Upphaf gossins ķ Fragradalsfjalli Reykjanesi sżnir hve erfitt er aš spį fyrir gos! Engin leiš heldur aš spį fyrir lengd goss! Ekki stęrra gos į Hawaii eyjum stóš yfir ķ įratugi!

Ef mašur mundi tķna saman röksemdir žess aš žetta gos gęti oršiš langt:

  1. Er sjįlfsagt rétt aš fyrst nefna, aš vikurnar įšur en gosiš hefst var eins og allir vita virkni į gangi er kvķslašist fyrst ķ NV-frį Fagradalsfjalli meš stöšugum jaršskjįlftum ķ įtt aš Keili.
    Sķšan stoppaši sį gangur, žį fer annar gangur aš kvķslast frį Fagradalsfjalli til SA-einnig meš stöšugri jaršskjįlftavirkni, sś virkni stóš einnig yfir rśma viku sį gangur stöšvast einnig.
    Žį fęrist virkni-mišjan aftur ķ meginfjalliš, Fagradalsfjall -- sś virkni varir ķ um tępa viku įšur en gos hefst. Žaš sem markar žaš 3-ja stig, skjįlftar smęrri - en einnig fęrri yfir daginn.
    --En flest benti til žess, allan tķmann hafi flęši af kviku inn ķ eldstöšvarkerfiš veriš svipaš, ž.e. svipaš vatnsflęši Ellišaįr.
    Nś er gos er hafiš, viršist flęšiš enn ca. žaš sama, ž.e. flęši Ellišaįr.
    --Ž.e. sį stöšugleiki ķ ašstreymi kviku til kerfisins yfir rśmlega 3ja vikna tķmabil ég vķsa til, sem hugsanlega vķsbendingu 1) aš gos gęti varaš nokkurn tķma.
  2. Sķšan eru žekkt gos er voru ekki stór per dag sem žó nįšu aš standa yfir įrum saman!
    --Svipaš stórt gos per dag ķ fjallinu, Kilauea Hawaii, stóš yfir frį janśar 1983 - sept. 2018. Lengsta samfellda gos sem vķsindin hafa fylgst meš!
    --Surtseyjar gos hefst lķklega 13. nóv. 1963 tališ lokiš 5. jśnķ 1967 -- žaš gos var aldrei risa stórt; en ég er ekki viss nįkvęmlega hversu stórt samaboriš viš nśverandi. Heildar-rśmmįl žess goss, deilist aušvitaš į öll įrin sem žaš stóš yfir, žannig aš dag fyrir dag var žaš lķklega aldrei mjög stórt.
  3. Į Ķslandi eru til nokkrar dyngjur sem taldar eru myndašar eftir gos er stóšu mörg įr, ž.e. myndast af grķšarlega mörgum hraunlögum - slķkt gos žarf ekki vera mjög stórt per dag - einungis aš vera nęgilega stöšugt nęgilega lengi - til aš senda frį sér stöšugt nżtt lag af efni yfir eldstöšina er žį smįm saman hlešst upp skref fyrir skref hęrra.
    --Ef um er aš ręša langt hraun-gos, endar eldstöšin hugsanlega sem dyngja.
    --Ef dyngju-gos er samt smįtt per dag, žį žurfa hraunin ekki endilega aš streyma langar leišir, enda žarf hraun aš glķma viš storknun/kólnun - žaš kólnar/storknar aš ofan, en einnig ķ endann -- sem kannski žķšir aš sennilegra vęri frekar aš stöšin ķtrekaš sendi frį sér nżtt hraunlag ofan į, žannig aš hraunin į endanum yršu žikk, en ekki endilega aš žau nęšu mjög langar leišir frį eldstöšinni.
  4. Žetta eru aušvitaš einungis vangaveltur - en į grunni žeirrar žekkingar ég hef.
    Vķsindin į Ķslandi hafa aldrei séš dyngjugos - nema hugsanlega Surtseyjar-gos hafi oršiš dyngja ef žaš hefši oršiš į landi.

Ég er alls ekki aš spį žvķ aš gosiš verši langt.
Einungis aš benda į žaš sem möguleika!

Eiginlega aš segja, allt sé opiš er kemur aš spurningu um lengd goss.

Bęti žessari įhugaveršu frétt viš: Hugsanlegt aš hrauntjörn myndist ķ dalnum.

 

Fjórar myndir!
Mynd tekin 20/3/2021

https://einarbb.blog.is/users/72/einarbb/img/eldgos1.jpg

Mynd tekin 21/3/2021

https://einarbb.blog.is/users/72/einarbb/img/eldgos2.jpg

Mynd tekin 22/3/2021 - greinilega fullt af eldgosamóšu ķ dalnum!

https://einarbb.blog.is/users/72/einarbb/img/eldgos3.jpg

Mynd tekin 23/3/2021 - mikil eldgosamóša!

https://einarbb.blog.is/users/72/einarbb/img/elgos4.jpg

 

Mjög įhugavert aš gos komi ķ Fagradalsfjalli!

Vķsindavefurinn: Hvaš getiš žiš sagt mér um eldvirkni į Reykjanesskaga?

Myndin er sókt į Vķsindavefinn!

  1. Sannarlega er žaš rétt aš ekki hafi gosiš į landi į Reykjanesskaga sķšan 1240.
    En žaš eiginlega nęr ekki alveg yfir - hversu merkilegt Fagradalsfjallsgosiš er.
  2. Mįliš er, aš žetta kerfi hefur ekki gosiš ķ heil 6.000 įr.

Yngsta eldstöšin ķ kerfinu žar į undan er -- Keilir.
Keilir er einmitt u.ž.b. 6000 įra.

  • Punkturinn er aušvitaš sį, aš viš höfum eiginlega enga hugmynd um žaš hvernig žetta eldstöšva-kerfi hagar sér.

Viš heyršum öll vķsindamenn benda į hversu tiltölulega lķtil žau hraungos voru er komu upp į Reykjanesi ķ jaršeldum er stóšu frį mišri 12. öld fram til 1240.
--Sem aušvitaš er engin įstęša til aš véfengja.

Žaš sem ég bendi į, aš žaš sé hugsanlega opin spurning hvort sį samanburšur.
Gefi raunverulega vķsbendingu um hegšan kerfis, sem hafši enga sżnilega virkni žetta lengi!

Mynd af Fagradalsfjalli sjįlfu!

 

Nišurstaša

Žaš aš nś skuli gjósa ķ eldstöšva-kerfi sem ekki hefur gosiš śr ķ 6000 įr. Eiginlega segir manni aš viš į Ķslandi getum ekki afskrifaš nokkra eldstöš į Ķslandi sem er nokkurs stašar nęrri žvķ rekhryggjakerfi er liggur ķ gegnum landiš.
Hengillinn sem dęmi hefur ekki gosiš ķ langan tķma, en er alveg örugglega virkur.

Nżja gosiš ķ Fagradalsfjalli žó lķtiš - viršist stöšugt, auk žessa aušsżna sambęrilegt flęši ca. rennsli Elliša-įr og jaršfręšingar töldu sig greina samfellt rśmar 3-vikur į undan er virkni var ķ gangi er orsakaši grķšarlegan fjölda jaršskjįlfta.
Aš heildar-kviku flęši sé enn žaš sama og tališ var vera vikurnar 3-į undan, gęti veriš vķsbending žess aš žetta gos gęti ef śt ķ žaš er fariš hugsanlega stašiš ķ langan tķma.

Aš sjįlfsögšu er allt opiš žar um, ef nśverandi gosrįs lokast en kvikuašsteymi héldist enn žarna undir, gęti gosiš žį hugsanlega fęrst m.ö.o. opnast į öšrum staš dögum jafnvel vikum sķšar.
Eša aš gosiš einfaldlega višhelst žarna, vikum - mįnušum - jafnvel įrum saman.

Ef žaš yrši mjög langt, gęti žaš alveg fyllt upp žann dal ž.e. nś statt ķ, og hraun fariš aš flęša śt fyrir -- hinn bóginn ef framleišsla gossins vęri įfram lķtil per dag, ef mašur hefur ķ huga aš kvika kólnar stöšugt um leiš og hśn hefur yfirgefiš gig - žį žarf ekki vera aš hraun geti runniš langan veg śt af kólnun.
Kannski mundi frekar hlašast upp sirpa af endurteknum hraunlögum ofan į nokkurn veginn sömu hraunin.

Žetta į aušvitaš allt eftir aš koma ķ ljós, en sķšast svišsmyndin vęri žį sennilega svokallaš -- dyngjugos. Aš gosrįsin endaši fyrir rest sem dyngja. En hraunin frį henni yrši ķ žykkum bunka hraun ofan į hrauni ofan į hrauni.

 

Kv.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Žorsteinn Briem

11.11.2014:

"
Nś er įętlaš aš heildarśtblįstur allra eldfjalla į jöršu sé um 300 milljón tonn af CO2 į įri (0,3 gķgatonn). Gosiš ķ Holuhrauni er žvķ bśiš aš losa meir en eitt prósent af įrlegum skammti eldfjallanna. cool

Žį mį velta fyrir sér hvort žetta sé mikiš magn ķ samhengi viš losun mannkyns af koltvķildi vegna bruna į olķu, kolum og jaršgasi.

Mannkyniš losar um 35 gķgatonn af CO2 į hverju įri. Til samanburšar losa eldfjöllin ašeins um eitt prósent af losun mannsins į įri hverju. cool

Žetta er vel žekkt stašreynd, en samt sem įšur koma stjórnmįlamenn og sumir fjölmišlar oft fram meš alvitlausar stašhęfingar um aš eldgos dęli śt miklu meira magni af koldķildi en mannkyniš." cool

Haraldur Siguršsson eldfjallafręšingur - Vķsindavefurinn

Žorsteinn Briem, 21.3.2021 kl. 15:33

2 Smįmynd: Einar Björn Bjarnason

Žorsteinn Briem, mannkyn hefur frį ķskjörnum er teknir voru į Sušurskautslandi yfirlit yfir samsetningu loftslags į hnettinum er nęr aftur heil 800.000 įr, og skv. žvķ yfirlyti hefur CO2 magn aldrei veriš hęrra allt žaš tķmabil en seinni hluta 20. aldar og įrin frį upphafi žeirrar 21.  Žessi 800ž. įr voru risagos sbr. Tambora hamfarirnar miklu snemma į 19. öld og enn stęrra gos er varš fyrir 70ž. įrum einnig ķ Indónesķu, svokallašur Toba atburšur. Žaš eiginlega segir okkur aš til žess aš slį śt śtblįstur mannkyns sl. 2 aldir -- žyrfti atburš af stęršargrįšu er vęri algerlega óžekkt sl. 800ž. įr.
Kv.

Einar Björn Bjarnason, 21.3.2021 kl. 15:48

3 Smįmynd: Žorsteinn Briem

"Reykjaneskerfiš (vestast) er um 35 km langt og 5-15 km breitt. Žaš nęr frį Reykjanesi aš Grindavķkursvęšinu og aš svęši sušaustan viš Voga į Vatnsleysuströnd ķ NA.

Sķšasta eldgosahrina varš į fyrri hluta 13. aldar, ž.e. Reykjaneseldar, u.ž.b. 1211-1240.

Trölladyngjukerfiš er 40-50 km langt og 4-7 km breitt. Žaš teygir sig frį Krķsuvķk og noršur ķ Mosfellsdal ķ NA-SV stefnu.

Sķšustu gos eru talin hafa įtt sér staš į 12. öld, ķ Krķsuvķkureldum, u.ž.b. 1151-1180.

Brennisteinsfjallakerfiš er skilgreint 45 km langt og og 5-10 km breitt og teygir sig frį Geitahlķš ķ sušri, yfir Blįfjöll og aš Mosfellsheiši ķ NA-SV stefnu.

Sķšustu gos eru talin hafa oršiš į 9.-10. öld (Blįfjallaeldar). Óstašfestar heimildir greina einnig frį gosum į 13. og 14. öld sunnarlega ķ kerfinu.

Hengilskerfiš er um 100 km langt og 3-16 km į breidd. Sķšustu eldgos eru talin vera frį fyrir 2000 įrum, į gossprungu sem nįši frį Sandey ķ Žingvallavatni og sušur fyrir Skaršsmżrarfjall og er m.a. Gķghnśkur į žeirri sprungu."

(Eldstöšvakerfin į Reykjanesskaga - Skipulagsstofnun)

Hraun frį sögulegum tķma į Reykjanesskaganum:

Hraun

Žorsteinn Briem, 21.3.2021 kl. 15:54

4 Smįmynd: Einar Björn Bjarnason

Žorsteinn Briem, eldstöšvakerfiš tengt Fagradalsfjalli -- er oftast nęr ekki tališ meš į žessum yfirlits-myndum. Lķklega vegna žess aš žaš sżndi enga virkni į 12-13. öld. Ég reikna meš aš eftir žetta nżjasta gos -- verši žaš eldstöšvakerfi tališ meš hér eftir. En ž.e. į milli Svartsengis og Krķsuvķkur eins og myndin sem ég fann sżnir.
Myndirnar eins og žęr sem žś sżnir -- eru žį śreltar. Eiginlega voru žęr aldrei réttar. 
Kv.

Einar Björn Bjarnason, 21.3.2021 kl. 16:02

6 Smįmynd: Einar Björn Bjarnason

Žorsteinn Briem -- Žorsteinn, taktu eftir, Fagradals-kerfiš hefur ekki gosiš ķ heil 6.000 įr į undan. Sķšasta gos žar var fyrir 6.000 įrum sbr. fjalliš Keilir. Okkar vķsindamenn, hafa veriš aš greina mjög nįkvęmlega sirpu gosa frį kerfum į Reykjanesi er hafa oršiš sl. 2-3ž. įr. Flest bendi žó til aš žaš sé lķtiš kerfi meš sprungu-sirpu meš mišju ca. viš Fagradalsfjall, m.ö.o. žaš sé eitt eldstöšvakerfiš enn. Vęntanlega verša okkar vķsindamenn nk. mįnuši önnum kafnir viš aš endurskoša žęr svišsmyndir af eldstöšvakerfum žeir hafa byggt upp ķ gegnum įrin. En žeir viršast pent ekki hafa reiknaš meš Fagradals-kerfinu, vęntanlega vegna žess aš žaš hefur ekki gert nokkurn skapašan hlut sl. 6.000 įr frį žvķ Keilir gaus -- žar til aš nś gķs ķ dal viš Fagradalsfjall sjįlft. Ég geri rįš fyrir aš öll kortin sem sķna gos-kerfi Reykajness -- verši uppfęrš į nęstunni. Bendi žér į aš Vķsindavefurinn sżnir Fagradalsfjall sem eldstöšvakerfi nś.
Kv.

Einar Björn Bjarnason, 21.3.2021 kl. 16:20

7 Smįmynd: Žorsteinn Briem

Ef ekki ętti aš leggja flugvöll ķ Hvassahrauni fyrir sunnan Hafnarfjörš vegna hugsanlegs hraunrennslis hefši og ętti aš sjįlfsögšu ekki heldur aš reisa žśsundir nżrra hśsa fyrir hundruš milljarša króna į gömlum hraunum ķ Hafnarfirši og Garšabę. cool

Hefur Sjįlfstęšisflokkurinn talaš um aš flokkurinn ętli aš hętta žvķ?!

Og ętlar Sjįlfstęšisflokkurinn aš flytja ķ burtu strax i fyrramįliš alla 4.300 ķbśa Vestmannaeyjabęjar, sem er viš hlišina į eldfjalli sem gaus fyrir 48 įrum?!

Kom Siguršur Ingi Jóhannsson samgöngurįšherra ķ veg fyrir aš Vegageršin, sem er ķ eigu rķkisins, byggši nżtt stórhżsi ķ Sušurhrauni ķ Garšabę?! cool

18.3.2021 (sķšastlišinn fimmtudag):

Vegageršin flytur ķ Sušurhraun 3 ķ Garšabę ķ maķ

Sušurhraun 3. Framkvęmdir viš nżjar höfušstöšvar Vegageršarinnar hafa gengiš vel. …

Kom Sjįlfstęšisflokkurinn ķ veg fyrir aš įlver yrši reist ķ Straumsvķk?!

Gamalt hraun viš įlveriš ķ Hafnarfirši:

Reykjanesbraut er lokuš mešan almannavarnir og ašrir višbragšsašilar nį utan …

Žorsteinn Briem, 21.3.2021 kl. 17:30

8 Smįmynd: Žorsteinn Briem

Ef nżr flugvöllur veršur ekki lagšur viš Hafnarfjörš veršur innanlandsflugiš einfaldlega flutt af Vatnsmżrarsvęšinu til Keflavķkurflugvallar og flugvellir į Akureyri, Egilsstöšum og ķ Skotlandi eru varavellir fyrir Keflavķkurflugvöll. cool

"Keflavķkurflugvöllur er vel ķ stakk bśinn til aš taka viš innanlandsflugi, reisa žyrfti nżja flugstöš eša finna henni staš ķ hśsnęši sem til stašar er į vellinum."

(Innanlandsflug um Keflavķkurflugvöll, möguleikar og samfélagsleg įhrif - Atvinnužróunarfélag Sušurnesja, janśar 2014.)

Hins vegar er hęgt aš reisa varnargarša gegn hraunrennsli og kęla hraun meš vatni eša sjó til aš stöšva framrįsina, eins og gert var ķ Vestmannaeyjum.

Og varnargaršar gegn snjóflóšum og skrišuföllum hafa veriš reistir fyrir milljarša króna į Vestfjöršum, Noršurlandi og Austfjöršum til aš verja žar nokkur ķbśšarhśs. cool

4.3.2021:

Hęgt aš verja Sušurnesjalķnu gegn hraunrennsli meš varnargarši og kęlingu

Nęr allt landiš undir noršur-sušur flugbraut Reykjavķkurflugvallar er ķ eigu Reykjavķkurborgar og ein flugbraut hefur ekki veriš talin nęgjanleg į Vatnsmżrarsvęšinu. cool

Eignarrétturinn er frišhelgur samkvęmt stjórnarskrįnni og Reykjavķkurborg getur žvķ krafist žess aš rķkiš afhendi henni žaš land sem borgin į nśna į Vatnsmżrarsvęšinu.

"Eignarréttur er réttur einstaklings, fyrirtękis eša annars lögašila til aš nota hlut, selja eša rįšstafa į annan hįtt og meina öšrum aš nota hann."

Rķkiš getur hins vegar selt landiš undir austur-vestur flugbraut Reykjavķkurflugvallar til aš fjįrmagna flugvöll ķ Hvassahrauni. cool

Ķ įrsbyrjun 2006 var markašsvirši byggingaréttar į 123 hekturum į Vatnsmżrarsvęšinu 74,5 milljaršar króna įn gatnageršargjalda, rśmlega 600 milljónir króna į hektara, og um 37 žśsund krónum hęrra į fermetra en ķ śtjašri borgarinnar.

Og frį žeim tķma hefur veriš 98% veršbólga hér į Ķslandi. cool

"Įętlaš er aš fullbśinn innanlands- og varaflugvöllur ķ Hvassahrauni, sem jafnframt žjónaši sem kennslu- og einkaflugvöllur, kosti um 44 milljarša króna en kostnašur viš naušsynlega uppbyggingu ķ Vatnsmżrinni er um 25 milljaršar króna."

Mismunurinn er žvķ einungis 19 milljaršar króna, sem fįst meš sölu į landi rķkisins undir
austur-vestur flugbraut Reykjavķkurflugvallar. cool

Flugvallakostir į sušvesturhorni landsins - Nóvember 2019

28.11.2019:

Samkomulag Reykjavķkurborgar og rķkisins um Hvassahraun

14.8.2020:

Meirihlutinn ķ Reykjavķk fengi žrjį borgarfulltrśa til višbótar

4.3.2021:

Flokkarnir sem mynda meirihlutann ķ Reykjavķk bęta allir viš sig fylgi frį sķšustu borgarstjórnarkosningum

Žorsteinn Briem, 21.3.2021 kl. 18:50

Bęta viš athugasemd

Naušsynlegt er aš skrį sig inn til aš setja inn athugasemd.

Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Aprķl 2021
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • Elgos4
  • Eldgos3
  • Eldgos1

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.4.): 27
  • Sl. sólarhring: 34
  • Sl. viku: 1115
  • Frį upphafi: 771783

Annaš

  • Innlit ķ dag: 14
  • Innlit sl. viku: 693
  • Gestir ķ dag: 7
  • IP-tölur ķ dag: 7

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband