélum skulu lenda ķ Keflavķk"! Er žetta lišur ķ žvķ aš leggja völlinn af?

Hvaš er eiginlega ķ gangi ķ Borgarstjórn? En, athygli vekur aš tillagan var samžykkt einróma. Fulltrśar Sjįlfstęšismanna eru ekki žekktir herstöšvaandstęšingar, svo mašur veltir fyrir sér hvaš bżr aš baki!

Žaš er algengt aš svokallašar minni flugvélar lendi ķ Reykjavķk. En venja aš stęrri vélar lendi į Kefló. Žannig lenda mjög margir hér ķ svoköllušu ferjuflugi ķ Reykjavķk. Žį vanalega um aš ręša minni skrśfuvélar og minni žotur, žį er ég aš tala um vélar į stęrš viš hefšbundnar einkažotur og ef til vill svipašar Fokkerum Flugleiša aš stęrš. 

En, vélar stęrri en žetta lendi almennt ķ Kefló.

Flestar af žessi vélum sem skrįšar eru ķ eigu herja sem lenda ķ Reykjavķk eru ekkert frįbrugšnar žeim einkavélum sem lenda hér. Enda, eiga herirnir margar vélar sem eru fyrir svokallaš "VIP" flug. En, yfirmenn ķ herjum fljśga gjarnan į slķkum vélum sem einfaldlega eru fullkomlega svipašar litlum einkažotum. Eru ķ reynd slķkar en ķ eigu hers. Aš auki eru žeir meš margar litlar faržegavélar, sem fljśga meš flugįhafnir milli staša, og ašra mikilvęga starfsmenn.

Žessar vélar eru aš sjįlfsögšu ekkert minna öruggar en vélar sem eru algerlega sambęrilegar, en skrįšar ķ eigu fyrirtękis eša einstaklings - hafa sem sagt almenna skrįningu.

Žetta meš öryggisįstęšur hljómar žvķ sem klįrt yfirvarp til aš hilma yfir raunverulegt markmiš!

 

Heflugvélar lendi ķ Keflavķk :„Eins og fram hefur komiš ķ fréttum hafa margir žjóšhöfšingjar komiš til landsins ķ svoköllušum State aircraft sem flokkast sem herflugvélar sem skrįšar eru ķ eigu hernašaryfirvalda viškomandi žjóšrķkja. Meš samžykkt borgarrįšs ķ sķšustu viku er Reykjavķkurborg ekki aš leggjast gegn žvķ aš erlendir žjóšhöfšingjar komi ķ heimsókn til landsins. Kjósi žeir hins vegar aš koma ķ herflugvél  er žaš ósk borgaryfirvalda aš flugmįlayfirvöld beini žeim til lendingar į Keflavķkurflugvelli sem er alžjóšaflugvöllur. Į Keflavķkurflugvelli er jafnframt öll ašstaša til lendingar fyrir herflugvélar og gętt fyllsta öryggis sem felst ķ žvķ aš žeim er lagt į sérstakt stęši langt frį öllu faržegaflugi.

Borgaryfirvöld telja mikilvęgt aš fariš verši vandlega yfir žęr reglur sem ķ gildi eru um umferš herflugvéla į Reykjavķkurflugvelli. Vinna žurfi enn frekar aš nįnari skilgreiningu į žvķ hvaša flugvélar verši skilgreindar sem herflugvélar meš žaš aš markmiši aš auka öryggi ķ borginni sérstaklega ķ ljósi žess aš flugvöllurinn er ķ nįlęgš viš ķbśabyggš. Rétt er ķ žessu samhengi aš vekja athygli į žvķ aš Reykjavķkurflugvöllur er fyrst og fremst ętlašur til innanlandsflugs og stašsetning hans ķ mišri borg gerir kröfur til öryggis sem umferš herflugvéla getur ekki samręmst nema ķ undantekningartilvikum. Hins vegar er flugvöllurinn varaflugvöllur og žjónar aš sjįlfsögšu įfram sem slķkur eins og įšur var nefnt. "

 

Mig grunar aš žetta sé allt yfirvarp, og allt annaš liggi aš baki:

  • Žaš eina sem ég get lesiš śr žessu sem rök, er aš borgarstjórn sé aš leitast viš aš minnka lendingar ķ Reykjavķk.
  • Hugmyndin sé aš vinda ofan af umferš um völlinn - meš žaš ķ huga ķ framtķšinni, aš leggja hann nišur!
  • Žetta sé einfaldlega fyrsta skrefiš.
  • Nęsta verši aš amast gegn žvķ aš almennar flugvélar millilendi hér į flugi yfir hafiš.
  • Sko - klįrlega myndi žaš skapa andstöšu, ef žaš markmiš vęri yfirlķstur tilgangur.
  • Svo žess ķ staš, viršist hafa veriš įkvešiš aš fara laumulega aš mįlum.
  • Yfirlķstur tilgangur verši alltaf, aš auka öryggi meš žvķ aš draga śr umferš. Žetta į klįrlega aš blinda fólk fyrir hinum raunverulega tilgangi.
  • Sķšan, eftir nokkur įr, žį verša mįl vallarins aftur skošuš og žį mun koma ķ ljós aš lendingum hafi fękkaš mikiš, tekjur af vellinum hafi minnkaš, og hann žvķ oršinn ķ fjįrhaglegur baggi - svo žį verša komnar nżjar röksemdir fyrir žvķ aš leggja hann af; ekki satt?

 

Žarna sé komin įstęša žess, aš hęgrimenn skrifa undir žessa nżju opinberu stefnumörkun um aš takmarka heflug um Reykjavķkurvöll.

Raunveruleg įstęša, sé aš minnka umferš um völlinn, og styrkja žį röksemd ķ žvķ sišar meir, aš rétt sé aš leggja Reykjavķkurvöll af.

Meš žvķ aš fara svo laumulega aš, sé leitast viš aš nį markmišum fram, įn žess aš andstęšingar žess aš leggja Rvk.völl af uggi aš sér. 

Svo loks, verši um seinan aš bregšast viš!

 

Kv.


Talsmašur eins stęrsta fjįrmįlafyrirtękis ķ heimi segir, "ósjįlfbęr stefnumörkun muni leiša til uppbrots Evrusvęšis"!

Žetta er nįnar tiltekiš Andrew Bosomworth yfirmašur starfsemi PIMCO ķ Evrópu. En PIMCO er eitt af stęrstu fjįrmįlafyrirtękjum ķ heimi, og ž.e. tekiš eftir žvķ į mörkušum žegar žeirra talsmenn opna munninn.

Um PIMCO: "PIMCO had over $1.3 trillion of assets under management at the end of September 2010." - "It now oversees investments totaling more than $1 trillion on behalf of a wide range of clients, including millions of retirement savers, public and private pension plans, educational institutions, central banks, foundations and endowments, among others."

Bissness žeirra er klįrlega sį, aš sjį um aš įvaxta fé annarra. Og žeir eru klįrlega oršnir stęrstir ķ žessari tilteknu hlišargrein fjįrmįlaheimsins sbr. "Pimco, the world's largest bond fund".

En, žetta einmitt gerir žeirra orš mark į takandi, ž.s. ž.e. žeirra sérgrein aš vera stöšugt aš greina markašinn śt um allan heim, svo žeir geti tekiš réttar višskipta įkvaršanir fyrir sķna višskiptamenn.

 

Pimco says 'untenable' policies will lead to eurozone break-up : "Andrew Bosomworth, head of Pimco's portfolio management in Europe, said current policies are untenable in the absence of fiscal union and will lead to a break-up of the euro. " - ""Greece, Ireland and Portugal cannot get back on their feet without either their own currency or large transfer payments,"" - ""He said these countries could rejoin EMU "after an appropriate debt restructuring", adding that devaluation would let them export their way back to health."" - ""Can countries inside a fixed exchange-rate system like the euro grow and tighten budget policy at the same time? I don't think so. It didn't work in Argentina," Mr Bosomworth said." 

 

Žarna segir hann ž.s. fjöldi hagfręšinga er aš vara viš, ž.e. aš planiš sem Ķrland og Grikkland hafi veriš sett undir geti ekki gengiš upp.

Annaš af tvennu žurfi aš gerast:

  1. Žau yfirgefi Evruna.
  2. Aš žau fįi mikinn fjįrhagslegann stušning įn skilyrša ž.e. gjafafé, frį öšrum ašildarlöndum Evrusvęšis.
PIMCO er aš kalla eftir žvķ aš ašildarlönd Evrunnar gangist fyrir stofnun sameiginlegs fjįrhags. Įn žess gangi dęmiš ekki upp!

Ambrose Evans-Pritchard: Self-righteous Germany must accept a euro-debt union or leave EMU

"a debt union, funded by Eurobonds; a calibrated jubilee on traditional IMF lines for Ireland, Greece, Portugal, and if necessary Spain, to occur in parallel with austerity cuts; and a monetary blitz by the European Central Bank to prevent the victims tipping into core deflation, even this stokes inflation of 4pc or 5pc in northern Europe." - "If the Teutonic bloc cannot accept such a political revolution, it should withdraw from monetary union before inflicting any more damage to the social fabric of southern Europe"

 

Stóri punkturinn er sį aš įstandiš į Evrusvęšinu er oršiš žaš alvarlegt, aš eina leišin til aš forša žvķ aš Evrusvęšiš segi bę, bę - a.m.k. ķ nśverandi mynd - į fyrri hluta nęsta įrs, er aš hrint verši ķ framkvęmd mjög yfirgripsmikilli sameiginlegri björgunarįętlun.

Tķminn er aš renna śt og žaš hratt. Žetta getur veriš oršiš of seint jafnvel žegar eftir mišjan janśar nk.

Žetta er oršiš einfaldlega svona: Sameinašir stöndum vér sundrašir föllum vér!

 

Afleišingar af hruni Evrunnar verša mjög hrikalegar. Engin Evrópužjóš, viš meštalin, mun sleppa ósködduš efnahagslega frį žvķ! 

Kv.


Menntun og nżsköpun besta hagnašarvonin fyrir Ķsland!

Žetta er umfjöllunarefni nżjasta tölublašs Hagsżnar ž.e. veftķmarits Višskiptarįšuneytis. Ég er 100% sammįla žessum įherslum. Hef sjįlfur įšur nefnt allt ž.s. žeir ķ ašalatrišum segja.

Ķsland žurfi aš auka veršmęti śtflutnings og einnig magn. Efla žurfi menntun, enn frekar.

En, ekki bara magniš į menntun, heldur žurfi aš vera fókus ķ žvķ, ž.s. einblķnt sé į greinar ž.s. Ķsland geti hugsanlega veriš fęrt um aš nį einhverju samkeppnis forskoti. 

Ķ reynd žurfi aš efla menntun ķ nįinni samvinnu viš atvinnulķfiš og žarfir žess, svo menntakerfiš sé aš skaffa žį einstaklinga sem atvinnulķfiš žarf į aš halda į hverjum tķma!

 

Stašreyndir: Hagsżn 4. tbl. 2010

  •  Skv. PPP męlingu veršmęti framleitt per klst., sjį bls. 2 viršist, Ķsland hanga rétt nešan ķ 35 dollurum. Mešaltal Evrópu viršist vera nįlęgt eša rétt yfir 40. Noregur er viš toppinn ķ um 70.
Įhugavert aš viš erum skv. žvķ į svipušu róli og Japan. Hvaš veršmęti framleitt per klst. varšar.
  • 64% į aldrinum 24-65 įra, hafa lokiš langskólaprófi, 80-90% į Noršurlöndum.
Ž.e. greinilega of mikiš brottfall hér śr nįmi strax ķ kjölfar grunnskólaprófs. Hér žarf sennilega aš efla meir verkmennta skóla. Enda hentar hefšbundiš bóknįm mörgum ekki.
  • 31% į aldrinum 24-65 įra, hafa lokiš hįskólaprófi sem er svipaš og į Noršurlöndum.
  • 50% atvinnulausra eru meš grunnskólamenntun, 75% į Sušurnesjum.
  • Hlutfall ašeins meš grunnskólamenntun į vinnumarkaši yfir landiš er 30%.
  • "Žvķ er ljóst aš atvinnuleysi er nęr tvöfalt meira mešal hópsins sem hefur minnsta menntun en mešal annarra."
Žaš er klįrlega mikiš atriši aš fękka žeim sem ašeins eru meš grunnskólapróf. Žetta er klįrlega ašal įtakalķnan.
  • "hafa ašrar išngreinar vaxiš um 29,7% į mešan sjįvarśtvegur og stórišja hafa stašiš ķ staš eša dregist saman."
Sumar greinar hafa veriš aš kvarta yfir žvķ, aš fį ekki žį einstaklinga sem žį vantar žrįtt fyrir atvinnuleysi. Žarna viršist hafa opnast gat ķ menntakerfinu.
  • 2,2% samdrįttur hefur veriš klįlega oršiš sķšustu 9 mįnušina ķ śtflutningsmagni sjįvarśtvegs. 
Mišin eru fullnżtt og įlverin į fullum afköstum. Žannig, nema aš fleiri įlver séu reist, žarf aš efla annaš.

 

Skošum hlutina ķ samhengi

Eins og fram kemur ķ tölum yfir śtflutning aš nešan, žį er žessi um 30% aukning - višbót viš ž.s. er lķtill hluti heildar veršmęta sköpunar žjóšfélagsins. Svo žaš munar ķ reynd lķtiš um žetta!

Sennilega er veršmętalękkun śtflutnings sjįvarafurša stęrri tölur!

En fiskur + orkufrek stóryšja framkalla um 80% śtfluttra veršmęta vöruśtflutnings.

Sennilega er feršamennska inni ķ lišnum žjónusta sbr. žjónusta viš feršamenn.

Žannig aš megniš af veršmęta öflun samanstendur af žessum žrem greinum: fiskur, stóryšja og feršamennska.

Žetta setur tekjum į mann hérlendis nokkrar skoršur, en sem dęmi fiskvinnsla selur sķnar afuršir į almennan neytenda markaš, ž.s. žęr vörur keppa um athygli neytenda og verš viš ašrar tegundir matvęla. Ž.e. sį vandi til stašar, aš žessi markašur žolir ekki miklar veršhękkanir. Žetta setur mjög raunverulegt tak į žau launakjör sem hęgt er aš bjóša ķ fiski.

Feršamennska bżr viš aš mörgu leiti sambęrileg skilyrši og fiskvinnsla, ž.e. feršamenn eru almennir neytendur. Ķsland sem ferša stašur, er ķ žrįšbeinni veršsamkeppni viš ašra mögulega įfangastaši. Žaš eru žvķ mjög raunveruleg takmörk į um hve hį laun sį atvinnuvegur žolir.

Įl žvķ mišur er žeim annmörkum hįš, žó laun žar séu hį - aš starfsmenn eru fįir. Įlver eru žvķ ekki leiš til žess aš skaffa alžżšu manna hérlendis hįlaunuš störf.

Ž.s. žarf aš bśa til, er starfsemi sem er allt ķ senn mannaflafrek og ž.s. veršmęti afurša er hįtt. Slķk starfsemi getur borgaš hį laun ž.s. afurširnar hafa hįtt veršmęti. Slķk starfsemi er t.d. framleišsla hįtękni varnings.

Fręšilega žarf žetta ekki endilega beint vera framleišsla, en sem dęmi sjśkrahśs žjónusta getur flokkast undir žetta, ef og žegar, Ķsland fer aš nżta žį hįgęša sjśkrahśsžjónustu sem sannarlega er til hérna, įsamt vel žjįlfušu starfsfólki, ķ žvķ markmiši aš skaffa gjaldeyristekjur.

 

Skošum ašeins ķslenskar hagtölur:

Hagstofa Ķslands - Landsframleišsla

 2009
1. Einkaneysla765.405 = 51% 
2. Samneysla396.945 = 26%
3. Fjįrmunamyndun207.931 = 14%
4. Birgšabreytingar-1.133 = 0,075%
5. Žjóšarśtgjöld1.369.149=91%
6. Śtflutningur alls794.811 = 53%
6.1 Vörur, fob500.855 = 33%
6.2 Žjónusta293.956 = 20%
7. Frįdrįttur: Innflutningur alls663.195 = 44%
7.1 Vörur, fob410.575 = 27%
7.2 Žjónusta252.620 = 17%
8. Verg landsframleišsla1.500.76

 

Til aš sjį raunverulegt vęgi greinanna fyrir hagkerfiš, ber aš skoša tölur yfir śtflutning - Hagstofa Ķslands śtflutningstölur:

                                          2009     2010

Sjįvarśtvegur......................42,3%....39,1%

Orkufr. išnašu.....................36,6%....43,6%

Landbśnašur.........................1,5%.....1,3%

Fiskur + Orkufr.išn...............78,9%....82,7%

 

Einhęfni atvinnulķfsins kemur mjög skżrt fram ķ tölunum aš ofan:

En til žess aš žaš sé raunverulega hęgt aš laga žessa vöntun į öšru, žarf aš lękka vaxtastig hérlendis.

Ég er ekki aš tala um upptöku Evru, eins og margir tala um sem leiš einmitt til žess.

Ž.e. nefnilega ekki rétt, aš hįir vextir séu eitthvert óhjįkvęmilegt lögmįl vegna žess, aš viš erum meš lķtinn gjaldmišil - heldur hafa ašstęšur veriš hér skapašar sem framkalla višvarandi hįa vexti.

Žį žarf aš afnema žęr ašstęšur - og ž.e. vel hęgt.

  • Žetta snżst um aš lękka įvöxtunarkröfu lķfeyrissjóša kerfisins, śr 3,5% ķ segjum 1,5% - 2%. 
  • En, įsamt eigin kostnaši, žķšir žetta aš sjóširnir lįna śt gegn milli 5 og 6% raunvöxtum.
  • Žetta setur gólf į vaxtakröfu innan hagkerfisins, ž.s. bankar hafa oršiš aš taka miš af žessu, ž.s. žeir hafa ekki getaš bošiš sjóšunum skuldabréf į lęgri raunvöxtum og žvķ žurft sjįlfir aš lįna śt į kjörum eins og žeir ž.e. 3,5% + kostnašur.
  • Žessu hafa allir žurf aš sęta hér innan hagkerfisins, ž.e. hinn óskaplegi fjįrmögnunar kostnašur sem til stašar hefur veriš, sķšan žetta kerfi var sett į fót skv. lögum nr. 129 1997.
  • Grunnvandinn viršist vera loforšiš um aš fólk fįi 56% mįnašarlauna eftir 40 įra vinnu, sem framkallar žörf fyrir 3-4% raunįvöxtun į išgjöld.
  • Ķ reynd žķšir žetta, aš lękka žarf žį prósentu sem fólki er lofaš aš žaš muni hafa ķ laun, eša aš hękka veršur hlutfall launa sem fara ķ išgjöld til lķfeyrissjóša. Sennilega best aš fara bil beggja ž.e. hękka išgjöld og lękka prósentuna t.d. ķ 46%.
  • Stóri vandinn er aš hagkerfiš stendur ekki undir žeirri óskaplegu įvöxtunarkröfu sem meš žessu er framkölluš.
  • En, hafa mį ž.s. žumalfingurs reglu aš krafan megi ekki vera hęrri en aukning raunveršmętasköpunar ķ hagkerfinu aš mešaltali į įratug hverjum. Annars hallar į og hagkerfiš fer aš skulda sjóšunum um of.

Hvernig kęfir 3,5% reglan hagkerfiš? "EBIT stendur fyrir „Earnings Before Interests and Taxes“ og veršur kallaš „rekstrarhagnašur“ hér. Rekstrarhagnašur er sś summa sem eftir er žegar bśiš er aš draga rekstrarkostnaš – laun, hrįefni, skrifstofukostnašur, afskriftir o.s.frv. – frį rekstrartekjum. Žaš eru eignir sem skapa rekstrarhagnaš ķ bland viš naušsynlegt vinnuafl og hrįefni." 

  • Takiš eftir, aš einungis įriš 2006 ķ eitt skipti nęr rekstrarhagnašur fyrirtękja į Ķslandi aš nį upp ķ 3,5% įvöxtunarkröfu lķfeyris kerfisins.
  • Žetta hlżtur aš draga mjög śr fjįrfestingum hérlendis, ž.s. einungis ef hęgt er aš sjį fram į aš fjįrfesting skili nęgum arši, til aš hafa upp ķ žessa įvöxtunarkröfu, sjįi frjįlsir ašilar sér hag ķ aš fjįrfesta.
  • En, ž.s. enn verra er, žetta ķtir undir ósiši:
  1. Mig grunar aš a.m.k. hlutfall kennitöluflakks megi rekja til žess, aš menn eru aš leitast viš aš reka starfsemi sem aldrei geti skapaš žetta mikinn arš, og žį leiki žann leik aš fara reglulega ķ žrot og skipta um kennitölu. Ef rétt, žį elur žetta į slęmu višskipta sišferši.
  2. Sķšan, žarf mjög mikla įhęttusękni ķ rekstri, til aš reksturinn nįi aš skila žetta miklum arši - ef menn leitast viš aš spila sig innan kerfisins. Žetta vęntanlega einnig skilar hęrri tķšni gjaldžrota. En ofsafengin įhęttusękni var sannarlega hluti af žvķ sem leiddi til hrunsins.
  3. Gjaldžrot klįrlega verša til muna algengari yfir lķnuna ķ rekstri af hvaša tagi sem er - žvķ töp stór sem smį til muna algengari en ella.
  • Ég lķt sem sagt į lękkun vaxta hér sem grunnforsendu žess, aš hęgt sé aš byggja hér upp nżišnaš. En, annars er nęr ómögulegt aš gera slķkt fyrir lįnsfé.
  • Ég er einfaldlega aš tala um aš krafan verši fęrš ķ ž.s. er raunhęft aš standa undir - ž.e. ž.s. ég nefndi aš ofan, į bilinu 1,5 og 2%.
  • Žį er hugsanlegt aš atvinnulķfiš geti fengiš lįn į milli 2,5% og 3% vöxtum. Žetta verši mögulegir lįgmarks vextir.

 

Eflum nįm

  • Eins og sįst į tölum aš ofan, er um 30% vinnuafls hérlendis einungis meš grunnskólapróf.
  • Mig grunar aš lausnin geti veriš, aš stórefla išnnįm af öllu tagi.
  • En ž.e. stašreynd aš fjölmargir treysta sér ekki ķ įframhaldandi nįm aš afloknu barnaskólaprófi, vegna žess aš žeir viškomandi įttu ķ stökustu vandręšum meš hefšbundiš bóknįm.
  • Žaš žķšir ekki aš žetta fólk hafi ekki hęfileika - žaš žķšir aš žeir eru ekki į žessu tiltekna sviši!
  • Viš erum meš svipaš hlutfall hįskólamenntašra og į Noršurlöndum. Žaš žķšir ekki aš ekki megi fjölga žar um.
  • En, stóra mįliš ž.s. fjįrmagn į nęstu įrum veršur takmarkaš, hlżtur aš liggja ķ aš stżra fólki sem vill mennta sig, ķ greinar sem eftirspurn er eftir frį atvinnulķfinu.
  • Ž.e. enginn vandi aš framkalla žį stżringu. En, hęgur vandi er aš taka nįm sem ekki er talin žörf fyrir, af lista yfir lįnshęft nįm hjį LĶN. Engum er bannaš aš fara samt ķ slķkt nįm. Žį žarf sį viškomandi aš fjįrmagna žaš sjįlfur.
  • Sķšan ķ hina įttina, séu greinar sem greind er žörf fyrir, settar inn sem lįnshęft nįm hjį LĶN.
  • Sjįlfsagt munu einhverjir kvarta undan žeirri föšur-/móšurhyggju. En, ž.e. rķkiš sem kostar žetta, og rķkiš hefur alveg rétt til žess aš stżra žeim fjįrframlögum ķ įttir, sem lķklegastar eru til aš skaffa rķkinu frekari aukningu tekna ķ framtķšinni - ž.e. greinar sem lķklegar eru til aš vera vaxtabroddur.
  • En ešlilegast er aš nįm sé skipulagt af rķkinu ķ nįinni samvinnu viš atvinnuvegina - svo fólk sé aš velja žęr nįmsbrautir sem lķklegastar eru til aš efla Ķslands hag og einnig hag alžżšu!


Nišurstaša

Ég er sammįla žvķ aš framtķš Ķsland liggur ķ nżrri framleišslu til śtflutnings. En, grunnforsenda žess aš žessi stefna sé möguleg, er lękkun almenns vaxtastigs hér. Sś greining margra aš um sé aš kenna krónunni per se er röng. En, fįir viršast ķ reynd hafa skošaš raunorsakir hįrra vaxta hér, žegar žeir hafa myndaš sér skošun. Viršist oft aš fólk einungis beri saman vaxtakjör erlendis og hér, segi - aha vextir eru mun lęgri į Evrusvęšinu, įn žess aš leiša hugann aš žvķ aš rannsaka grunnorsakažętti. Margir viršast einfaldlega stöšva viš ofangreindan samanburš, og leiša af honum žį įlyktun aš skipti į gjaldmišli sé ž.s. til žarf. 

En, vandinn er sį aš žó svo aš skipt vęri um gjaldmišil, žį sitjum viš samt eftir meš grunnorsökina sem skv. greiningu er įvöxtunarkrafa lķfeyriskerfisins. En ég velti fyrir mér, hvernig fólk hefur hugsaš sér aš leisa žaš vandamįl sem žį kemur upp? En, ef sś vaxtakrafa stendur įfram, žį stendur žaš enn aš žeir geta ekki keypt nein skuldabréf sem hafa lęgri raunvexti en 3,5%. Spurning hvernig žaš spilast śt. En, ef bankarnir fį ekki lęgri vexti į almennum markašir erlendis, žį sitja žeir įfram uppi meš aš verša aš įvaxta sig skv. žessu. Žį lękka vextir hérlendis ekki neitt, nema og ašeins nema, aš erlendir bankar sjįi sér hag ķ aš setja hér upp śtibś og bjóša lęgri vexti en innlendu bankarnir geta bošiš. Į hinn bóginn, žį hefur erlendum bönkum stašiš sį möguleiki til boša alla tķš sķšan Ķsland gekk ķ EES į mišjum 10. įratugnum. Ég sé enga auljósa breitingu viš ašild um žetta, enda er Ķsland žegar fullur žįtttakandi ķ 4. frelsinu svokallaša og hefur veriš ķ um einn og hįlfan įratug. Orsök er lķklega sį aš Ķsland er fįmennt og erlendir bankar telja hér ekki eftir miklu aš slęgjast. Žį lękka vextir hérlendis ķ raun nęr ekki neitt eša einfaldlega ekki neitt!

Meš žvķ aš lękka vexti hérlendis, innan krónuhagkerfis, žį getum viš įfram bśiš viš kosti krónunnar sem eru žeir aš geta hagaš gengi skv. hagsmunum atvinnuveganna, og žannig lįgmarkaš kostnaš viš hagsveiflur og um leiš lįgmarkaš atvinnuleysi į hverjum tķma. Žetta fer einnig saman viš žaš, aš tryggja hįmarksnżtingu framleišslužįtta hérlendis, žannig aš sem minnst röskun verši um framleidd veršmęti į hverjum tķma. En, hįmörkun veršmęta einnig hįmarkar möguleg lķfskjör į hverjum tķma. Žannig aš žetta fer allt saman: lįgmörkun atvinnuleysis, hįmörkun framleišslu, lįgmörkun kostnašar viš ašlögun - hįmörkun lķfskjara mišaš viš ašstęšur hvers tķma fyrir sig.

Meš lękkun vaxta og aukinni skilvirkni ķ įherslum um menntun, - ętti aš vera hęgt aš auka hér hagvöxt smįm saman. En ég er bjartsżnn, vegna žess aš hér eru enn svo mörg ónżtt tękifęri, aš hér verši hęgt aš višhalda t.d. 3,5% hagvexti aš mešaltali eftir segjum įratug.

 

Kv.


Žeir ofurlįgu vextir, sem tķškast hafa sķšan dot.com kreppan kom og fór, tel ég vera undirrót heimskreppunnar sem skall į um mitt įr 2007!

Ég held aš hinn eiginlega orsök heimskreppunnar hinnar seinni, sé žetta hrikalega lįgvaxtatķmabil, sem rķkt hefur sķšan "dot.com" bólan svokallaša. Žegar Alan Greenspan er sagšur hafa bjargaš heiminum frį stórri kreppu.

Vandi viš śltra lįga vexti, og žetta er gömul hagfręši lķka, er aš žeir hvetja til skuldsetningar - fyrirtękja sem og einstaklinga, en einnig ž.s. kallaš er "speculative finance". Ž.e. einmitt "speculativ finance" sem er bjó til stęrstu höfušverkina.

En, ķ rśman einn og hįlfan įratug, hefur rķkt žetta tķmabil śltra lįgra vaxta. Žessu fylgdi geysileg neyslusprenging - ž.s. ž.e. svo gaman aš taka ódżr lįn fyrir skemmtilegum hlutum, hśsnęšisbólur - ž.s. lįgir vextir žķša aš fólk telur sig hafa efni į stęrra, og ofurskuldsetningar fyrirtęka ž.s. ž.e. svo ódżrt aš kaupa fyrirtęki ž.s. lįnin hafa nįnast enga vexti. Aš lokum, "speculative finance" og žį į ég viš, aš ž.s. lįnin kosta svo lķtiš, og eftirspurn var stöšugt hękkandi alls stašar žį nįnast gastu ekki tapaš nema žś vęrir alger lśši į žvķ aš taka lįn og kaupa hlutabréf - eša nįnast hvaša bréf sem er. Žetta varš mjög śtbreidd iškun, og um tķma voru flęšandi trilljónir af svoköllušu frjįlsu fjįrmagni um allt, leitandi aš brotabroti betri kjörum hér eša žar. Žetta skapaši sennilega verstu vandamįlin, ž.s. fyrirtęki fóru aš bjóša arš žó enginn vęri hagnašurinn ž.s. žetta fólk sem var ķ leit aš skammtķmagróša virtist sama žó aš žaš įstand vęri til stašar, sķšan var žaš einnig gjaldmišla speculation sem varš mjög śtbreitt.

Mįliš var, aš ķllu heilli fór Sešlabanki Evrópu inn ķ žetta módel eftir aš hann var stofnašur. Ž.e. lįgu vextirnir sem hafa veriš svo dįsamašir. En, akkśrat žeir eru rót žeirra vandamįla sem Evrópa bżr viš ķ dag, og svo alvarlegur er vandinn, aš manni viršist nįnast öruggt aš Evran sé viš žaš aš falla.

En, skuldsetning almennings vęri til mikilla muna minni, ef vextir hefšu veriš hęrri - ž.s. žį hefšu lįn ekki veriš eins hagstęš leiš til aš kaupa sér skemmtilega hluti, heldur hefši sparnašur veriš hagkvęmari fyrir einstaklinga. Aš auki, žį tók fólk stęrri hśsnęšislįn en ella, fjįrfesti ķ stęrri eignum - fleiri auk žess įttu fyrir hśsnęši. Afleišing, sprenging į verši į hśsnęši um alla Evrópu, ķ mismiklum skala žó. Ķ dag sytur Evrópa og Bandar. lķka, eftir meš timburmenn skuldsetts almennings, og žęr skuldir munu vera dragbķtur į hagvöxt ķ mörg įr.

Sama į viš atvinnulķf, en śtžensla fyrir lįnsfé varš mjög hagstęš leiš, auk žess aš skuldsettar yfirtökur uršu žaš einnig. Ķ dag er atvinnulķf vķša um Evrópu mjög skuldsett af žessa völdum. Ef vextir hefšu veriš hęrri, hefši žessi žróun ekki įtt sér staš.

Sama um alla žį óešlilegu hegšun sem įtti sér staš į veršbréfamörkušum, en lįgir vextir einnig skapa bóluverš į mörkušum fyrir veršbréf og ķ reynd, fyrir eignir af hvaša tagi sem er, sem hęgt er aš kaupa og selja į slķkum markaši. En, eins og ég nefndi aš ofan, veršur mjög hagstętt mešan hagvöxtur er knśinn af neyslu- og fjįrfestingarbólu; aš kaupa bréf fyrir lįn - ž.s. žau hękka ķ verši og lįnin verša mjög vel višrįšanleg.

Žaš er sem sagt kaldhęšnislegt, aš ef peningastjórnun innan Evrusvęšisins hefši veriš til muna ķhaldsamari, žį hefšu ekki skapast žessi hrikalegu vandamįl ž.e. hśsnęšisbólur, neyslubólur, fjįrfestingabólur - en žetta er allt og sumt sem hagvaxtaręvintżriš var. Nś er žetta allt sprungiš og timburmennirnir eru aš sliga löndin.

Aukni hagvöxturinn sem fylgdi Evrunni var sem sagt ekkert annaš en ein samfelld bóla, sem framkölluš var af lįgvaxtastefnunni.

Ofurlįgir vextir eru mjög hęttulegt fyrirbęri. Žetta stóš allt ķ gömlu hagfręšinni. En, hśn var löngu fallin śr tķsku - nįnast engin hefur kynnt sér hana į seinni įrum.

Žį mį ekki višhafa nema ķ tiltölulega stuttan tķma. Alls ekki nęrri žvķ į annan įratug. Žį veršur žessi stöšuga stigmögnun, ž.s. aukning skuldsetningar hagkerfanna drķfur ž.s. ekki er raunverulegur hagvöxtur. Sķšan er žaš fullkomlega öruggt, aš sį tķmi endar ķ langri kreppu.

Vart er aš bśast viš öšru en aš hśn verši a.m.k. įratugur aš lengd.

 

Kv.


Ég skil alveg af hverju Žjóšverjum lķst meinķlla į žaš aš įbyrgjast skuldir annarra Evrópužjóša. En, hin leišin aš gera žaš ekki, veršur til mikilla muna dżrari fyrir alla!

Ég sé einungis eina leiš til aš bjarga nśverandi Evrusvęši. Ef žaš veršur ekki gert, žķšir ekki endilega aš žaš verši ekki nein Evra. En, žaš žķšir a.m.k. aš Evrulöndum fękkar umtalsvert.

Į leištogafundi Evrópusambandsins, var samžykkt aš björgunarkerfi ESB sem bśiš var til ķ sumar, haldi įfram ķ breyttri mynd en sem mestu leiti sama kerfiš. Sjį: EU summit: The conclusions

En, Žżskaland viršist hafa safnaš um sig, leištogum flestra annarra noršlęgra ašildarrķkja ESB, um žaš aš standa gegn öllum hugmyndum um nokkurt form sameiginlegrar įbyrgšar į skuldum - sbr:

EU leaders back new bail-out system :"...senior officials from these countries – including Germany, Finland, the Netherlands and Sweden – have insisted that the EU re-emphasise fiscal austerity in so-called “peripheral” members and quickly pass new budgetary rules that would fine profligate countries." - "“Traditionally, the northern countries see the situation similarly and I believe there’s no miracle which we should wait for,” said Jyrki Katainen, the Finnish finance minister. “If you have more expenditures than income, then you have to adjust it.”"

Annaš af tvennu, hafa menn of bjartsżnar hugmyndir um lķklega getur S-Evrópu rķkja og Ķrlands, til aš standa viš žį ašlögun sem į žau er lögš, eša ž.e. leynilegt Plan B ķ undirbśningi.

Ašlögun sś sem hagkerfi Evrusvęšis ķ vanda žurfa aš undirgangast, er jafngildi fullkomins hagkerfis storms:

  • Lękkun launa - sem minnkar hagkerfiš, og hękkar skuldir sem hlutfall landsframleišslu. Dregur einnig śr eftirspurn.
  • Nišurskurš śtgjalda, sem einnig minnkar efnahagsleg umsvif.
  • Sķšan, dżr lįn sem krefjast skattahękkana til aš standa undir greišslum. En, samdrįttar ašgeršir žķša aš skattar žurfa aš hękka enn frekar, sem enn į nż orsakar samdrįtt og svo enn frekari skattahękkanir. Meš öšrum oršum "classic debt depression".
  • Į sama tķma er ekki hęgt aš fella gengi, og žannig létta undir meš atvinnuvegunum meš skjótari hętti.
  • Mešan į žessu stendur, eru lķfskjör į stöšugri nišurleiš į sama tķma, og gjaldžrotum mešal almennings fjölgar, og atvinnulausum fjölgar.
  • Klįrlega er hętta į aš, almenningur geri uppreisn og kjósi rķkisstj. til valda, sem velur aš stķga śt śr slķku prógrammi sbr. Argentķna v. upphaf aldarinnar. En, Argentķnu menn yfirgįfu AGS prógramm eftir aš žjóšarframleišsla hafši ķ heild minnkaš um 25 prósentustig, eftir samdrįtt įr frį įri. En žó var žeirra prógramm mildara en žau prógrömm sem nś eru ķ gangi.
Markašurinn žekkir hagfręši söguna, og veit vel aš sterkar lķkur eru um aš löndin ķ björgunarpökkunum, muni ekki geta stašiš viš sķnar skuldir. Aš auki, viršist hann vera mjög skeptķskur į getu nokkurra annarra landa, til aš rįša fram śr sķnum mįlum - sem einnig standa frammi fyrir mjög erfišum ašlögunar vandamįlum sbr. Portśgal og Spįn.

Sjį fęrslur ž.s. hugmyndum um vķšęka björgun er lżst:

Frank-Walter Steinmeier and Peer Steinbrück, hvetja Merkel Kanslara Žżskalands, til aš taka forystu um aš stżra Evrópusambandinu, śt śr nśverandi vandręšum!

Forsętisrįšherra Luxembśrgar og fjįrmįlarįšherra Ķtalķu, hvetja til žess aš Evru krżsan verši leyst meš śtgįfu, sameiginlegra Evru bréfa!

 

Žaš sem žarf aš gerast til aš stöšva krżsuna:

  • Afkriftir skulda Ķrlands og Grikkland aš hluta. Žetta er algerlega naušsynlegt ž.s. žau rķki munu aldrei getaš borgaš til baka nśverandi skuldir.
  • Žarf aš auki, aš bjóša upp į ašferš til aš nišurgreiša vexti til landa ķ vandręšum. Sameiginlegt Evrubréf einmitt myndi framkalla slķkt.
  • Önnur ašferš vęri allsherjar sameiginleg trygging, į skuldum rķkjanna sem ekki eru žegar ķ björgunarpakka. Evrubréf er vęgari ašferš. En annaš af žvķ tvennu žarf, svo bundinn verši endir į žaš aš land eftir land sé hrakiš af skuldamörkušum, svo žaš lendi ķ lausafjįrvanda.
  • Einhvers konar aukin eftirfylgni er klįrlega naušsynleg. Aš auki, žarf aš vera ljóst aš ašhalds ašgeršir halda įfram hjį rķkjunum sem hafa veriš aš eyša um efni fram. Žannig, aš ekki sé veriš aš gefa žeim allt eftir. Žvert į móti ž.s. žetta gerir, er aš milda ašlögunina sem žarf aš framkvęma sem žį gerir hana hugsanlega mögulega. Annars er hśn žaš lķklega ekki.


Žaš eina sem viršist ķ boši, til aš hęgja į krżsunni, eru kaup Sešlabanka Evrópu į bréfum rķkja ķ vandręšum, til žess aš reyna aš halda aftur af veršhękkunum žeirra:

Vandinn er sį, aš ašeins ef žau kaup eru mjög stórfelld getur žetta haft einhver veruleg įhrif, annars ekki.

En, nęgilega stórfelld kaup, vęri ķ reynd bakdyra leiš til aš lękka skuldir hinna rķkjanna, og um leiš taka aš umtalsveršu leiti įbyrgš į žeim. En, ašildarķki Evrunnar bera įbyrgš į ECB. Ž.s. Žżskaland er stęrsta hagkerfiš innan Evru, į žaš stęrsta einstaka hlunk žeirra įbyrgša.

Žannig, aš Žjóšverjar hafa einnig hindraš žaš, aš slķk kaup verši stórfelld.

Žannig, aš žį er ekki nokkur žįttur ķ vķšri veröld, sem sjįanlega hindrar aš markašurinn muni į nęsta įri, halda įfram aš ķta löndum śt af markašinum - ž.e. Portśgal og Spįnn komi nęst.

The Eurozone in bad need of a psychiatrist :"Let’s be quite clear. If the Eurozone follows this path either all of the sovereign debts become German public debt, or the euro will collapse in many separate currencies, causing horrendous economic dislocations."

Žetta eru orš Stephano Micossi frį Evrópu Hįskólanum. En, hans orš benda til žess, aš meira aš segja innan ESB elķtunnar, sé verulegs ótta fariš aš gęta. 

En, hann segir akkśrat ž.s er rétt. En, Žjóšverjar eru žegar bśnir aš hafna žvķ aš taka į sig skuldir Evrópu, svo viš erum aš tala um seinni śtkomuna.

En, ķ grein sinni leggur Micossi įherslu į žaš aš Evrópa verši aš sannfęra markašinn um žaš, aš allar skuldir verši tryggšar. Žaš eina sem mögulega getur gert žaš, er sameiginleg trygging.

Žjóšverjar hafa mjög įkvešiš hafnaš žeirri leiš! Žannig er žaš!

 

The EU’s Franco-German "Directoire" and the European Central Bank have between them ruled out all plausible solutions to the eurozone’s debt crisis :"So we drift on with rising yields into 2011, when Portugal must raise €38bn, Belgium €85bn, Spain €210bn, and Italy €374bn – according to Goldman Sachs."

  • Stęrsti hlutur žeirra upphęša kemur į fyrstu 3. mįnuši nęsta įrs.
  • Hęttan er klįr, aš öll ofannefnd lönd falli śt af fjįrmįlamörkušum, og komist ķ lausafjįrvanda, og žurfi žvķ björgun - į nęsta įri.
  • En hęttan žegar löndum fękkar sem standa undir björgunarsjóšnum, sem er į sameiginlegri įbyrgš, sem žķšir aš žęr įbyrgšir sķfellt į fęrri löndum ž.e. žeim fękkandi hópi landa sem žį standa eftir ķ sjóšnum - og aš auki žurfa aš leggja fram stórfelldar višbótar įbyrgšir - - er klįr: Hśn er aš žau lönd segi stopp - viš veitum ekki frekari įbyrgšir.
  • Žį verša žau lönd, sem ekki fį lįn, nett greišslužrota. Eins og banki sem lendir ķ lausafjįrkrżsu og fellur.
  • Žį gengur yfir ESB skęšadrżfa bankahruna, žegar bréf žeirra landa verša veršlaus. Einnig ķ löndum eins og Žżskalandi.

 

Einmitt sķšasta atrišiš į eftir aš verša einnig Žżskalandi og žeim öšrum löndum sem standa meš Žjóšverjum, um žeirra įkvöršun, mjög skeinuhętt. En, lįnatöp munu skekja žeirra eigin bankakerfi, sem lķklega annaš af tvennu munu žurfa endurfjįrmögnun sem žį hękkar einnig skuldir žeirra lands, eša aš žau fara okkar leiš aš lįta banka verša gjaldžrota og stofna nżja ķ stašinn.

Spurning er hvort yfirlķsingar um aš rķkin ķ Sušri eigi aš spara og borga, lķsi raunverulegri trś į aš slķkt sé ķ reynd mögulegt - ž.e. aš menn trśi į kraftaverk.

En, ef svo - žį mį vera, aš žegar žaš veršur žį komi hruniš stjórnendum Evrópu į óvart, og aš engar undirbśnar gagnašgeršir hafi žį veriš mótašar. Žį veršur žetta óskaplega kaotķskt ž.s. ašgeršir rķkja verša ósamręmdar - hvert rķki mun sinna eigin hagsmunum.

Nišurstašan sennilega, gjaldžrot nokkurn veginn S-Evrópu eins og hśn leggur sig, og fall hennar śt af Evrusvęšinu.

En, viš greišslužrot af žvķ tagi sem ég er aš tala um, mun žaš verša alger naušsyn aš yfirgefa Evruna, žvķ annars verša rķkissjóšir ófęrir um aš standa undir greišslum - meira aš segja innan lands - af nokkru tagi. En, įn möguleikans til aš prenta peninga, eru einungis takmarkaš magn peninga fyrir hendi og sķšan ekki meir. En aš vera meš Evruna er žaš sama og starfa meš erlendan gjaldmišil, og žegar ž.e. svo žį hefur žś bara žaš magn af honum sem er til stašar ķ žķnum hyrslum og sķšan ekki meir. Žį fį rķkisstarfsmenn ekki laun - og starfsemi rķkjanna getur einfaldlega lamast žannig aš grunnžjónusta sé ekki veitt. Mikiš rót getur skapast og mun skapast innan rķkjanna.

Ž.s. getur sķšan gerst, er aš um tķma verši žau hagkerfi nęr alveg tęmd af fjįrmagni. Žannig aš jafnvel aš hluti žeirra hagkerfa neyšist til beinna vöruskipta vegna skorts į peningum ķ umferš. En, žaš mun taka tķma aš koma nżjum peningum ķ umferš.

Falliš veršur óskaplegt - atvinnuleysiš sennilega žaš mesta ķ hagkerfissögu žeirra landa.

Hvaš N-Evrópu varšar, žį ętti hśn aš geta komist hjį gjaldžrotum rķkissjóša. En, hśn sleppur ekki ósködduš, ž.s. hrun S-hagkerfanna žķšir stórfellda minnkun frambošs žašan, žannig aš śtflutningur til žeirra landa hverfur aš mestu leiti. Aš auki, veršur žörf fyrir endurskipulagningu bankakerfa žeim til skaša, og žó žau komist hjį gjald-/greišslužroti žį veršur įstandiš žar -žó muna skįrra- einnig umtalsvert lakara en ž.e. ķ dag. 

Žaš sem ég er aš segja, er aš meš žvķ aš taka ekki į vandanum sameiginlega, žį hendi Evrópa frį sér aš miklu leiti, žeirri uppbyggingu sem įtt hefur sér staš sķšan į 6. įratugnum, meš uppbyggingu Kola og Stįl bandalagsins.

Hugsa sér, aš ž.s. virtist vera sigur žeirrar stefnu ž.e. Evran, skuli ķ reynd vera yfirskot, sem orsaki slķkt hrun aš sjįlft bandalagiš sem stóš aš myndun hennar, einnig fellur ķ kjölfariš.

Ég segi žetta meš söknuši. Žvķ Evrópa slķkrar framtķšar, veršur Evrópa byturleika og vaxandi togstreytu į nż!

Sjį: Why Greece will have to leave the eurozone

 

 

Kv.


Nišurstaša Eftirlitsstofnunar EFTA klįr, neyšarlögin standast. Stašfesting neyšarréttar skiptir mįli fyrir Icesave deiluna!

Stašfest aš Ķsland hafši lögmęt markmiš, ž.e. trygging endurreisnar banka er vęru fęrir um aš veita almenna fjįrmįlažjónustu. Žeir telja ašgerširnar standast fullkomlega lagalega séš, ž.e. žegar mįliš er skošaš śtfrį reglum um fjįrmagnsflutninga og almennum reglum um fjįrmįlastarfsemi. En, einnig telja žeir ašgeršir Ķslendinga standast, śt frį höfšun til neyšarréttar, sem getur skapaš rétt einmitt til žess aš beita mismunun, ef sś mismunun žjónar žeim lögmętu markmišum ķ hśfi. En, žį mį ekki ganga lengra til aš tryggja žau lögmętu markmiš er žörf er fyrir. En, žį kemur žaš sennilega besta, aš žeir telja auk žessa aš ašgerši Ķslendinga hafi veriš "proportional" ž.e. ekki séu lķkur į aš vęgari ašgeršir hafi stašiš til boša, sem lķklegar hafi veriš til aš skila sama eša svipušum įrangri.

 

Eftir stendur enn, aš Eftirlitsstofnun EFTA telur Ķsland brotlegt, vegna žess aš TIF eša Ķsland, hefur ekki enn borgaš śt lįgmarks greišslur til innistęšueigenda į svoköllušum Icesave reikningum - sjį: Įlit eftirlitsstofnunar EFTA

En, žetta tiltekna įlit er hęgt aš sśmmera meš eftirfarandi hętti -"Ķsland į aš borga punktur" - "žaš eru engar gildar afsakanir fyrir žvķ aš borga ekki" og "Ķsland ber įbyrgš į TIF".

Vart žarf aš taka fram, aš žessi skošun eftirlitsstofnunarinnar, er umdeild. En, žetta viršist byggjast į žeirri tślkun, aš yfirmarkmiš Directive 19/94EC sé žaš aš veita tiltekna triggingu.

 

Recidal 1:"Whereas, in accordance with the objectives of the Treaty, the harmonious development of the activities of credit institutions throughout the Community should be promoted through the elimination of all restrictions on the right of establishment and the freedom to provide services, while increasing the stability of the banking system and protection for savers;"

 

Reglugeršin heitir nįttśrulega, reglugerš um innistęšutryggingar en ekki um 20ž. Evru lįgmark. Aš auki, er įhugavert žegar upphafs texti reglugeršarinnar er skošašur, žį hefst umręšan į skķrskotun til mikilvęgis žess aš tryggja skilvirka starfsemi fjįrmįlakerfa, og sķšan eru nefnd markmišin:

  1. "stability of the banking system"
  2. "protection for savers"
  • Af lestri reglugeršarinnar, fę ég ekki betur séš aš žau markmiš séu jöfn. Hvorugt sé yfir hinu.
  • En, aš yfirmarkmišiš sé ž.s. nefnt er fyrst ž.e. aš auka skilvirkni banka- og fjįrmįlakerfa.
  • Žess vegna, er žaš ķrekaš oftar en einu sinni, aš innistęšu tryggingakerfi megi ekki vera um of ķžyngjandi einmitt fyrir žęr fjįrmįlastofnanir sem žįtt eiga ķ uppbyggingu žeirra.

"Whereas it is not indispensable, in this Directive, to harmonize the methods of financing schemes guaranteeing deposits or credit institutions themselves, given, on the one hand, that the cost of financing such schemes must be borne, in principle, by credit institutions themselves and, on the other hand, that the financing capacity of such schemes must be in proportion to their liabilities; whereas this must not, however, jeopardize the stability of the banking system of the Member State concerned;"

 

Ž.e. klįrlega reiknaš meš žvķ aš fjįrmįlakerfi beri kostnašinn. Ég fę žaš ekki til aš ganga almennilega upp, ef eins og stofnunin heldur fram 20ž. Evrurnar eru hiš sacrosanct yfirmarkmiš. Enda vęri žį kostnašurinn viš kerfiš mjög ķžyngjandi fyrir fjįrmįlastofnanir, ef tryggingar eiga aš vera fęrar um aš bjarga įfalli sem er umfram ž.s. kalla mį mešalstórt.

  • En eins og skżrt kemur fram, tilgangur žess aš semja žessi lög um innistęšutryggingar sį aš auka skilvirkni fjįrmįlakerfa, ekki minnka. Svo, aš ef innistęšutryggingakerfiš vęri ķžyngjandi žį gengi žaš gegn žvķ yfirmarkmiši.
  • Sķšast en ekki sķst, ķ okkar tilviki var įfalliš žaš risastórt, aš ekki er möguleiki aš raunhęft hafi veriš fyrir okkur, aš bśa til nęgilega öflugan tryggingasjóš skv. ofangreindum grunni - sbr. fullyršingu stofnunarinnar ekki žurfi meira til aš sżna fram į aš okkar tryggingakerfi hafi veriš gallaš, en žaš aš žaš reyndist ófęrt um aš greiša žegar bankarnir féllu.
  • En, klįrlega var žaš ekki tilgangur meš lögunum, aš skapa hindranir žvert į móti aš afnema hindranir, en mišaš viš fullyršingu stofnunarinnar žį vęri krafan um tryggingu ķ reynd oršin aš hindrun fyrir smęstu löndin innan heildar kerfisins. Ž.e. uppsetning kerfisins žaš ķžyngjandi, aš ķ žvķ fęlist veruleg hömlun į getu smęstu landanna, til fullrar žįtttöku į jafnréttirgrundvelli, ķ žvķ opna kerfi sem var einmitt tilgangurinn aš byggja upp.

Ég hafna žvķ tślkun Eftirlits stofnunarinnar, žess efnis aš Ķsland sé brotlegt vegna žess, aš TIF reyndist ófęrt um aš greiša žegar į reyndi. Žvert į móti hafi TIF stašist öll skilyrši sem lagagreinin setur fram. Fįtt bendi til annars.

 

Varšandi spurninguna hvort Ķslandi ber aš greiša yfirleitt.

  • Žį tel ég aš viss sanngyrnis sjónarmiš séu sannarlega til, um aš ef viškomandi ašgerš er ekki mjög ķžyngjandi mišaš viš ašstęšur, žį vęri réttmętt aš rķkiš ašstošaši TIF viš fjįrmögnun - sem getur gengiš eins langt sem aš rķkiš setti beint pening inn ķ TIF.
  • Sem žķšir nįttśrulega, aš ef įstand mįla er žannig aš sś ašgerš vęri mjög ķžyngjandi, žį er sś krafa ekki lengur sanngjörn.
  • Į hinn bóginn, viršist žaš alls ekki svo aš klįrt sé aš Ķsland sé lagalega skuldbundiš aš borga. En, stofnunin byggir nišurstöšu sķna į tślkun um žaš, hvert sé yfirmarkmiš hinnar tilteknu reglugeršar. En, ef stofnunin hefur rangt fyrir sér meš žaš, hver ašaltilgangur hennar er, žį fellur sś röksemdafęrsla um sjįlfa sig.

 

Greišslubyrši rķkissjóšs Ķslands er um žessar mundir klįrlega mjög erfiš:

Sešlabanki Ķslands: Peningamįl, 42. rit. 3. nóvember 2010 

Tekjur vs. gjöld ķsl. rķkisins ķ įr!

......................................................2010

Tekjur.............................................461,9

Gjöld..............................................560,7

Fjįrmagnskostnašur..........................75,1* (kostnašur fyrir 2011)

Vaxtagjöld vs. tekjur.........................16,26% (Skv. OECD voru žau hęrri en žetta, ž.e. tęp 20%)

Gjöld+Icesave.(hįmark).....................(23,1+75,1)/461,9 =21,26%

Gjöld+Icesave (afb. nęsta įrs)...........(17+75,1)/461,9 = 19,94%

Reyndar bętist viš 6 ma.kr. uppsafnašir vextir svo heildaruphęš nęsta įrs er 23 ma.kr.

Sķšan žarf aš muna, aš AGS lįnin falla į gjalddaga meš tķš og tķma, og žį hękka vaxtagjöld enn meir.

Sķšan, skv. Moodies žį telja žeir hlutfall 22% og yfir, innibera nęr öruggt gjaldžrot sķšar meir.

  • Munum, aš Bretar og Hollendingar hafa greitt sķnu fólki śt. Svo ž.e. enginn innistęšueigandi sem eftir stendur meš sįrt enniš, lepjandi daušann śr skel, vegna žess aš viškomandi fęr ekki greitt. Svo, mįliš snżst um aš endurgreiša skattgreišendum Hollands og Bretlands. 
  • Bretar eru 61,8 milljónir og Hollendingar eru 16,6 milljónir. Samtals 78,4 milljónir. Į Ķslandi bśa lišlega 300ž. manns. Ž.e. grķšarlega mikill munur į žvķ, hve ķžyngjandi ž.e. aš bera žann kostnaš sem viš erum aš tala um, eftir žvķ hvort viš erum aš tala um dreifingu į skattgreišendur Hollands og Bretlands, eša hvort viš erum aš tala um skattgreišendur į Ķslandi.
  • Ef viš höfum ofangreint ķ huga, og aš auki erfiša greišslustöšu Ķslands. Žį veršur ekki séš aš krafan um endurgreišslu sé sanngjörn - a.m.k. ekki mešan Ķsland er enn djśpt ķ višum kreppu.
  • En, ég fę ekki séš, aš žaš geri skattgreišendum viškomandi žjóša neinn umtalsveršan óleik, žó endurgreišsla bķši 1-2 įr eša jafnvel lengur en žaš; ž.e. ef ž.e. lokanišurstaša, aš greiša eigum viš.

Punkturinn er, aš žetta er ekki į grundvelli sanngyrnisraka. Ž.e. af og frį!


Įhętta af žvķ aš samžykkja greišslu er žvķ veruleg, af völdum erfišrar greišslustöšu rķkissjóšs. En ž.e. ekki eina įhęttan:

  • Óvissa er um, hvenęr endurgreišslur śr žrotabśi Landsbanka hefjast. En žvķ seinna sem žęr fara af staš, žvķ meiri er kostnašurinn af žvķ aš samžykkja sįtt į grundvelli nżs samnings. Muna veršur, aš engin leiš er aš segja til um fyrirfram, hvenęr žęr hefjast.
  • Viš getum nś sennilega afgreitt ķ burtu hęttuna af žvķ aš neyšarlögin standist ekki.
  • Žį er žaš óvissa um hvaša verš fįst fyrir eignirnar sem til stendur aš koma ķ verš. En, žessi óvissa vķxlverkar viš žį fyrst nefndu, en tafir af žvķ tagi magna óvissu um verš.
  • Sķšan er žaš gengisóvissa. En, skuldin skv. Ķsl. lögum er skilgreind ķ ķsl. krónutölu sem er óumbreytanleg.
  • Ekki sķst, er žaš krżsan į Evrusvęšinu sem skapar óvissu. En um žessar mundir, er aftur komin alvarlegt óvissu įstand um framvindu efnahags mįla ķ Evrópu. Raunveruleg og alvarleg hętta er um žaš, aš vandinn vindi upp į sig nęstu mįnušina. Fariš getur jafnvel svo, aš sjįlf Evran lķši undir lok og Evrópa sökkvi ķ hyldżpi kreppu fullkomlega sambęrilega viš žį sem geysaši eftir bankahruniš 1931.

 

Nišurstaša

Ef viš skošum žetta ķ samhengi, ž.e. óvissuna erlendis ķ efnahagsmįlum. Óvissuna af gengismįlum. Um verš eigna. Hvenęr sala eigna fer af staš. Įsamt mjög erfišri stöšu ķ innlendum efnahags mįlum. Óvissa um okkar efnahags framvindu. Erfiša greišslustöšu rķkissjóšs - sem getur oršiš ómöguleg ef mįl fara til verri vegar erlendis.

Žį veršur ljóst aš įhęttan af žvķ aš segja "Jį" viš nśverandi samningi er sennilega meiri heldur en įhęttan viš žvķ aš segja "Nei" hafandi ķ huga, įn žess aš gera mjög lķtiš śr žeirri seinni įhęttu.

Ž.s. ég į viš er aš Ķsland er į milli tveggja elda og ég met aš bįliš sé sennilega heitara į ašra hönd en hina! 

Ég lķt ķ reynd žannig į, aš neyšarįstand sé enn til stašar - ž.s. ég met stöšu mįla svo viškvęma, aš ef mįl fara til besta vegar, žį geti greišslustašan reynst ómöguleg og aš auki, geti fariš svo aš bankakerfiš innlenda falli į nż!


-----------------------------Aš nešan tilvitnanir śr hinu nżja įliti Eftirlitsstofnunar EFTA

EFTA SURVEILLANCE AUTHORITY DECISION of l5 December 2010

"The changes made to the ranking order in insolvency proceedings, by Articles 6 and 9 of the Emergency Act, do not make any distinction on grounds of nationality and apply equally to Icelandic nationals (or entities) and nationals (or entities) of other States,.^including EEA States."

"They are therefore not, a priori, discriminatory in nature*'."

"In addition, the measures apply in principle irrespective of the residence of the creditor or of the place where the credit is provided."

"It follows that the changes to the ranking order do not constitute direct discrimination on the grounds of nationality, residence or of the place where capital is invested, as the measures were not expressly based on such grounds."

"The Authority frnds that the existence of the Deposit Guarantee Directive at EEA level demonstrates a general acceptance in the EEA that depositors are in another situation than general creditors and in greater need of protection in the event of insolvency of financial institutions."

"Deposits can nonnally be withdrawn on a daily or short-term basis, different from loans to banks, which usually are agreed for medium or long terms."

"Moreover, there are considerable differences in the psychological role which depositors and, in particular, retail depositors play in terms of public perception as compared to that of professional
financial institutions."

"The general confidence of retail depositors in the functioning and stability of banks with which they have entrusted their savings is an essential feature and prerequisite for the stability of both the banking and the financial system."

"Lack of confidence by depositors could well trigger a run on banks, potentially with severe consequences for the stability of the financial system."

"This danger was generally imminent in Europe, and in particular in Iceland, when the emergency measures were taken in October 2008."

"The Authority, therefore, takes the view that depositors and other unsecured creditors were not in comparable situations with regard to the emergency measures."

"Authority considers that, provided that the measures are non-discriminatory as is the case here, EEA States may enact national legislation that grants deposit claims a higher ranking, and thus preferential treatment, compared to claims of other creditors in winding-up proceedings. It is, therefore, the view of the Authority that EEA States can, as a matter of principle, enact such general legislation without it constituting a restriction for the purposes of Article 40 EEA."

"The Winding-up Directive 200ll24lEc generally recognises that EEA States may rank creditors' claims on the estate of a bank in winding-up proceedings. According to Article 10(2) letter h of the Directive, the law of the credit institution's home EEA State shall determine. inter alia. '1he rankins of
claims"."

"In December 2007, the European commission issued a report on a public consultation on the reorganisation and winding-up of credit institutionsas. The report recognises that some Member States have granted certain creditors priority rights in accordance with the Directive"o. The same report also reveals that in the context of the Winding-up Directive, some Member States have introduced priority
rights relating to deposit claimsaT."

"the Authority takes the view that the changes made to the ranking order in insolvency proceedings under Articles 6 and 9 of the Emergency Act do not constitute a restriction ofthe free movement of capital."

"the Authority considers that the compensation of the old banks foreseen as part of the FME measures has been put into practice. Moreover, the method of compensating the old banks by means of financial instruments issued by the new banks does, as suc[ not amount to a restriction on the free movement of capital as it is designed to provide the unsecured creditors of the failed banks with the same recovery as they would have been entitled to under the Icelandic insolvency rules, as amended by the Emergency Act."

"the Authority concludes that neither the changes made to the ranking order in insolvency proceedings under Articles 6 and 9 of the Emergency Act nor the FME measures based on Article 5 of that Act constitute non-discriminatory restrictions of the free movement of capital within the meaning of Article 40 EEA."

"...national rules restricting the free movement of capital in the EEA may, as in EU law, be justified on grounds such as those stipulated in Article 65 TFEU (ex 58 EC) or on considerations of overriding public interest. In order to be so justified, the national rules must be suitable for securing the objective that they pursue and must not exceed what is necessary in order to achieve it, so as to accord with the principle of proportionality4e"

"Deviations from the fundamental principles and freedoms of the EEA Agreement must be construed narrowly and justification can only be accepted in the case of a genuine and sufficiently serious threat affecting one of the fundamental interests of society."

"the Authority considers that the objective of the emergency measures was not merely economic but rather to safeguard the functioning of the domestic banking system and the real overall economy in Iceland. The functioning of a country's banking system is of systemic significance for the proper functioning of the state's real overall economy and that of society. The existence of a banking system is of vital importance not only for the economy of the state but also for society as a whole, since payment systems of the country depend thereon. Therefore, the objective of the emergency measures is an overriding requirement in the general interest capable of justifying restrictions to the free movement of capital, provided that the measures taken can be regarded as proportionate to the attainment of the objective pursued."

"The Icelandic emergency measures changing the ranking of creditors were taken in extreme circumstances entailing a real risk of a collapse of the whole Icelandic banking system." - "It was against this background that Articles 6 and 9 of the Emergency Act were intended by Iceland to enhance protection of depositors with the aim of safeguarding the functioning of the Icelandic domestic banking system." - "The purpose of the amendments can be seen as conveying to depositors the message that even in the worst case (insolvency of the affected banks), deposits would be safe and would not have to be withdrawn in an uncontrollable manner." - "The psychological importance of such reassurances for the overall domestic confidence in the functioning of the Icelandic banking system should, in the view of the Authority, not be underestimated."

"The Authority considers that the emergency measures can be seen as suitable for the attainment of the aim of safeguarding the functioning of the Icelandic domestic banking system. Giving depositors higher ranking in insolvency proceedings and the transfer of domestic deposits to the new banks contributed to rebuilding confidence of the domestic depositors in the safety oftheir deposits."

"Further, the changes in the ranking order did not go beyond what was necessary in order to attain the legitimate aim. The Authority notes that confidence, in particular that of depositors, is of systemic importance for the functioning of any banking system. This justifies measures to protect depositors beyond the protection offered to other unsecured creditors, cf. also the discussion above regarding the comparability of the two groups. Moreover, it is the view of the Authority that equally suitable, but less restrictive, measures which the Icelandic authorities could have taken are not apparent. In particular, including a transitional provision providing that the Emergency Act and the measures taken on its basis did not affect existing obligations to unsecured creditors would have defeated the obiective of the
measures to safeguard the Icelandic banking system."

"The proportionality of the emergency measures, both the Emergency Act and the FME measures, has to be considered against the background that, at the time these measures were taken, almost the entire banking sector in Iceland was on the brink of collapse...Consequently, the measures taken by the Icelandic authorities were aimed at remedying a real and imminent danger of total collapse of the domestic banking system. Similarly, the Icelandic measures were designed to safeguard the
functioning of the economy as such rather than the interests of individual depositors. The success of the emergency measures depended largely on the credibility of the action taken."

"It is therefore the view of the Authority that on the assumption that the measures were restrictive of the free movement of capital within the meaning of Article 40 EEA, they would have been justified on the grounds of safeguarding the functioning of the Icelandic banking system. Moreover, the Authority considers that the emergency measures were proportionate to the objective to remedy a genuine and sufficiently serious threat to the domestic banking systenq the functioning of which constitutes one of the fundamental interests of society."

 

Kv.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu athugasemdir

Nżjustu myndir

  • NZ
  • Additive manufacturing
  • f-nklaunch-g-20170515

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.12.): 109
  • Sl. sólarhring: 240
  • Sl. viku: 1163
  • Frį upphafi: 615950

Annaš

  • Innlit ķ dag: 83
  • Innlit sl. viku: 972
  • Gestir ķ dag: 78
  • IP-tölur ķ dag: 77

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband