Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2010

Getum viš, aflagt gjaldeyrishöftin, strax? Tekiš lįnskjaravķsitöluna į sama tķma, tķmabundiš, śr sambandi?

Žetta er ekki nż hugmynd. Hefur heyrst įšur. Og, sjįlfur hef ég einnig velt henni upp, į mķnu bloggi.

  • En, gjaldeyrishöftin bśa til svo mörg vandamįl, ž.e. krónan er ógjaldgeng fyrir vikiš erlendis, og žvķ einungis hęgt aš greiša af skuldum meš erlendum gjaldeyri.
  • Hęgt er aš gera hana gjaldgenga į nż, meš žvķ aš afnema höftin. Meira žarf ekki til.

Į hinn bóginn, voru žau naušsynleg vegna cirka 600 milljarša af krónubréfum, sem föst eru hér į landi. En, ef höftunum er sleppt, verša žau sennilega öll innleyst sem mun kosta Sešlabankann gjaldeyri. 

  • Grunn vandinn, er aš žaš žarf aš vera nęgur gjaldeyrir til stašar, til aš landiš verši ekki žį žegar greišslužrota.
  • En gjaldeyrishöftunum var einmitt skellt į, žegar leit śt aš erlendur gjaldeyrir vęri aš klįrast, landiš yrši strax greišslužrota og viš ęttum jafnvel ekki gjaldeyri fyrir grunnžörfum eins og eldsneyti, lifjum og matvęlum.

Sjį į vef Sešlabanka Ķslands: Gjaldeyrisforši

Gjaldeyrisforšinn"Desember 2009: Gjaldeyrisforši Sešlabankans nam 490,1 ma.kr. ķ lok desember og hękkaši um 87,3 ma.kr. milli mįnaša. Hękkunin stafar aš mestu af lįni frį Noršurlöndunum sem er veitt ķ tengslum viš efnahagsįętlun stjórnvalda og Alžjóšagjaldeyrissjóšsins."

 

 

 

 

 

 

Vilhjįlmur Žorsteinsson: Erlendar skuldir - stóra myndin

Til upprifjunar, žį eru nęstu gjalddagar erlendra lįna rķkissjóšs (sem öll voru tekin fyrir hrun) eftirfarandi:

EUR 300m žann 22. september 2011

EUR 1.000m žann 1. desember 2011

EUR 250m žann 10. aprķl 2012

Vilhjįlmur Žorsteinsson, 25.1.2010 kl. 02:00

 

Skuggaleg staša:

Ég held, aš hiš augljósa svar, žegar magn foršans er haft ķ huga, vs. žaš fjįrmagn er žarf aš flęša śt cirka 600 ma.kr. aš veršmęti, vs. žęr svimandi hįu afborganir ķ erlendum gjaldeyri, sem eru framundan į nęsta įri - sé "NEI."

Žaš er einnig ljóst, aš Ķsland stefnir ķ greišslužrot į nęsta įri, aš öllu óbreyttu.

 

Kv.


Sagt er - "Klįrum Icesave svo hęgt sé aš fara aš byggja upp!" - en, hvers konar uppbygging veršur žaš žį?

Hvers lags uppbygging, halda menn, aš eigi sér staš, viš įstand žegar  stór hluti žjóšfélagsins og fyrirtękja, eru aš rembast eins ogr rjśpan viš staurinn, viš žaš aš standa undir drįpsklyfjum skulda - eru til žessa aš nota nęr alla sķna peninga aš slepptum sem allra žrengst skildgreindum grunnžörfum? Sķšan streymir žetta fjįrmagn śr landi, og er žį glataš hagkerfinu, nżtist žvķ ekki nokkrum hętti? Vķsbending, slķkt fjįrmagnssteymi, hefur mjög lamandi įhrif į hagvöxt, getu til uppbyggingar, og getu til frekari framžróunar.

Viš stöndum ekki einungis frammi fyrir erfišri framtķš fyrir okkar hagkerfi, heldur einnig fyrir barnafjölskyldur landsins, sem getur leitt til geigvęnlegra afleišinga fyrir okkar žjóšfélga, bęši til skemmri og lengri tķma litiš.

Žessi söngur "klįrum Icesave" hljómar samt statt og stöšugt ķ fjölmišlum, į žingi og į blogginu. Ž.e. eins og margir žeirra, sem kyrja žann söng, hafi aldrei hugsaš mįliš ķ gegn.

Žegar, mönnum er bent į žetta, žį koma svörin, "Žetta veršur erfitt" - "samt veršur aš klįra Icesave" - "viš höfum ekkert val!"

Žegar žeir segja žetta "žetta veršur erfitt" žį kemur upp ķ huga mér, dęmi fjallgöngumannsins fyrir nokkrum įrum, sem varš fyrir žvķ ólįni ķ fjallaklifri ķ ölpunum, aš festa hönd ķ sprungu. Eftir nokkra klukkutķma, žegar honum varš ljóst aš hann gat ekki losaš sig, žį skar hann žį hendi af sér įn deyfingar meš hnķfi sem hann var meš innan klęša. Setningin "žetta veršur sįrt".

 

I. Bśum til smį dęmisögu:

Einstaklingur einn, hefur oršiš žaš į aš leggja ķ višskiptaęvintżri. Lengi vel hélt hann, aš žaš myndi sveipa nafn hans ljóma og gera hann rķkastann allra einstaklinga. En, sķšan kom ķ ljós, hann hafši misreiknaš sig, višskiptaęvintżriš endaši ķlla. Nś standa frammi fyrir honum fjallhįir staflar af skuldum. Um svipaš leiti varš hann einnig fyrir žvķ ólįni, aš slasa sig ķ óhappi, og nś er hann aš auki - 75% öryrki. Geta hans til tekjuöflunar hefur žannig minnkaš mikiš, į sama tķma, og hann stendur frammi fyrir langmestu skuldum, sem hann hefur nokkru sinni stašiš frammi fyrir.

En, hann er bjartsżnismašur aš ešlisfari, og veit hann į hlutabréf. Žau hafa aš vķsu veršfalliš, en hann vešjar į, aš ef hann bżšur ķ nokkur įr, meš aš selja žau, žį geti veriš aš žau hękki nęgilega ķ verši į nżjan leik, svo hann geti selt žau į móti skuldum svo žęr lękki nęgilega mikiš til aš hann foršist gjaldžrot.

Galli er žó į, aš mišaš viš takmarkaša getu hans til tekjuöflunar, žį duga tekjur hans ekki einu sinni fyrir vöxtunum, af žeim skuldum er safnast hafa aš honum.  Žannig, aš žaš nagar hann undir nišri, óttinn um gjaldžrot - vegna žess, aš į mešan hann bżšur eftir žvķ aš hlutabréfin hękki, žį munu skuldirnar halda įfram aš vaxa. En, bankinn hans hefur samykkt aš lįna honum įfram, gegnt žvķ aš fį peninga žegar hann selur hlutabréfin.

En, hann sér fram į aš žurfa aš lifa óskaplega spart; ž.e. ekki hafa efni į aš leggja ķ višhald į hśsinu, ekki kaupa sér nżja tölvu, ekki endurnżja bķlinn, ekki kaupa sér nż föt, ekki fara į skemmtanir sem kosta peninga, borša bara ódżran mat, o.s.frv. Žannig, aš hśsiš mun smįm saman grotnar nišur, bķllinn verša aš druslu, tölvan śreldast, fötin verša slitin og götótt, hann horast vegna sparnašar ķ mat - almennt sér fram į, aš tekjumöguleikar hans muni aš auki rżrna ķ framtķšinni, ž.s. hann muni ekki lengur heldur hafa efni į aš fara ķ regluleg endurmenntunarnįmskeiš.

Hann reynir samt, aš vera bjartsżnn; žó hann viti aš hann muni žurfa fį mjög gott verš fyrir hlutabréfin sķn, til aš verša ekki gjaldžrota, og aš auki, aš samt verša skuldirnar įfram erfišar og hann veit, aš lķfiš héšan ķ frį veršur ekki lengur skemmtilegt, heldur grįr ömurleiki ž.s. smį rżrnandi geta til tekjuöflunar, geti žrįtt fyrir allt seinna meir knśiš hann ķ žrot.

 

II. Staša sś sem Ķsland, stendur frammi fyrir, er staša žessa manns

Stašreyndin er sś, aš Ķsland er eins og žessi einstaklingur, ž.e. geta okkar til tekjuöflunar er stórskert eftir hruniš, žannig aš lķkingin viš žaš aš vera eins og 75% öryrki er alls ekki frįleit.

 

  • Skv. skżrslu AGS eru rśm 60% fyrirtękja, metin meš ósjįlfbęra skuldastöšu.

Skv. frétt rétt fyrir jól, höfšu 50% innlendra fyrirtękja fengiš tķmabundna lękkun greišslubyrši, og 2/8 voru talin vera ķ vandręšum - ž.e. śrręšiš dugši ekki. Žessar tölur passa nokkurn veginn samanlagt viš tölur AGS.

Slķk tķmabundin lękkun, gerir ekkert annaš en aš ķta vandanum į undan, mismuninum į greišslum af lįnum, einfaldlega bętt aftan į, svo lįnin hękka. 

Ž.e. ljóst, aš mörg žessara fyrirtękja, fara į hausinn į endanum. En, hin reyna aš tóra meš ķtrustu sparsemi sbr. dęmiš um einstaklinginn aš ofan.  Žį lenda žau ķ žvķ sama og einstaklingurinn, aš hętta er į aš žau hrörni aš innan - ž.s. nęr allt fé sem žau vinna inn, fer ķ aš borga nišur skuldir.

Žau, eins og mašurinn aš ofan, spara allt viš sig sem žau geta - žannig aš lķtill peningur veršur eftir til aš: višhalda tękjum og bśnaši, endurnżja žau eftir žörfum til aš dragast ekki aftur śr keppinautum tęknilega, borga góš laun svo bestu starfsmönnum sé haldiš, višhalda hśsakynnum, kaupa endurmenntunar nįmskeiš fyrir starfsmenn, o.s.frv.

Hęttan er meš öšrum oršum į, aš all žaš fé sem śt streymi, leiši til žess aš of lķtiš fjįrmagn verši eftir, til aš višhalda samkeppnishęfni; žannig aš ofan į allt annaš, dragi smįm saman śr samkeppnishęfni okkar atvinnulķfs; žannig aš möguleikar okkar atvinnulķfs til aš afla Ķslandi nęgilegra tekna, til aš standa undir skuldunum, smį dali eftir žvķ sem frį lķšur.

Žetta framkallar augljósa hęttu į, nišurskrśfun ķ įtt aš sķfellt versnandi efnahag, eftir žvķ sem frį lķšur og žar meš, einnig minnkandi velmegun.

 

  • Höfum einnig ķ huga, aš skv. spį Sešló fyrir įriš ķ įr, verša um 40% heimila komin meš ósjįlfbęra skulda/eignastöšu fyrir lok įrs.
Skuldir heimilanna, eru ķ engu minna hęttulegar, fyrir framgang okkar hagkerfis į nęstu įrum, og žar meš getu okkar landsmanna, til aš standa undir erlendum skuldum landsins.

Žaš eru aš verša til 2. žjóšir hérlendis, ž.e. žeir sem skulda mikiš - mjög mikiš; og žeir sem skulda lķtiš - til nįnst ekkert.

Skv. ritinu, Fjįrmįlastöšugleiki 2009 - śtgefandi Sešlabanki Ķslands:
  1. Heildarfjöldi heimila meš fasteignavešlįn, cirka 80.000.
  2. 5.500 heimili meš erlend gengistryggš lįn ķ bland, 1.500 meš eingöngu erlend hśsnęšislįn. Eftirstöšvar žeirra lįna hafa 2-faldast.
  3. 50% heimila, skulda minna en 3-faldar įrstekjur.
  4. 25% heimila, meš skuldir yfir 5-földum įrstekjum. Sį hópur metinn meš greišslubyrši cirka 30% įrstekna, sem sé viš hęttumörk. Žessi hópur skuldi, 73% af heildarskuldum heimila.
  5. 25% heimila meš skuldir umfram hśsnęšiseign. Stefnir ķ aš 1/3 heimila, skuldi meira en žau eiga.
  6. Tęplega 1/3 heimila eiga hśsnęši sem er meira en 30 m.kr. virši skv. fasteignamati, en sį hópur heimila skuldar tęplega 50% hśsnęšisskulda. Tęplega 68% heimila eiga
    hśsnęši sem er minna en 30 m.kr. virši skv. fasteignamati en žau skulda rśmlega 50% hśsnęšisskuldanna.
  7. "žurftu 26% heimila aš verja yfir 30% rįšstöfunartekna sinna ķ greišslur ķbśšalįna og 20% heimila yfir 35% tekna sinna. Svipaš hlutfall heimila, eša 23%, var meš samanlagša greišslubyrši ķbśša-, bķla og yfirdrįttarlįna yfir 40% af rįšstöfunartekjum sem algengt er aš miša viš sem hęttumörk fyrir heildargreišslubyrši."
  8. "Vķsbendingar eru um aš u.ž.b. 20% heimila žurfi į ein hvers konar greišsluerfišleikaśrręšum aš halda um žessar mundir."

Hafa ber ķ huga, aš enn er samdrįttur žannig, aš tekjur almennings og žar meš heimila, eru enn aš skreppa saman.

Mjög įhugavert, ķ tölum Sešlabanka Ķslands, er aš heimili sem hafa minna en 30 fermetra til umrįša skulda rķflega 50% allra hśsnęšis skulda.

Žetta kemur heim og saman viš ž.s. hefur komiš annars stašar fram, aš skuldug heimili séu einkum ungar barnafjölskyldur, sem hafa tiltölulega nżlega veriš aš koma žaki yfir höfušiš, aš į mešan aš žau heimili er skulda tiltölulega lķtiš séu séu eldri fjölskyldur meš annaš hvort börn aš nįlgast hįskóla-aldur eša aš žau eru flogin aš heiman, og sjįlf farin aš bśa.

Skuldavandinn, sé žvķ langmestur į heimilum, meš börnin sem eru į viškvęmasta aldrinum.

Hęttan fyrir börninŽetta skapar mikla hęttu į félagslegum vandręšum seinna, en augljóslega eru nś žessar fjölskyldur nś og į nęstu įrum, aš ganga ķ gegnum miklar hremmingar - sbr. dęmiš mitt aš ofan um einstaklinginn -  og žessi kynslóš barna, mun žvķ alast upp viš meira óöryggi en kynslóšir barna į undan, og aš auki viš mun minni efni, ž.e. tękifęri ķ lķfinu. En, beint samband er į milli fįtęktar og tķšni félagslegra vandamįla - sbr. afbrot, hegšunarvandamįl önnur og sķšan menntunarstig, seinna meir ķ lķfinu. Žetta getur žvķ oršiš kynslóš glatašra tękifęra. Ž.e. alvarlegt, žvķ žar meš elst upp kynslóš barna, meš lélegri undirbśning undir lķfiš - og, auk annars tjóns fyrir žjóšfélagiš sem ķ žvķ felst; žį er žetta enn einn žįtturinn sem getur ķ framtķšinni, minnkaš samkeppnishęfni okkar žjóšfélags samanboriš viš önnur, ergo - beinlķnis dregur śr framtķšarmöguleikum okkar žjóšfélags til hagvaxtar.

Hęttan fyrir hagkerfiš: Sķšan, hefur skuldastaša heimila einnig beinni afleišingar fyrir getu hagkerfisins til hagvaxtar, ž.e. įhrif sem strax koma fram. 

En, žęr fjölskyldur sem eru tiltölulega ungar aš įrum, eru einnig žeir įrgangar fullvešja einstaklinga, sem virkastir og um leiš, veršmętastir eru einstaklinga, fyrir atvinnulķfiš. En, ekki bara žaš - einnig lang mikilvęgasti drifkraftur neyslužjóšfélagsins - sem vegur stórt ķ hagvexti.

Žetta er sems sagt, vinnandi fólk į aldrinum milli 25-40 įra. Ég held, aš öllum ętti aš vera ljóst, aš ef žetta fólk er einmitt sį hópur sem verst fer śr kreppunni; žį einfaldlega er vart hęgt aš koma fram meš verri fréttir fyrir okkar atvinnulķf og okkar hagkerfi. Muniš eftir dęminu um einstaklinginn.

Hugsiš, mikilvęgasti hópurinn į vinnumarkašinum og einnig mikilvęgasti hópurinn ķ neyslužętti hugsanlegs hagvaxtar; žarf į nęstu įrum, aš beita ķtrasta sparnaši bęši viš sig og sķn börn.

Žetta er einfaldlega daušadómur til langs tķma, fyrir neysludrifinn hagvöxt hérlendis.

Aš auki, dregur śr skilvirkni žessa hóps į vinnumarkaši, til lengri tķma litiš, ž.s. ž.e. beint orsakasamhengi milli heilsu og efnahags, og aš auki mun žessi mikilvęgi hópur sķšur getaš haft efni į, aš endurnżja sķna žekkingu meš reglubundnum hętti sem skildi. Žaš er sérlega slęmt, žvķ žekkingu fleygir ört fram, og sķfelld endurnżjun žekkingar, er grundvallar atriši ķ žvķ, aš višhalda samkeppnishęfni. Afleišing,dregur śr getu hagkerfisins til hagvaxtar, til lengri tķma litiš.

 

  • Ofan ķ žetta, er veriš aš hękka skatta og žaš mikiš - sem eykur ķ samdrįtt.

Įhrif skattanna, ķ samhenginu viš okkar hagkerfi mišaša viš įstandiš ķ dag, eru mjög alvarleg; ž.s. įhrif žeirra hrķslast śt ķ allt samfélagiš, ž.e. alla žętti žess, hvort sem um er aš ręša fyrirtęki eša einstaklinga meš fjölskyldu į framfęri.

Mįliš er, aš ž.s. žessar skattahękkanir, draga śr rauntekjum allra ķ žjóšfélaginu žį magna žeir upp žann vanda, sem er vķxlverkun hękkandi skulda viš lękkandi tekjur, hvort sem į ķ hlut barnafjölskyldur eša fyrirtęki.

Žeir magna žvķ upp, ofangreinda erfišleika, žessara ašila; ž.e. fyrirtękja og barnafjölskyldna.

Ž.s. žeir verka į hvort tveggja, žį framkallast fyrir bragšiš mjög öflug višbótar samdrįttar įhrif, fyrir tilverknaš žeirra. Ég er sannfęršur um, aš žau įhrif séu vanmetin af stjórnvöldum.

 

  • Sķšan eru vextir ennžį of hįir mišaš viš ašstęšur - sem einnig eykur samdrįtt.

Of hįir mišaš viš ašstęšur vextir, hafa mjög svipuš įhrif į fyrirtęki og barnafjölskyldir, og hęrri skattar; ž.e. aš minnka rįšstöfunarfé.

Žar meš, magna žeir einnig upp ofangreind vandamįl beggja ašila, ž.e. fyrirtękja og barnafjölskylda; og hér einnig, tel ég fullvķst, aš samdrįttar įhrif séu vanmetin.

 

  • Aš auki, er fólk fariš aš flytja af landi brott, sem einnig eykur į samdrįtt.

Žaš er einfalt aš sjį, af hverju žetta er varasamt.

En, meš fólksfękkun fękkar žeim sem greiša skatta, žannig aš meiri byrši dreifist į žį sem eftir eru.

Sķšan eru žeir lķklegastir til aš fara, sem žjóšfélagiš og atvinnulķfiš mį sķst missa, ž.e. žeir sem hafa veršmęta žekkingu og eiga žvķ greišan ašgang aš störfum erlendis, og sķšan žeir sem eru ungir aš įrum, framtķš landsins. 

Žaš magnar svo enn, neikvęš įhrif į framtķšarhagvöxt landsins, af žessa völdum, aš veršmętasta fólkiš er lķklegast til aš fara.

 

  • Skv. Samtökum Išnašarins, stefnir ķ minnstu innlendu fjįrfestingu hérlendis, sķšan landiš varš lżšveldi.

Ef fjįrfesting veršur of lķtil til aš endurnżja tęki og tól er žau śreldast, og/eša of lķtil til aš viš nįum aš halda ķ viš keppinaua ķ žróun nżunga - žį hefur smįm saman hrakandi samkeppnisfęrni okkar atvinnulķfs af žessa völdum, sjįlfstęš įhrif til aš draga śr okkur mįtt.


III. Sem sagt, hin alvarlega skuldastaša skašar mjög getu okkar til hagvaxtar

Eins og ég er nś bśinn aš vandlega śtskżra, žį hefur hin alvarlega skuldastaša, mjög margvķsleg neikvęš įhrif į okkar žjóšfélag og atvinnulķf, bęši til skemmri og lengri tķma.

Stóra meiniš, eru skuldirnar sjįlfar. Žannig, aš lausnin er sś, aš losna viš žessar skuldir.

Skammtķma įhrifin, eru nś žegar aš stórlega aš draga śr okkar hagvaxtar getur - sbr. einstkalinginn er varš 75% öryrki.

Hęttan er sś, aš viš žau bętist sķšan neikvęš lengri tķma įhrif, - sbr. śtskżringar aš ofan - sem žį magni upp įstandiš til enn verri vegar, og sķšan sķfellt svo - ef enn lengra er horft fram.

Žetta verša menn aš skilja, aš hęttan er mjög raunveruleg į žróun, ķ įtt aš įstandi višvarandi samdrįttar įratug frį įratug - og žar meš, hęgu en öruggu hruni inn ķ raunverulega fįtękt.

Ķsland sem Haiti var ef til vill, ekki svo vitlaus samanburšur hjį skįldinu, nafna mķnum.

 

Hin rökrétta lausn, er aš losa okkur undan skuldum, meš eins skjótum hętti, og framast mögulegt er.

Žvķ hrašar sem ž.e. gert, žvķ minna af ofangreindum neikvęšum afleišingum, munu fram koma. Aš auki, žvķ hrašar mun okkar uppbygging śr nśverandi kreppu-įstandi ganga.

Ef ég svara nś žeirri spurningu sem ég hóf žessi skrif į, žį er augljóst, aš žaš aš klįra žetta Icesave, bęta į okkur meiri skuldum - er ekki leiš til uppbyggingar. Heldur, er hśn bķsna greiš leiš til glötunar, ž.e. įframhaldandi hrun į hrun ofan, eins lengi og augaš eygir.

 

Viš žurfum, aš leita leiša, til aš semja viš kröfuhafa okkar, um lękkun skuldabyrši.

 

Til greina kemur aš leita til Parsķarklśbbsins:

Žeir sjį einmitt um endurskipulagningu skulda rķkja er lenda ķ vandręšum. Žetta er aš sjįlfsögšu engin elsku mamma samkunda, og skilyršin eru mjög ströng. En, vart verša žau verri en Icesave.

Paris Club News

What Is the Paris Club?

Paris club to restructure debt.(HAITI)

Rich Nations Call for Haiti Debt Relief

Iraq hopes Arab nations follow Paris Club debt write-off

Nigeria settles Paris Club debt

 

Žessi gęti reynst okkur góšur lišsmašur:

Prófessors Sweder van Wijnbergen, university of Amsterdam.

Sjį greinIceland needs international debt management

Prófill Sweder van Wijnbergen

"Sweder van Wijnbergen - worked for 13 years at the World Bank, and was lead economist for Mexico and Central America during the negotiations on Mexican debt."

 

Kv.


Allt fer til fjandans ef viš samžykkjum ekki nśverandi samning um Icesave - eša hvaš?

Eins og allir hafa heyrt, aš ef Icesave er hafnaš, žį mun ķslenska žjóšin ekki eiga glašan dag framar. Allt mun fara į verri veg. Okkur veršu śtskśfaš um aldur og ęvi śr samfélagi žjóšanna.

Allt atvinnulķf, mun leggjast af, og landiš fęrast aftur į mišaldir - ég veit ekki af hverju, en svona veršur žetta vķst - af žvķ bara.

Ķ öllum heiminum, mun enginn nokkurntķma, žora aš lįna okku einn skitinn tśskilding, svo lengi sem Jöršin veršur byggš mönnum. 

Haiti noršursins, veršur okkar framtķš - en, Kśpa noršursins er greinilega of gott fyrir svona hryllilega vont fólk, eins og viš erum.

 

Śtskśfun ef viš greišum ekki?

Fjöldi žjóša, hefur ķ gegnum įrin sķšan seinna strķši lauk, endaš ķ žeim ósköpum aš hafa ekki efni į aš borga sķnar skuldir. Fram aš žessu, rekur mig ekki mynni til, aš slķkt hafi kallaš yfir žęr einhver ęvarandi ragnarrök eša śtskśfun. Ef mašur ķhugar žjóšir sem raunverulega hafa veriš śtskśfašar, af alžjóšasamfélaginu, eša beittar umtalsveršum žvingunum, žį koma eftirfarandi žjóšir ķ hugann:

  • N-Kórea - en, stjórnvöld hafa svelt ķ gegnum įrin, yfir milljón eigin žegna til bana, stašiš fyrir hryšjuverkum, reynt aš śtbreiša žekkingu į smķši kjarnavopna og eldflaugavopna, o.s.frv.
  • Ķrak undir stjórn Saddams, en hann gerši tvisvar innrįs ķ nįgrannarķki, og hann beitti eyturvopnum, til aš strįdrepa kśrda, og talinn hafa myrt hundruš žśsunda eigin žegna.
  • Lżbķa - en, Gaddhafi stóš fyrir hinu fręša Lockerbie tilręši, ž.s. hundruš manna létu lķfiš.
  • Zimbabve - en ógnarstjórn Mugabe hefur hrakiš milljónir eigin žegna į vergang.
  • Uganda - undir stjórn Idi Amin, en hann stóš fyrir ógnarstjórn, sem talin er hafa kostaš hundruš žśsunda eigin žegna lķfiš.
  • Ķran - en, Ķranir eru sterklega grunašir um, aš vera smķša kjarnavop į laun, žeir eru um žessar mundir aš styšja uppreisnarhóš į landamęrum Jemen og Saudi Arabķu, žeir styšja einnig Hamas og Hesbollah, meš vopnasendingum. 

Ég set upp žessa upptalningu, ž.s. raunverulega er talaš um, aš alžjóšasamfélagiš muni śtskśfa okkur. En, eins og sést af upptalningunni, er sį samanburšur ęriš fjarstęšukenndur.


Fįum aldrei lįn?
Höfum ķ huga, aš viš erum mjög skuldsett, sem óhįš öllum öšrum atrišum, lękkar okkar lįnshęfismat. En, fleira gerir žaš augljóslega. Eins og allir žeir, sem einhvern tķma hafa fariš ķ lįnshęfimat hjį banka- eša annars konar lįnastofnun vita, žį skiptir einnig miklu mįli um lįnshęfismat žķnar lķklegu framtķšartekjur.

  • Skv. skżrslu AGS eru rśm 60% fyrirtękja, metin meš ósjįlfbęra skuldastöšu.
  • Höfum einnig ķ huga, aš skv. spį Sešló fyrir įriš ķ įr, verša 40% heimila komin meš ósjįlfbęra skulda/eignastöšu fyrir lok įrs.
  • Ofan ķ žetta, er veriš aš hękka skatta og žaš mikiš - sem eykur ķ samdrįtt.
  • Sķšan eru vextir ennžį of hįir mišaš viš ašstęšur - sem einnig eykur samdrįtt.
  • Aš auki, er fólk fariš aš flytja af landi brott, sem einnig eykur į samdrįtt.
  • Skv. Samtökum Išnašarins, stefnir ķ minnstu innlendu fjįrfestingu hérlendis, sķšan landiš varš lżšveldi - en, ef fjįrfesting veršur of lķtil til aš endurnżja tęki og tól er žau śreldast, og/eša of lķtil til aš viš nįum aš halda ķ viš keppinaua ķ žróun nżunga - žį hefur smįm saman hrakandi samkeppnisfęrni okkar atvinnulķfs af žessa völdum, sjįlfstęš įhrif til aš draga śr okkur mįtt.

Geta okkar til hagvaxtar, ž.e. lķklegt framtķšar tekjustreymi, aš sjįlfsögšu er atriši, sem lįnastofnanir munu slį mat į, žegar žau meta okkar getu, til aš taka į okkur nż lįn, ķ framtķšinni.

Žaš er žvķ öruggt, aš ķ ljósi hįrra skulda - en einnig ķ ljósi mjög skašašrar getu okkar hagkerfis til hagvaxtar, sem mun taka mörg įr aš koma ķ samt lag aftur; žį eru engar forsendur fyrir žvķ, sama hvaš annaš gerist, aš lįnshęfismat Ķslands verši e-h annaš en lélegt, nęstu įrin a.m.k.

Viš getum aušvitaš karpaš um žetta fram og aftur. En, hiš augljósa er, aš ef ašilar erlendis sjį, aš Ķsland getur ekki borgaš af nżjum lįnum, žį veršur Ķslandi ekki lįnaš.

Grunnforsenda fyrir žvķ, aš Ķsland fįi nż lįn ķ framķšinni. Er žvķ, aš skuldir okkar lękki sem hrašast, og aš geta hagkerfis okkar til hagvaxtar, lagist sem skjótast.

Höfum žetta ķ huga, žegar viš ķhugum hvort, aš allir möguleikar til frekari lįna muni lokastm til allrar framtķšar, ef viš tökum ekki į okkur hina svoköllušu Icesave skuld.

En, augljósa svariš er, aš žvķ meiri skuldir sem hlašast į okkur til višbótar, ofan į žęr sem žegar eru komnar, žvķ lengri tķma mun taka, aš koma lįnshęfismati okkar, ķ skikkanlegt horf.

Žetta er mitt svar til žeirra, sem halda žvķ fram, aš eina leišin til aš koma okkar lįnshęfismati ķ lag, sé aš taka į okkur frekari skuldir.

 

Atvinnulif hérlendis mun verša fįbreytt og einhęft?

Sjį hvaša frķverlsunar samningar, Ķsland hefur viš önnur lönd:

Gildandi frķverslunar samningar!

Fręšilega, gęti EES samingnum veriš ógnaš, en į hinn bóginn er ekki brot į honum, aš ef mešlimažjóš veršur greišslužrota. Į hinn bóginn, aš ef brot į honum sannast, žį geta fariš af staš svokallašar gagnašgeršir, sem felast ķ žvķ aš viškomandi lagaramma sem brotiš er innan, er kyppt śr sambandi. Žį hęttir EES samningurinn, aš virka fyrir okkur, fyrir žaš sviš sem brotiš er hluti af. Žetta er hugsanleg ógn.

Fyrir utan EES, höfum viš ašra frķverslunar samninga, eins og kemur fram ķ hlekknum aš ofan, og sķšan erum viš mešlimir aš Heims Višskipta Stofnuninni. En, sem mešlimir hennar, njótum viš tiltekinna višskipta kjara ķ alžjóša umhverfinu.

En, punkturinn er sį, aš Ķsland er ekkert eingangraš land - hvernig sem fer meš samskipti okkar viš Evrópu. Aš sjįlfsögšu, eigum viš ekkert aš lķsa yfir frati į Evrópu, žaš vęri óskynsamlegt, ekki sķst aš žó žaš vęri gerlegt, aš kśpla okkur alveg frį verslunar og višskipta samskiptum viš hana, žį vęri žaš mjög erfitt.

Spurningin, er žį hvaša lķkur séu į žvķ, aš Icesave deilan, geti eitraš fyrir verslunar og višskiptasamskiptum okkar viš Evrópu?

Ekki miklar, svo lengi sem viš sżnum įkvešinn lįgmarks samstarfs vilja. En, skv. nżlegri tilkinningu frį ESB, žį mun deilan viš Breta og Hollendinga, ekki hafa įhrif į samningaferliš um inngöngu ķ Evrópusambandiš, žetta er skv. yfirlķsingu frį sjįlfu Evrópuapparatinu. Skv. žeirri yfirlķsingu, mun Evrópusambandiš, lķta į žetta sem deilu milli tiltekinna 3ja landa, sem komi žvķ ekki beint viš.

Ég tel, aš svo lengi, sem viš śtskżrum afstöšu okkar meš žeim hętti, aš deilan snśist um aš Ķsland borgi ž.s. sé sanngjarnt aš borga - annars vegar - og - hins vegar - ž.s. viš rįšum viš aš borga, mišaš viš ašstęšur; žį ętti deilan ekki aš eytra śt frį sér, og verša aš einhverju allsherjar samkskiptavandamįli, viš sjįlft Evrópusambandiš.

Evrópusambandiš, veit alveg, aš viš erum ķ mjög alvarlegri efnahagskrķsu. Ef einstaklingar trśa žvķ aš:

  • Evrópusambandiš taki tillit til grunnžarfa žeirra žjóša sem tengjast žvķ.
  • Sé til ķ aš hlusta, žegar žvķ er greint frį žvķ, aš slķkum grunnžörfum sé ógnaš.
  • Sé til ķ aš, ķhuga lausnir, sem męti žeim grunnžörfum.

Žį ętti žaš fólk, sem telur sig vini Evrópusambandsins, ekki aš vera mjög hrętt viš žaš, aš viš Ķslendingar leitumst viš aš nį skynsamlegri samningum em žeim nśverandi um Icesave. Enda, ętti öllum aš vera žaš ljóst, aš ef Ķslendingar verša žess įskynja, aš viš höfšum erindi sem erfiši, ž.e. aš į okkur var hlustaš, lausn fannst, sem viš gįtum lifaš viš - žį munu lķkur į inngöngu stóraukast. Hiš žveröfuga mun verša satt, aš ef nśverandi stefnu er fylgt, sem žverskallast gagnvart öllum žeim fjölda skynsamlegra ašvarana um aš, nśverandi samkomulag einfaldlega gangi ekki upp. Žetta snżst alls ekki um, einhverja ķmyndaša trś į ofurįhrifum Ķslands, eša einhverja ofur föšurlandshyggju; heldur einfaldlega um žį einföldu skynsemi, aš taka ekki į sig stęrri byršar en mašur raunverulega ręšur viš.

Žannig, aš ég į alls ekki von į neinni śtskśfun, af nokkru tagi, jafnvel žó samningar dragist į langinn - svo fremi aš viš pössum okkur ķ mįlflutningi, sérstaklega aš viš, sendum ętķš žau boš til Framkvęmdastjórnar ESB, aš mįliš snśist um aš finna lausnir. Aš vķsu geta Bretar og Hollendingar, blokkeraš ašild, ef žeim sżnist svo. En, ž.e. ekki svo alvarlegt sjįlfstętt vandamįl, ž.s. ašild į ekki aš vera skammtķma redding, hvort sem er. Hana į aldrei aš hugsa meš žeim hętti.

Hśn į žvert į móti, aš snśast um langtķma sjónarmiš. Žį skipta einhver įr, til eša frį, ekki neinu megin mįli. Raun spurningin, er um framtķšarsżn. Aš mķnum dómi, hefur Ķsland raunverulegt val, ž.e. hęgt er aš śtbśa framtķš sem virkar, hvort sem viš göngum inn eša ekki. Ž.s. ég meina, ašild er ekki śrslita atriši, um efnahagslega framtķš. Heldur, snżst hśn um, hvaš og hverjir, viš viljum vera, eša ekki.

Punkturinn er, viš munum įfram hafa:

  • fiskinn, ž.e. verslun viš Evrópu mun halda įfram.
  • įliš, en įlfyrirtękin, eru aš stęrstum hluta aš sękja ķ rafmagniš. EES samingurinn, er ekki śrslita-atriši fyrir žau, žó ég eigi ekki von į aš honum verši ógnaš.
  • feršamennina, en sem dęmi er öflugur feršamanna straumur til Kśpu, sem enn bżr viš višskiptabann frį Bandarķkjunum. Ķkt dęmi, til aš sżna fram į, aš ótti er įstęšulaus. Viš eigum ekki žaš į hęttu, aš sett sé į okkur višskiptabann. "Common" Evrópa er ekki einu sinni meš višskiptabann viš Zimbabve - ž.e. žeir hafa svokallaš "targeted" bann sem snżr aš yfirstéttinni žar, ekki aš vörum sem framleiddar eru žar.
  • Aš auki, alla žį ašra starfsemi, sem nś er til stašar, eša viš getum bśiš til, sem flytur śt.

Žaš er einfaldlega engin jaršnesk įstęša fyrir žvķ, aš viš ęttum aš hrekjast til baka, yfir ķ einfalt lķf fyrri kynslóša.


Hvaš getur raunverulega gerst?
Ef allt fer į versta veg, samkomulag reynist ekki mögulegt, og viš fįum ekki frekari fyrirgreišslu frį AGS eša lįnin frį Noršurlöndunum, žį veršur Ķsland greišslužrota į nęsta įri.

  • Helsti vandinn er, aš žį žarf aš stašgreiša allann innflutning. Žaš žķšir, aš ekki veršur hęgt aš hafa višskipta halla. En, žaš getur einmitt veriš mjög žörf lexķa fyrir okkur, aš lęra aš lifa innan ramma žess, sem viš raunverulega höfum efni į.
  • Ž.s. landiš mun įfram samt sem įšur, hafa gjaldeyristekjur og innlenda starfsemi, žį mun rķkiš įfram hafa umtalsveršar skatttekjur.
  • Į sama tķma žarf ekki lengur aš gera rįš fyrir kostnaši af erlendum lįnum, svo allar tekjur rķkisins nżtast innan lands.
  • Į hinn bóginn, skreppa žęr tekjur sennilega saman töluvert, vegna ofvišris fjöldagjaldžrota sem mun fara ķ gegnum žjóšfélagiš, ž.s. ašilar er skulda ķ erlendri mynnt hrynja unnvörpum ķ žrot.
  • Į hinn bóginn, žegar žeirri hrynu er lokiš, žį er allur dauši višurinn farinn og einungis eftir žaš af višskiptalķfinu sem enn er heilbrigt.
  • Sem dęmi CCP, DNG og Össur. En einnig eru til stašar lyfjafyrirtęki, og fleiri hugbśnašar fyrirtęki. Žetta er fyrir utan fiskinn og žjónustufyrirtęki, įliš og feršamennina. Aš sjįlfsögšu einnig landbśnaš, hestana o.flr.
  • Ž.s. viš žurfum žį aš gera, er aš hvetja til frekari śtflutnings starfsemi meš öllm tiltękum rįšum. Žaš ętti aš vera vel hęgt, t.d. meš skattalękkunum, til nżrra fyrirtękja ķ śtflutnings starfsemi, jafnvel engum sköttum yfir e-h žróunar-/tilraunartķma. Aš auki, veršum viš svo ódżr hérlendis, ķ kjölfar žess hruns, aš vörur héšan verša mjög samkeppnisfęrar.
  • Žannig, aš ég reikna meš hröšum hagvexti, ekki mörgum įrum seinna. Sķšan, žegar hagkerfiš hefur nįš aš ašlagast nżjum ašstęšum nęgilega, śtflutningur hefur stóraukist ķ krafti nżrra fyrirtękja - žį ętti, aš vera mögulegt, aš nį samingum um, aš hefja greišslur aš nżju.
  • Ašalmįliš, er žį aš uppbyggingin sé raunverulega trśveršug. Ef hśn er žaš, sbr. Mexķkó er fékk 40% lękkun sinna skulda eftir skuldakrķsu, žį į žetta ekkert aš žurfa aš leiša til varanlegs vantrausts erlendra ašila, į okkur.

Nišurstaša

Nišurstašan er sś, aš okkur er óhętt aš blįsa į allar kenningar um, aš hel og hörmungar skelli į, ef viš ekki samžykkjum nśverandi Icesave samning.

Ég męli žó meš, aš viš höldum įfram, aš sżna samnings višleitni, og pössum okkur į žvķ, aš taka aldrei žį afstöšu, aš viš neitum algerlega aš borga. 

Aš viš śtskżrum mįliš žannig, aš žetta snśist um, aš finna leiš sem viš rįšum viš. Ef, ašilar Framkvęmdastjórnar ESB skilja mįliš žannig, žį ęttum viš ekki aš lenda meš neinum alvarlegum hętti, upp į kant viš stofnanir ESB.

 

Til greina kemur aš leita til Parsķarklśbbsins:

Žeir sjį einmitt um endurskipulagningu skulda rķkja er lenda ķ vandręšum. Žetta er aš sjįlfsögšu engin elsku mamma samkunda, og skilyršin eru mjög ströng. En, vart verša žau verri en Icesave.

Paris Club News

What Is the Paris Club?

Paris club to restructure debt.(HAITI)

Rich Nations Call for Haiti Debt Relief

Iraq hopes Arab nations follow Paris Club debt write-off

Nigeria settles Paris Club debt

 

Žetta sżndi nokkur dęmi, til aš sanna aš žetta er raunverulega möguleg leiš.

Eva Joly sagši okkur, aš viš žurfum ašstoš.

Skuldir okkar eru žegar svo miklar, aš ķ allra besta falli, stendur žaš į allra tępasta vaši, aš viš komumst hjį gjaldžroti. Ž.s. vanalega, er ekki tališ skynsamlegt, aš reikna meš bestu śtkomum, ž.e. aš treysta į žęr, žį sżnist mér, aš góš skynsemi geti einmitt veriš ķ žvķ, aš žeita hófana hjį Parķsar Klśbbnum.

Jafnvel, žó skuldir vęru ekki lękkašar aš rįši, heldur lįn lengd og vextir lękkašir, žį vęri žaš samt skįrri en nśverandi staša.

 

Kv.


Įhęttan er öll okkar! Tvennt skiptir mestu mįli, ķ tengslum viš Icesave, Ķsland er ķ "Depression" og greišlsugeta er mjög lķtil, į sama tķma er mikil hętta į auknum kostnaši viš Icesave yfir samningstķmann!

Ég bendi öllum į aš lesa mjög įgęta grein, Jóns Danķelssonar hagfręšings, ašstošarprófessors viš "London School of Economics". En docent erlendis er kallaš "assistant professor".

Sjį śtreikninga Jóns Danķelssonar  hérna . Žį hlešst nišur Ecxel skjal. Sķšan er hlekkur į blašagrein hans. 

Eins og žeir sem framkalla žetta į skjįinn sjį, žį er žetta vistaš į vef Indefense.is - en, Jón Danķelsson er meš śtreikningana vistaša į : http://risk.lse.ac.uk/icesave. Žar mį einnig fynna blašagreinina, og aš auki ašrar greinar um mįliš, sem hann hefur skrifaš. Greinina sjįlfa mį sķšan einnig nįlgast į vef MBL.is fyrir žį sem hafa keypt sér ašgang aš gagnageymslum MBL.is.

 

Forsendur eru:

  1. Lįnsfjįrhęš; Bretland 2,4 milljaršar punda og Holland 1,3 milljaršar Evra.
  2. Samtals 713 milljaršar króna.
  3. Vextir eru 5,55%, reiknašur frį 1. janśar 2009.
  4. Afborganir af höfšustól engar frį 2009-2016. Greišslur įrsfjóršungslega, žašan ķ frį til 2024.
  5. Greišslur vaxta fara žó fram, žó ekki sé greitt af höfušstól.
  6. Į móti koma 88,2% endurheimtur śr eignasafni Landsbanka, sem fari į móti skuld.


Įhęttur eru:

  1. Krafa TIF (Tryggingasjóšs Innistęšueigenda og Fjįrfesta) er skv. ķslenskum lögum, į tilgreindum kröfulżsingardegi, skildgreind ķ ķslenskum krónum. TIF er bundinn af žeirri formlega yfirlķstu kröfu, og getur žvķ ekkert gert ķ žvķ mįli aš laga sķna stöšu, ef atburšarįs fer af staš sem valdi nżrri stórri sveiflu į gengi krónunnar til lękkunar. Žį, lękkar krafa TIF ķ erlendum gjaldmišlum, žannig aš meira veršur eftir af skuld, jafnvel žó TIF fįi 100% greitt upp ķ skuld. Ķ reynd er sennilega gengishrun krónunnar į sķšasta įri, hluti af įstęšu žess, aš hlutfall žess sem tališ er aš fįist upp ķ kröfu TIF hefur hękkaš ķ mati starfsmanna LB śr 75% ķ 88,2%. Ž.e. žvķ ekki endilega vķst, aš stašan hafi ķ reynd lagast aš rįši, mišaš viš žaš mat sem var į endurheimtum sķšasta sumar, upp į cirka 75%.
  2. Gengisįhętta felst einnig ķ žeirri stašreynd, aš ķsl. rķkiš hefur sjįlft ekki tekjur ķ erlendri mynnt heldur ašeins ķ ķsl. krónum. Ef atburšarįs fer af staš, sem veršfellir aš rįši krónuna, žį eins og allir žeir sem tóku körfulįn kannast viš, hękkar skuldin en tekjurnar ekki.
  3. Mišaš er viš aš greišslur śr žrotabśinu hefjist 2011. En, alls ekki er vķst aš žaš gerist, ž.s. nokkrar lķkur verša aš teljast į žvķ, aš einhverjir kröfuhafar verši ósįttir viš sinn hlut, og leiti réttar sķns fyrir dómstólum. Ef žaš gerist, žį er lķklegt aš sett verši lögbann į sölu eigna, į mešan mįl varšandi skiptingu eigna, eru frammi fyrir dómi. Góšar lķkur verša aš teljast į žvķ, aš umtalsveršrar reiši og óįnęgju gęti einmitt į mešal slķkra ašila, svo mjög umtalsveršar lķkur verša aš teljast į žvķ, aš žeir geri a.m.k. góša tilraun til aš rétta sinn hlut.
  4. Sķšan er žaš žróunin ķ alžjóšahagkerfinu, en skv. ašvörunum AGS er nśverandi hagvöxtur ekki sjįlfbęr, žvķ algerlega hįšur įframhaldandi eyšslu ķ sjóšum skattborgara išnrķkjanna. En, į sama tķma hękkar skuldabyrši rķkissjóšanna, jafnt og stöšugt. Aš auki, bendir flest til aš nż veršbóla sé til stašar, į mörkušum fyrir hrįefni - skuldabréf - og jafnvel hlutabréf. En, hękkanir sem hafa oršiš į seinni hluta sķšasta įrs, eru langt - langt yfir forsendum žeim, sem lķkleg efnahagsleg framvinda gefur tilefni til. Žetta skiptir mįli fyrir okkur, žvķ Ķsland veršur aš fį mjög - mjög góš verš fyrir eignir, ekki bara Landsbanka, heldur einnig hinna žrotabśanna - svo e-h séns sé til, aš skuldabyrši verši višrįšanleg. Ef ž.s. flestir óhįšir hagfręšingar reikna meš ž.e. nżtt hrun į sér staš, žį um leiš lękka žau verš sem fįst fyrir žęr eignir sem žarf aš selja.


Ķslenska hagkerfiš er ķ "depression"!

  • 50% fyrirtękja, skv. fréttum rétt fyrir jól, hafa fengiš tķmabundna lękkun greišslubyrši - frysting/eša lękkun. En, hér er um sömu tilboš og almenningur hefur fengiš.
  • 2/8 fyrirtękja voru sögš skv. žeirri frétt, ķ vandręšum - sem vęntanlega žķšir aš ofangreindar ašgeršir voru ekki nęgar.
  • Žetta kemur heim og saman viš, aš skv. skżrslu AGS séu rśm 60% fyrirtękja, metin meš ósjįlfbęra skuldastöšu.
  • Höfum einnig ķ huga, aš skv. spį Sešló fyrir įriš ķ įr, verša 40% heimila komin meš ósjįlfbęra skulda/eignastöšu fyrir lok įrs.
  • Ofan ķ žetta, er veriš aš hękka skatta og žaš mikiš - sem eykur ķ samdrįtt.
  • Sķšan eru vextir ennžį of hįir mišaš viš ašstęšur - sem einnig eykur samdrįtt.
  • Aš auki, er fólk fariš aš flytja af landi brott, sem einnig eykur į samdrįtt.
  • Rétt fyrir helgi, kom fram hjį Samtökum Atvinnulķfsins, aš stefndi ķ aš į įrinu 2010 myndi verša minnst innlend fjįrfesting frį žvķ aš landiš varš Lżšveldi. Svona lagaš, er kallaš "depression".
  • Žaš ętti öllum aš vera ljóst, aš mikil aukning atvinnuleysis er į leišinni - og aš tķmabundin lękkun į greišslum sem mörg fyrirtęki og einstklingar fengu į sķšasta įri, einungis frestar vandanum, seinkar žeim samdrętti er ekki varš į sķšasta įri žangaš til e-h ašeins seinna - en, ekki veršur hann umflśinn. En,ekki er nokkur séns į öšru, en stór prósenta žessara 60% fyrirtękja muni į endanum rślla. Viš höfum val um, aš taka žetta śt į skömmum tķma eša į löngum - žį annašhvort mjög djśpa kreppu ķ tiltölulega skemmri tķma, eša langvarandi stöšnun ala Japan.

Allt heggur ķ sama knérunn, ž.e. getu hagkerfis okkar til hagvaxtar.

Allt ofantališ, dregur śr getu hagkerfisins til hagvaxtar, og allt er ķ gangi į sama tķma. Žetta žķšir į mannamįli, aš ekki eru horfur į neinum umtalsveršum hagvexti hér į nęstunni - en ķ reynd er innlenda hagkerfiš ķ mķnus fremur en į nślli. Einungis meš mjög miklum erlendum fjįrfestingum, er hęgt aš hķfa hagkerfiš tķmabundiš yfir nślliš - ž.e. einungis į mešan į framkvęmdum stendur.

 

Nišurstaša

Ķ ljósi žess aš hagkerfiš okkar var sęrt mjög alvarlegu svöšusįri viš hruniš, žį er afleišing žess, aš greišslugeta žess er ķ reynd hrunin.

Į žessu įri, og einnig žvķ sķšasta, og sennilega einnig nęstu įr - eša žangaš til sala eigna fer aš lękka höfušstól erlendra lįna - žį er stašan sś, aš landiš Ķsland į ekki einu sinni fyrir vöxtum af skuldum. Ž.e. įstęša žess, aš taka žarf lįn frį AGS og öšrum, til aš brśa biliš žangaš til eignasala lękkar vaxtgjöld af erlendum lįnum, nišur fyrir okkar tekjumśr svo aš viš a.m.k. förum aš geta stašiš undir žeim, žannig aš žęr hękki ekki meir.

Sķšan žurfa tekjur rķkisins og einnig žjóšfélagsins, aš hękka į móti, svo aš tekjumyndun verši nęg, til aš hęgt sé aš fara aš borga žessar skuldir sķšan nišur.

Ķ allra - allra besta falli, stendur žetta alveg grķšarlega tępt.

Žį mį ekki:

  • verša višbótar stórt hrun į krónunni.
  • verša umtalsverš töf į greišslum śr žrotabśi LB.
  • Einnig žarf sala eigna śr žrotabśi LB og aš auki sala annarra stórra eigna, er rķkinu hefur įskotnast, aš ganga vel og góš verš aš fįst.

Ef žessir hlutir ganga ekki upp, eša aš jafnvel ašeins einn žeirra fer verulega śrskeišis, žį hrekjumst viš ķ greišslužrot, flóknara er žaš ekki.

Lķkurnar į žvķ aš ķlla fari, annars vegar, og hver raun greišslugeta okkar er akkśrat nśna, hins vegar; eru lykilatriši mįlsins.

Žvķ, žaš eru einmitt mjög veruleg lķkindi žess, aš greišslugeta okkar sé nś žegar žaš ķlla sköšuš, aš gjaldžrot sé nś žegar oršiš óśmflżjanlegt.

 

Kv.


Stórsköšuš geta hagkerfisins til hagvaxtar, veldur žvķ aš skuldir landsmanna eru og verša óvišrįšanlegar. En, Samtök Atvinnulķfsins vara viš minnstu innlendu fjįrfestingum sķšan landiš varš lżšveldi!

Samtök atvinnulķfsins, vara viš žvķ, aš stefni ķ aš innlend fjįrfesting hérlendis, verši į žessu įri sś minnsta frį lokum seinni heimsstyrrjaldar.

Žetta er alvarlegt, žvķ ef fjįrfestingar verša žaš litlar, aš ekki sé nęg endurnżjun ķ tękjum og bśnaši til aš halda ķ viš erlenda keppinauta, aš ef ekki er fjįrfest nęgilega ķ nżjum hugmyndum til aš męta tękninżjumgum sem keppinautar eru lķklegir aš koma meš ķ framtķšinni - žį dregst atvinnulķfiš smįm saman aftur śr, sem hefur sjįlfstęš įhrif, burtséš frį öllum öšrum žįttum, til aš draga śr getu hagkerfisins, til aš standa undir erlendri skuldabyrši.

Ž.e. žvķ veruleg hętta į, aš eftir žvķ sem frį lķšur, versni enn meir en nś er, geta okkar til aš halda ķ viš skuldirnar.

 

Fjįrfestingar stefna ķ sögulegt lįgmark

"Mikill samdrįttur ķ fjįrfestingum atvinnuveganna į sķšasta įri og takmörkuš įform um fjįrfestingar į įrinu 2010 valda žvķ aš įstęša er til žess aš hafa įhyggjur af žróuninni ķ atvinnumįlum. Óvissa um framtķšina, hįir vextir, gjaldeyrishöft, skattahękkanir og minnkandi kaupgeta stušla almennt aš slęmu andrśmslofti fyrir fjįrfestingar. Ef drįttur veršur į įformum um fjįrfestingar ķ virkjunum og orkufrekum išnaši į žessu įri eru lķkur į žvķ aš fjįrfestingar atvinnuveganna verši minni ķ hlutfalli viš landsframleišslu en žęr hafa veriš frį lokum sķšari heimsstyrjaldarinnar."

"Ķ žjóšhagsįętlun er gert rįš fyrir aš fjįrfestingar atvinnuveganna nemi 180-190 milljöršum króna 2010. Įętlašar fjįrfestingar ķ Helguvķk, Bśšarhįlsvirkjun, Hellisheišarvirkjun og stękkun įlversins ķ Straumsvķk nema um 60-70 milljöršum. Eigendur įlversins ķ Straumsvķk hafa samžykkt aš rįšast ķ 1. įfanga stękkunar įlversins (straumhękkun) en žar er um aš ręša framkvęmd upp į 13 milljarša króna sem slagar hįtt ķ fjįrfestingu allra sveitarfélaganna ķ landinu į įrinu sem er įętluš um 15 milljaršar króna į įrinu 2010. Fjįrfestingar Orkuveitu Reykjavķkur eru įętlašar um 20 milljaršar į įrinu. Eftir stendur yfir 100 milljarša fjįrfesting ķ öšrum atvinnuvegum sem erfitt er aš sjį fyrir ķ nśverandi starfsumhverfi ķslenskra fyrirtękja."

 

SA er ķ raun og veru aš segja, aš žaš stefni ķ aš įętlanir fyrir žetta įr, gangi ekki eftir og aš samdrįttur muni reynast meiri og einnig atvinnuleysi meira. Žetta skiptir mįli fyrir rķkiš, žvķ žį fęr žaš inn minna frį skattheimtu en žaš gerir rįš fyrir og aš auki veldur meira atvinnuleysi meiri kostnaši en gert er rįš fyrir. Svo, ef žetta gengur eftir, žį mun hallinn reynast mun meiri į fjįrlögum žessa įrs, en nś er stefnt aš.

 

Fjįrfestinga atvinnuveganna

 

Ž.s. menn viršast ekki enn vilja skilja, ž.e. hve alvarleg kreppan hérlendis er, geta hagkerfisins til hagvaxtar er stórsköšuš - sem veldur žvķ, aš geta žess til aš standa undir skuldum er einnig stórsköšuš.

Žetta er grunnvandinn.

  • Ž.e. žvķ tóm tjara, aš benda į önnur rķki ž.s. geta til hagvaxtar er ķ betra horfi, og segja aš staša okkar sé ekki svo slęm, žvķ skuldir okkar séu ekki neitt aš rįši meiri.
  • Aš halda slķku fram er mjög alvarlegur žvęttingur, žvķ žį eru menn ekki aš gera sér ljóst, aš um žessar mundir, er geta okkar hagkerfis til aš standa undir skuldabyrši, mun minni en geta žeirra hagkerfa.

Žetta er įstęšan fyrir žvķ, aš mķn nišurstaša er, aš viš stefnum ķ žrot og eina leišin til aš komast hjį žvķ, sé aš fara ķ žaš aš undirbśa žrot į mešan aš leitast veršur viš, aš knżja fram ašra og skįrri lausn, ž.e. lękkun skulda.

En, lękkun skulda, er ž.s. viš žurfum. Įn žess, er nęr algerlega śtilokaš, aš greišslužroti verši foršaš.

 

Slęm staša innlendrar fjįrfestingar, ętti ekki aš koma nokkrum manni į óvart:

Stašreyndin er sś, aš hér er bullandi samdrįttur, og ašgeršir stjórnvalda upp į sķškastiš hafa fremur bętt žar ķ, en hitt.

  • 50% fyrirtękja, skv. fréttum rétt fyrir jól, hafa fengiš tķmabundna lękkun greišslubyrši - frysting/eša lękkun. En, hér er um sömu tilboš og almenningur hefur fengiš.
  • 2/8 fyrirtękja voru sögš skv. žeirri frétt, ķ vandręšum - sem vęntanlega žķšir aš ofangreindar ašgeršir voru ekki nęgar.
  • Žetta kemur heim og saman viš, aš skv. skżrslu AGS séu rśm 60% fyrirtękja, metin meš ósjįlfbęra skuldastöšu.
  • Höfum einnig ķ huga, aš skv. spį Sešló fyrir įriš ķ įr, verša 40% heimila komin meš ósjįlfbęra skulda/eignastöšu fyrir lok įrs.
  • Ofan ķ žetta, er veriš aš hękka skatta og žaš mikiš - sem eykur ķ samdrįtt.
  • Sķšan eru vextir ennžį of hįir mišaš viš ašstęšur - sem einnig eykur samdrįtt.
  • Aš auki, er fólk fariš aš flytja af landi brott, sem einnig eykur į samdrįtt.

Allt heggur ķ sama knérunn, ž.e. getu hagkerfis okkar til hagvaxtar.

Allt ofantališ, dregur śr getu hagkerfisins til hagvaxtar, og allt er ķ gangi į sama tķma. Žetta žķšir į mannamįli, aš ekki eru horfur į neinum umtalsveršum hagvexti hér į nęstunni - en ķ reyn er innlenda hagkerfiš ķ mķnus fremur en į nślli. Einungis meš mjög miklum erlendum fjįrfestingum, er hęgt aš hķfa hagkerfiš tķmabundiš yfir nślliš - ž.e. mešan į framkvęmdum stendur.

Ég spįķ framtķšahagvexti, nęstu 15 įrin frį um 1% - rśmlega 1%. 

Nišurstaša - ekki séns, aš plan AGS og rķkisstjórnarinnar, geti mögulega gengiš upp.

Ég er sammįla žvķ, aš atvinnuleysi mun aukast mikiš ķ įr, og einnig aš samdrįtturinn sem var frestaš ķ fyrra meš tķmabundinni lękkun greišslubyrši sé einnig į leišinni.

 

Ķ žessu ljósi, er fjarskalega ólķklegt, aš Ķsland geti stašiš undir greišslum af Icesave.

Reyndar, ķ ljósi mjög skašašrar getu hagkerfisins til hagvaxtar - žį er sennilega mjög lķklegt, aš Ķsland verši greišslužrota žį mišaš viš žęr skuldir sem žegar eru komnar.

Żmsir hafa haldiš fram, aš skuldir okkar séu ekki mikiš meiri en sumra annarra rķkja, sem röksemd um aš žetta reddist, en žaš tekur ekki tillit til mjög skašašrar getur hagkerfisins til hagvaxtar.

Ķ ljósi hver hve sś geta er sköšuš, ž.e. sennilega er gata hagkerfisins til hagvaxtar neikvęš - ž.e. ekki einu sinni “0" žį efast ég einnig um, aš viš stęšum undir okkar skuldum, žó žęr vęru helmingi minni.

En, lykilatrišiš er geta hagkerfisins til hagvaxtar, ž.e. tekjur, vs. kostnašur af skuldum. En, ķ dag duga tekjur, ekki einu sinni fyrir vöxtum af skuldum, og svo veršur sennilega nęstu įr.

Gjaldžrot viršist žvķ nįnast, óumflżjanlegt.

Viš žurfum žvķ ķ ljósi stöšunnar, aš hefja undirbśning fyrir greišslužrot. Ž.e. hinįbyrga afstaša.

 

Sjį nokkurn fjölda annarra umfjallana minna, sem tengjast mįlinu:

Undirbśum greišslužrot - žaš styrkir okkar samningsašstöšu gagnvart mótašilum!

Mašurinn sem Ķsland žarf į aš halda - fundinn. Alžjóšlegur sérfręšingur ķ skuldaskilum rķkja, tjįir sig um vanda Ķslands, og er haršoršur!

Hrollvekjandi lżsing Prófessors Ragnars Įrnasonar, į kreppunni og lķklegri framvindu!

Hver er lķklegur hagvöxtur į Ķslandi, į nęstu įrum? Skiptir mįli, žvķ tekjuhlišin er stórt atriši, žegar viš veltum fyrir okkur getu landsins, til aš borga af skuldum!

Fįum ašstoš, frį AGS eša ESB, viš žaš aš, endursemja viš kröfuhafa Ķslands.

Kęru Ķslendingar, viš veršum aš fara fram į naušasamninga fyrir "Ķsland"!

Rķkisstjórnin segir okkur, aš įstandiš sé betra, en leit śt fyrir!

Eru bankarnir traustir?

Plan rķkisstjórnarinnar og AGS mun ekki ganga upp, en ž.s. verra er, žaš getur ekki gengiš upp!

Ķsland er gjaldžrota!

Er heimskreppan bśin?

Snillingarnir ķ Sešló

Ekki styrkist krónan!

Enn einn fręšimašurinn, Galbraith, staša Ķslands vonlaus! Hvaš žurfa margir heimsžekktir sérfręšingar aš koma fram, til aš stjórnvöld meštaki žessa stašreynd?

Gylfi - skuldir žjóšarinnar eru vķst, hęttulegar!

 

Kv.


Hugmynd, aš hugsanlegri lausn į deilunni um kvótann!

Ętla, aš taka mér stutt hlé frį Icesave deilunni, og tipla ašeins į annarri og eldri, en vart minna bytri, hvaš afstöšu deilenda varšar til hvers annars.

  • En hygmyndin ķ stuttu mįli er sś, aš taka fyrningar hugmynd nśverandi stjórnvalda aš lįni, en breyta tilganginum, sem sś fyrning gegnir.
  • Ž.s. ég hugsa mér, er aš fyrning verši form į veišigjaldi, en eitthvaš į bilinu 1 - 10% kvóta, mętti hugsa sér, aš fyrna į hverju įri.
  • Hinn fyrndi kvóti, kęmi sķšan aftur til endurśthlutunar.

Hugsanlegir kostir žessarar leišar
  • Fyrning lękkar veršiš į kvótanum, og eru žau įhrif til lękkunar, žvķ meiri sem stęrra hlutfall er fyrnt į įri hverju.
  • Lękkun veršs, leišir til žess, aš fleiri hafa efni į aš kaupa kvóta.
  • Hugsa mętti sér einnig, aš fyrirkomulagi endurśthlutunar vęri hagaš žannig, aš gefa žeims sem ekki eiga kvóta visst forskot, į kvótaeigendur sem fyrir eru. Sem dęmi, ef fyrirkomulag uppbošs vęri notaš, žį hefšu žeir rétt til aš ganga inn ķ kaup į sama verši.
  • Sanngjörn renta veršur tekinn, af žeim sem nota aušlindina, gróši žeirra notenda er žį minnkašur og žį peninga, sem rķkissjóši hlotnast mį nota til žarfra verka - t.d. til aš borga žeim bętur, sem mį vera aš hafi veriš brotiš réttur į, žegar kvótakerfiš var innleitt.
  • Sķšast en ekki sķst, aukin sįtt skapast um kvótakerfiš og mestu deilunum, ef til vill linnir.


Min skošun, er aš kvótakerfi sé žrįtt fyrir marga galla, skįrri en ašrar žekktar ašferšir, - sjį kosti kvótakerfis:

  • Einn ašalkosturinn, er einmitt eitt umdeildasta atrišiš, ž.e. einmitt gróšinn. En, žegar stjórnaš var meš veišidaga kerfi, ž.e. sókn var stżrt meš veišidögum, žį skapast tiltekin vandamįl. En, į veišidögum eru veišar ótakmarkašar fyrir utan śtgefinn heildarkvóta, og allir sem eiga bįt hafa heimild til aš veiša, žegar er veišidagur. Žetta leiddi til, grķšarlegs kapps hjį hverjum og einum, til aš veiša sem mest, per veišidag. Afli hrśgast žvķ į land, fyrst og fremst į žessum veišidögum, mikil vinna er ķ landi akkśrat žį en logndeyša žess į milli, ž.s. allir vilja selja ķ einu žį einnig falla alltaf fiskverš į žeim dögum, bęši hérlendis og erlendis. Smįm saman, myndašist mjög mikil umframfjįrfesting ķ skipum, bįtum og landvinnslum - ž.s. menn vildu geta nįš inn sem mestu, į žessum fįu dögum, og sķšan, žurfti aš uppfęra vinnsluna til aš hśn nęši aš vinna sem mest ķ žessu hendingskasti. Allt žetta leiddi til žess, aš gróši af fiskveišum og vinnslu, var nįnast enginn į žessum įrum. Hśn, var almennt rekinn viš "0" - iš.  Žaš var sķšan įstęšan fyrir mjög tķšum gengisfellingum milli 1970-1980, ž.s. śtvegurinn og vinnslan mįtti viš svo sįralitlum višbótar kostnašarhękkunum, vegna launa - aš smįm saman žróašist žaš ķ klassķsk žema, aš kjarasamningar hękkušu laun, og sķšan var sś hękkun mjög fljótlega tekin til baka af stjórnvöldum, meš gengisfellingu. Af žessa völdum, var veršbólga krónķskt vandamįl, aš žvķ tķmabili. Žetta er einnig tķmabiiš fręga, žegar vextir voru neikvęšir ķ mörg įr.
  • Nęsti ašalkostur, er einmitt aukinn stöšugleiki ķ nżtingu aušlindar. En, sį sem į kvóta, veit aš hann/hśn getur fiskaš hann, hvenęr sem er į įrinu. Viškomandi, getu žvķ dreift veišinni yfir įriš, og passaš upp į, aš framkalla ekki offramboš į mörkušum, og žannig fengiš betri og jafnari verš fyrir aflann.
  • Sķšan er žaš, aukin hagkvęmni. En, ž.s. ašilar geta gengiš aš kvóta sķnum vķsum, žurfa žeir ekki lengur žį umfram-afkastagetu, bęši ķ skipum og vinnslu, sem žurfti aš vera til stašar ķ sóknarstżringarkerfinu. Žaš minnkar kostnaš viš greinina, og framkallar stóraukinn gróša.



Nišurstaša
Eins og ég hef śtskżrt, tel ég kvótakerfi heppilegri ašferš, en önnur žekkt kerfi. En, sennilega hafi, eins og žegar bankarnir voru einkavęddir į sķnum tķma, veriš fariš rangt af staš ķ upphafi. En, hin upphaflega śthlutun er ķ mörgum tilvikum var til žeirra sem höfšu pólitķsk ķtök, hefur frį upphafi veriš mjög umdeilt.

Meš žvķ, eins og ég legg til, aš beita ašferš fyrningar vš žaš aš taka réttmęta rentu af aušlindinni; žį sé sennilega hęgt, aš minnka mjög mikiš, žį galla er mest hafa veriš gagnrżndir ķ gegnum įrin.

Aš mķnum dómi, er mikilvęgast, aš slįtra ekki gullgęsinni. En, gagnrżnin um ofsagróša, sannar fullkomlega, aš kvótakerfiš einmitt er gullgęs. Viš žurfum žó, aš koma ašeins betri böndum į hana.

Ķ staš žess, aš slįtra gróšanum, tökum hlutfall af honum til samfélagsins, og einnig notum žaš fé, til aš borga žeim miskabętur sem tališ er, aš hafi veriš brotiš į, er kvótakefiš var innleitt.

Ég bendi einnig į, aš meš žvķ aš fyrna kvóta um visst hlutfall į hverju įri, žį mį einnig smįm saman skapa meiri dreifingu į kvótaeign. En, aš mķnum dómi, er heppilegast aš beita śrręšum markašarins, fremur en beinum pólitķskum śthlutunum - sbr. žį hugmynd, aš skapa žeim sem ekki eiga kvóta, smį forskot ķ formi viss forgangs.

 

Kv.


Undirbśum greišslužrot - žaš styrkir okkar samningsašstöšu gagnvart mótašilum!

Žaš sem okkur vantar, er svokallašur "Gamechanger"! Eins og mįl hafa veriš fram aš žessu, hallar alltaf į okkur. Žvķ žurfum viš aš breyta!

Vandi okkar viš žessar samningavišręšur ķ tengslum viš Icesave, er upplifun okkar um veika stöšu, en hśn er eftirfarandi:

  • Įn lįna frį AGS og Noršurlöndum, er Ķsland "de facto" greišslužrota.
  • Umlišiš įr, hefur Ķsland hvergi getaš fengiš lįn, frį óhįšum ašilum, į višrįšanlegum kjörum - žannig aš viš erum einnig "de facto" ķ ruslflokki.
  • Ķsland hefur ekki haft umlišiš įr, og aš lang flestum lķkindum ekki žetta įr heldur, og sennilega ekki žaš nęsta einnig - nęgar gjaldeyristekjur til aš standa undir innflutningi og greišslum af erlendum skuldbindingum į sama tķma.

Meš öšrum oršum, okkur skortir pening, og įn lįnanna frį AGS og hinum löndunum, veršur Ķsland greišslužrota 2011.

 

Žaš žarf sterk bein og vilja, til aš standa ķ deilum viš slķkar ašstęšur

Žaš hafa nśverandi stjórnvöld ekki, og lķklega ekki heldur stjórnarandstašan, ef hśn sęti ķ valdastólum.

Stašreyndir mįla, er sś aš mótašilar okkar, hafa veriš aš nżta sér žessa veiku stöšu og ķ reynd er žetta eins og bissu sé haldiš aš höfši okkar allra, og sagt peninganan eša!

Ž.s. verra er, Noršurlöndin hafa spilaš meš. En, Svķžžjóš er forystuland bandalags Noršurlanda innan ESB, og Svķar eins og Bretar, hafa sterka hagsmuni af žvķ, aš žvķ prinsippi sé višhaldiš, aš svokallašir skuldarar, greiši upp ķ topp alveg burtséš frį žjóšhagslegum afleišingum žess.

Svķar eiga mikiš af lįnum frį Eystasaltslöndunum, og hafa veriš mjög haršir viš žau, um aš borga og almenning žar. Rķkisstjóirnir Eystrasaltslandanna, eru aš męta žessu meš miklum nišurskurši žjónustukerfa viš almenning, žar į mešal grunnkerfa eins og skólakerfa og heilbrigšiskerfa.

Afstaša Breta, Hollendinga og Svķa - snżst sem sagt, um beina og ķskalda hagsmunagęslu, fyrir eigin fjįrmįlastofnanir. Meš öšrum oršum, ekki um lög eša rétt.

Žvert ofan į ž.s. haldiš er fram, höfum viš lögin og réttinn okkar meginn.

Ķsl. stjórnvöld, hafa aš fullu og öllu leiti, stašiš viš lagaformlegar skuldbindingar. Žaš žķšir, aš ķsl. stjórnvöld, eru aš alls engu leiti brotleg, viš lög og reglur ESB og EES:

Žetta er meš öšrum oršum, ekkert annaš en grķmulaust ofbeldi.

 

Hvernig getum viš stašiš gegn žessu

Eina spiliš er viš höfum, er hótunin um greišslužrot.

Žetta er nįkvęmlega sama spiliš og gjaldžrota fyrirtęki spila, žegar žau semja viš sķna kröfuhafa, ž.e. žau setja fram įętlun um greišslur. Slķkar vanalega miša viš miklar afskriftir. Annars fįi kröfuhafar ekkert eša mjög lķtiš.

Ž.s. ekki er hęgt aš gera Ķsland upp, selja eignir žess, o.s.frv. - en reyndar getur Icesave samningur, talist tilraun til žess aš gera slķkt mögulegt sbr. įbyrgšaįkvęši žess samkomulags; žį vęri okkar hótun mun beittari, ž.s. viš raunverulega getum hótaš žvķ, aš žeir fįi ekki neitt.

Žį žurfum viš aš fara ķ undirbśning greišslužrots, og framkvęma žann undirbśninga allann fyrir opnum tjöldum.

Viš žurfum, aš breyta dķnamķkinni ķ deilunni, koma mótašilunum śr jafnvęgi, žurrka glottiš af vörum žeirra - žetta gęti veriš einmitt leiš til žess.

Ef, sķšan allt bregst, žį veršum viš greišslužrota, og undirbśningur žess, tekur gildi.

Sjį umfjöllun mķna um greišslužrot og hverngi viš förum aš, auk lķklegra afleišinga žess:

 Ķsland er gjaldžrota!

 

Kv.


Drykkurinn er beiskur, en sśpa skulum viš hann žó!

Ekki gefa orš fjįrmįlarįšherra, góš fyrirheit um aš miklar lķkur séu į samkomulagi milli stjórnar og stjórnarandstöšu, um sameiginlega stefnu gagnvart Bretum og Hollendingum; nema žį ašeins, aš stjórnarandstašan taki steingrķmskan snśning - taki sķšan upp stefnu rķkisstjórnarinnar ķ mįlinu.

 

Frétt RŚV: Žjóšin ętti aš kjósa meš Icesave

 

"Steingrķmur J. Sigfśsson fjįrmįlarįšherra og formašur Vinstri gręnna ķtrekaši ķ žrķgang ķ ręšu sinni į flokksrįšsfundi Vinstri gręnna į Akureyri ķ dag aš žjóšin ętti aš kjósa meš Icesavesamningnum ķ žjóšaratkvęšagreišslunni" - "Hann talaši einnig um aš žaš vęri žörf į samstöšu" - "Drykkurinn sé beiskur en žaš sé žó betra en aš deyja śr žorsta."

 

Valdstjórnin lętur ekki aš sér hęša.

Fram aš žessu, hefur "samstaša" alltaf žķtt - "aš hlķša" hjį rķkisstjórninni.

Aš auki, hefur skynsöm og įbyrg afstaša ętķš žķtt, aš vera žeim sammįla.

Aš lokum mį nefna, aš stefna aš samstöšu meš žjóšinni, aš žjóšin beygi sig undir žeirra vilja.

 

Vešmįl

Žorir einhver aš vešja gegn mér, aš - aflokinni žjóšaratkvęšagreišslu, sigli allt ķ sama fariš, ž.e. rķkisstjórnin sendi enn eina saminganefndina, sķšan sé samiš um e-h kosmetķskar lagfęringar, og žaš kallaš e-h ķ įttina aš, stórfelldur samningsįrangur?

Sķšan verši söngurinn endurtekinn enn eina feršina, algerlega įn kaldhęšni aš žeirra hįlfu; aš žetta sé žaš skįsta sem hęgt sé aš nį fram, aš engar lķkur séu į skįrri samningi - nś eigi žjóšin aš samžykkja?

 

Sķn hvor heimsmyndin

Ég hef aldei upplifaš žvķlķka gjį, į mili ašila.

Hvor um sig, upplifir hina sem eitthvaš er nįlgast kjįna eša hįlfvita.

Žaš viršist, aš eina mögulega samkomulagiš sé, 100% eftirgjöf annars hvors ašilans.

 

Kv.


Mašurinn sem Ķsland žarf į aš halda - fundinn. Alžjóšlegur sérfręšingur ķ skuldaskilum rķkja, tjįir sig um vanda Ķslands, og er haršoršur!

Ég er aš tala um frįbęra grein, Prófessors Sweder van Wijnbergen, viš hįskólann viš Amsterdam, ķ NRC Handelsblad. Sį mašur er einmitt, sérfręšingur ķ skuldaskilum rķkja. "Sweder van Wijnbergen - worked for 13 years at the World Bank, and was lead economist for Mexico and Central America during the negotiations on Mexican debt."

 

Svo žessi mašur, veit allt sem vita žarf, um afleišingar skuldakreppu! Hann žekkir žessi mįl śt og inn, fyrst hann var starfandi hjį Heimsbankanum, einmitt į žeim įrum, er mörg lönd ķ 3. heiminum, gengu ķ gegnum fręga skuldakreppu

Sjį greinIceland needs international debt management

 

Žetta er aš mķnum dómi, merkilegasti einstaklingurinn sem tjįš sig hefur opinberlega um mįliš, og fullyršing hans "A debt of three or four times GDP cannot be repaid, and therefore will not be repaid" - skal skošast sem hreinn sannleikur mįls, fyrst žaš kemur frį honum.

Prófill Sweder van Wijnbergen

Įhugaverš ritgerš“HOW TO” OF FISCAL SUSTAINABILITY IN OIL-RICH COUNTRIES: THE CASE OF AZERBAIJAN

Viškomandi lög ESB:

Directive 19/1994

Directive 12/2000

Directive 47/2002

 

Ef viš žurfum į einhverjum manni aš halda, žį er žaš žessum!

 

Iceland needs international debt management

"Iceland’s president has done what its parliament and government didn’t dare to. He said no to British prime minister Gordon Brown and Dutch finance minister Wouter Bos..."

Mjög įnęgjulegt aš sjį žessi orš, ž.s. hann getur meš engu móti, veriš sakašur um hlutdręgni.

En, žjóšin veit, aš hennar hagsmunir eru ekki žeir sem eru ķ fyrirrśmi, og heldur, meš einhverjum hętti sem ekki hefur veriš fullskżršur, hafa stjórnvöld Hollands og Bretlands, snśiš meš einhverjum žeim hętti upp į handlegginn į Steingrķmi J. - aš hann snerist um 180° eins og fręgt er oršiš og hefur sķšan aš žvķ er best veršur séš fylgt stefnu nśverandi rķkisstjórna Hollands og Bretlands, sem mišast aš sjįlfsögšu viš aš tryggja sem best hollenska og breska hagsmuni. 

 

Iceland needs international debt management

"Brown and Bos saddled Iceland with additional foreign debt amounting to an extra 40 percent of its gross domestic product, failing to check whether, legally, the country was really obliged to reimburse Dutch savers." -"The latter remains unclear."

Prófessor, Sweder van Wijnbergen er enn einn evrópski sérfręšingurinn, sem stašhęfir augljós lagalegur vafi sé į skyldu Ķslands, til aš standa undir Icesave tryggingum.

 

Iceland needs international debt management

Bos alleges Iceland infringed EU regulations, but those he cites actually say nothing on the subject. The then- applicable guidelines state only that a deposit-guarantee system must be in place with “sufficient resources” to cover deposits. It doesn’t say what must take place if a calamity wipes out the fund. And it also says nothing about who must pay for the central bank’s top-up, only that states must agree on that via a bilateral treaty. The Netherlands has no such agreement with Iceland <ANNEX II - Directive 19/94>.

Hann bendir einnig į augljósa veikleika žį gildandi laga, žegar į sér staš stór katastrófa.

 

Best aš skoša ašeins hvaš įtt er viš, um žau višmiš sem til stašar eru ķ Directive 19/94 sem hollenski rįšherrann var aš tala um:

Directive 19/94 - Article 4

2. Where the level and/or scope, including the percentage, of cover offered by the host Member State guarantee scheme exceeds the level and/or scope of cover provided in the Member State in which a credit institution is authorized, the host Member State shall ensure that there is an officially recognized deposit-guarantee scheme within its territory which a branch may join voluntarily in order to supplement the guarantee which its depositors already enjoy by virtue of its membership of its home Member State scheme.

The scheme to be joined by the branch shall cover the category of institution to which it belongs or most closely corresponds in the host Member State.

Samkvęmt žessu, aš ef svokallaš gistirķki bżšur upp į betra eša įreyšanlegra innstęšu tryggingar kerfi, en heimarķki bankans, sem rekur śtibś ķ gistirķkinu; žį ber gistirķkinu skilda til aš bjóša upp į opinberlega višurkennt tryggingakerfi sem viškomandi śtibś geti gerst ašili aš skv. eigin vali ķ žvķ skini aš vera višbót viš žį innistęšy tryggingu sem žaš śtibś žegar hefur ašgang aš frį heimarķki.

Žetta eru mjög įhugaverš įkvęši, žvķ žetta A) er skilda fyrir gistirķki, ef žaš telur innistęšu tryggingakerfi žess rķkis er banki er rekur śtibś ķ žvķ rķki sé ófullnęgjandi eša žį, aš žeirra eigin tryggingakerfi sé einfaldlega betra eša öruggara. B) Sķšan viršist žaš einungis vera valkostur en ekki skilda, fyrir žann banka sem į ķ hlut - og žvķ ķsl. stjórnvöld augljóslega ekki aš neinu leiti sek um brot į žvķ įkvęši.

Ž.s. ég er aš ķja aš, er aš hollensk stjórnvöld og einnig bresk, hafi veriš sofandi į veršinum, en ž.s. verra er, sjįlf brotiš žessi įkvęši, meš žvķ aš bjóša ekki žegar ķ staš eša fljótlega, upp į žennan möguleika er Landsbanki hóf śtibśa starfsemi ķ žeirra löndum.

 

Directive 19/94 - Annex II - Guiding principles

Where a branch applies to join a host Member State scheme for supplementary cover, the host Member State scheme will bilaterally establish with the home Member State scheme appropriate rules and procedures for paying compensation to depositors at that branch. The following principles shall apply both to the drawing up of those procedures and in the framing of the membership conditions applicable to such a branch (as referred to in Article 4 (2)):

(a) the host Member State scheme will retain full rights to impose its objective and generally applied rules on participating credit institutions; it will be able to require the provision of relevant information and have the right to verify such information with the home Member State&#39;s competent authorities;

(b) the host Member State scheme will meet claims for supplementary compensation upon a declaration from the home Member State&#39;s competent authorities that deposits are unavailable. The host Member State scheme will retain full rights to verify a depositor&#39;s entitlement according to its own standards and procedures before paying supplementary compensation;

(c) home Member State and host Member State schemes will cooperate fully with each other to ensure that depositors receive compensation promptly and in the correct amounts. In particular, they will agree on how the existence of a counterclaim which may give rise to set-off under either scheme will affect the compensation paid to the depositor by each scheme;

(d) host Member State schemes will be entitled to charge branches for supplementary cover on an appropriate basis which takes into account the guarantee funded by the home Member State scheme. To facilitate charging, the host Member State scheme will be entitled to assume that its liability will in all circumstances be limited to the excess of the guarantee it has offered over the guarantee offered by the home Member State regardless of whether the home Member State actually pays any compensation in respect of deposits held within the host Member State&#39;s territory.

Eins og žessi įkvęši eru oršuš, žį er um tvķhliša samstarfs samning milli viškomandi innistęšu tryggingakerfa.

Eins og viš vitum, var engin tilraun t.d. gerš af Bretum, til aš hrinda žessum įvęšum ķ framkvęmd, fyrr en į lokamįnušunum fyrir hrun. Fyrir žann tķma, viršast bresk stjórnvöld a.m.k. hafa tališ aš ķsl. innistęšu tryggingakerfiš vęri fullnęgjandi.

Žetta skiptir mįli, ķ tengslum viš hugsanleg mįlaferli, ž.e. dregur śr lķkum žess, aš t.d. Bretar geti krafist einhvers fyrir dómi śt frį žeirri forsendu, aš ķsl. innistęšu tryggingakerfiš, hafi meš einhverjum hętti, veriš rangt upp sett eša žess fyirkomulag hafi ekki fullnęgt įkvęšum Directive 19/94.

Allt sem veikir mįlstaš Hollands og Bretlands, en styrkir okkar, skiptir aš sjįlfsögšu mįli.

Į hinn bóginn, fór žessi starfsemi sennilega fram ķ of stuttann tķma, ķ Hollandi, til aš reyna į žessi įkvęši, meš fullnęgjandi hętti.

Eins og Prófessor, Sweder van Wijnbergen segir, žį voru engir slķkir samningar ķ gildi milli Ķslands og Hollands, fyrir hrun - svo Wouter Bos er ligalupur ef hann heldur öšru fram ķ hollenskum fjölmišlum.

 

Įfram meš umfjöllun um grein Prófessors Sweder van Wijnbergen

 

Iceland needs international debt management

"A debt of three or four times GDP cannot be repaid, and therefore will not be repaid" - "The Mexico experience <debt ratio 60%> demonstrates how wrong all these predictions of Iceland becoming a pariah are. After Mexico had negotiated a 40% cut in its debt, capital flowed into the country. That happened in all countries in the Brady Plan - <"total of 17 countries from across the globe -What is a Brady Bond?" >

Eins og Sweder van Wijnbergen segir, žį er žaš žvęttingur aš Ķsland yrši śtskśfaš, af lįnastofnunum heimsins, ef žaš greišir ekki upp skuldir sķnar.

Eins og hann segir, kom engin slķk śtskśfun fyrir ķ nokkru af žeim dęmum, sem hann žekki til.

En fram kemur ķ hlekk aš ofan, tóku 17 žjóšrķki žįtt ķ hinu fręga Brady plani.

Žessi 17 rķki eru fullkomin sönnun žess, aš žessar fullyršingar séu hreinar og klįrar lygar.

 

The Brady-bond Plan: This included countries such Argentina, Brazil, Costa Rica, Dominican Republic, Ecuador, Mexico, Panama, Peru, Philippines,Uruguay, Venezuela and even some European countries like Albania and Poland. In December of 1999, the total outstanding face value of Brady bonds was measured at $130 billion.

Öll žessi rķki komust hjį žvķ, aš greiša upp skuldir sķnar aš fullu, en ekki eitt einasta žeirra var śtskśfaš af lįnamörkušum.

Ķ gegnum Brady-bond kerfiš, fengu žau afslįtt af sķnum skuldum, og komust śr gjaldžrotaferli yfir ķ aš fį aftur į nż, fullann ašgang aš lįnamörkušum, žrįtt fyrir aš žaš žķddi aš einungis hlutfall upphaflegra skulda vęri greitt.

Eitthvaš svipaš žessu, žurfum viš aš gera. Sjį: Brady Bonds

 

Iceland needs international debt management

"Payment of gigantic debts requires extremely high taxation, which chases away investors and leads to zero growth for decades. Iceland would be cast into a vicious circle: high debt, high taxation, low growth, low payment capacity and thus even more debt. This is called debt overhang."- "Demanding full repayment in such circumstances leads to such turmoil that creditors end up with less than if they had been more modest in their demands."

Žetta er alveg ķ samręmi viš ašvaranir mķnar, og annarra žeirra er vara viš hugmyndum stjórnvalda um hvernig greiša skal upp skuldir Ķslands įsamt Icesave. En, fullkomlega rökrétt afleišing hugmynda rķkisstjórnarinnar um skatta-įlögur, er einmitt og akkķrat žaš, aš lama getu hagkerfisins til hagvaxtar. Žetta veršur enn ljósara, žegar haft er ķ huga hinar grķšarlegu skuldir einstaklinga og einkafyrirtękja, en žęr skuldir lama getu einstaklinga til aš standa ķ hagvaxtarhvetjandi neyslu og į sama tķma lamar skuldabyrši fyiritękja hagvaxtarhvetjandi fjįrfestingu.

Žetta hefur stjórnarandstaša, og fjöldi annarra sérfręšinga, bent į - en allt meš tölu fyrir daufum eyrum stjórnar og stjórnarsinna.

 

Iceland needs international debt management

Iceland has to sell the banks that were nationalised so as to clarify its overall indebtness. It has to be established how much debt should be discounted to allow new growth so the country can repay the rest of its obligations. Stringent fiscal measures will have to be undertaken to convince creditors problems will not re-emerge. 

Hérna, prófessor Sweder van Wijnbergen tekur undir ž.s. ég og enginn annar en Eva Joly hefur sagt, en ž.e. nefnilega aš Ķsland žurfi ašstoš.

Ég hef sagt undanfariš, skv. eigin athugunum, aš ekki sé nokkur möguleiki į, aš įętlun Alžjóšagjaldeyrissjóšsins og rķkisstjórnarinnar, hreinlega geti gengiš upp.

Sjį pistla:

Kęru Ķslendingar, viš veršum aš fara fram į naušasamninga fyrir "Ķsland"

Plan rķkisstjórnarinnar og AGS mun ekki ganga upp, en ž.s. verra er, žaš getur ekki gengiš upp!

Ķsland er gjaldžrota!

Er heimskreppan bśin?

Enn einn fręšimašurinn, Galbraith, staša Ķslands vonlaus! Hvaš žurfa margir heimsžekktir sérfręšingar aš koma fram, til aš stjórnvöld meštaki žessa stašreynd?

 

Ég stend viš žetta mat, og tel sķfellt fleiri sannanir vera aš berast um, aš žetta sé langsamlega lķklegasta śtkoman, ef raunverulega veršur gerš tilraun til aš fylgja žessu plani, ž.e. mjög löng skuldakreppa, hrun lķfskjara nišur į stig langt undir žeim mörkum sem Ķslendingar hafa veriš vanir sķšustu įratugina, enginn eša sįralķtill hagvöxtur um langt įrabil - eša gjaldžrot.

Viš stöndum einungis frammi fyrir žessum valkostum, ž.e. hręšilegur og hręšilegri.

Eina undankoman, sé endurskipulagning skulda, sem feli ķ sér aš Ķsland greiši einungis hlutfall skulda, sem teljist skv. śtreikningum einstaklinga eins og Sweder van Wijnbergen <sem žekkja til ašferša viš skuldaskil rķkja> vera višrįšanleg.

Tökum mark į oršum Sweder van Wijnbergen og Evu Joly; og fįum ašstoš. En, einnig fįum hann Sweder van Wijnbergen til landsins; og fįum hann til aš śtskżra fyrir stjórnvöldum, ž.s hann veit og viš vitum, aš sś leiš sem žau ętla sér aš fara sé fullkomlega vonlaus og geti einungis leitt til mjög alvarlegs tjóns fyrir land og žjóš.


Kv.

 


Hrollvekjandi lżsing Prófessors Ragnars Įrnasonar, į kreppunni og lķklegri framvindu!

Svokallašur įrlegur Skattadagur Deloitte fór fram, žrišjudaginn 12. janśar. Į honum, flutti Ragnar Įrnason, prófessor ķ hagfręši viš Hįskóla Ķslands, mjög įhugaveršan pistil, įsamt glęrum.

Įhugavert, aš fjölmišlar landsins sżndu žessu engan įhuga, aš žvķ er viršist.

 

Hverjar eru nišurstöšur hans?

Sjį glęrur, fyrirlestur Ragnars Įrnasonar, Skattadagur Deloitte

  • Dżpsta kreppan: En, skv. samanburši hans, žį eru verstu kreppurnar į Lżšveldistķmanum, žegar sķldin hvarf 1968 -6,8%, 1954 -7,3% og sķša kreppan er hófst 2008 -10,3% af landsframleišslu.

Hafa ber ķ huga, aš ekki er vķst aš spį Sešlabanka um halla žessa įrs standist, žannig aš nśverandi kreppa getur enn reynst dżpri en žetta.

En, ég tel įstęšu til aš halda, aš Sešlabankinn vanmeti įhrif vaxtastefnu sinnar, til aukningar samdrįttar.

  • Sķšan fjallar hann um tjóniš: 20/7/2007 stóš veršbréfamarkašurinn Ķsl. ķ 9016 stigum, en  7/1/2010 ķ 819 stigum. Žetta sé lękkun um 91%. Ķ peningum tališ, tap 2000-3000 ma.kr. Sķšan sé žaš veršgildi hśsnęšis, er hafi lękkaš um 30%, sirca tap 1000-1500 ma.kr. Samtals tap, milli 3000-5000 ma.kr.
Skv. spį Sešlabanka, žį veršur umtalsverš frekari lękkun hśsnęšisveršs į žessu įri. Sś spį er alveg örugglega ekki of svartsżn.
  • Hrein erlend skuldastaša: 27/9/2009 5790 ma.kr. Endanleg skuldastaša, eftir afskriftir lįna bankanna, fyrirtękja og vel gangi meš eignasölu, geti e.t.v. oršiš į bilinu 1/3 - 4/3 landsframleišslu eša 500-2000 ma.kr.
Žarna er tekiš miš af reikningum Sešlabanka, en žaš į algerlega eftir aš koma ķ ljós, hversu vel viš sleppum frį afskriftum og sölu eigna.
  • Afleišingar kreppu: Neytendur/fyrirtęki skulda mikiš og žurfa aš rifa seglin, sem minnkar mikiš neyslu og umsvif ķ hagkerfinu. Vextir rķkisins af eigin skuldum aš mešaltali milli 3-6% af landsframleišslu eša milli 8-16% af brśttó-śtflutningstekjum, į hverju įrin nęstu 15 įrin. Žetta fé nżtist ekki til uppbyggingar hagkerfisins.

Žetta žķšir einfaldlega aš hvorki innlend neysla né innlend fjįrfesting, er lķkleg į nęstunni aš vera drifkraftur nżs hagvaxtar.

Śtstreymi fjįrmagns śr hagkerfinu, til aš standa undir skuldum, en žarna er einungis tališ upp śtstreymi vegna skulda rķkisins sjįlfs, en skuldir annarra eru umtalsvert hęrri, žannig aš heildar įrlegt śtstreymi fjįrmagns śr hagkerfinu er mun stęrri tala en žarna kemur fram.

Žetta fé nżtist ekki hagkerfinu į nokkurn hįtt, og žaš fé sem til stašar til allra hluta, er mun minna af žessum sökum; og žetta er žvķ mjög samdrįttaraukandi.

  • Stašan nś: Ónóg innlend eftirspurn og geta til fjįrfestinga, til aš koma hagkerfinu śr kreppunni. Žaš sé efnivišur ķ langvarandi kreppu, og žaš dragi śr tekjumöguleikum rķkissjóšs sem auki lķkur į greišslužroti. Eina leišin śt, felist ķ framköllun hagvaxtar, meš einhverjum hętti.
Žetta er varsöm staša, en um žessar mundir, duga tekjur žjóšfélagsins ekki einu sinni fyrir vöxtum af nettó-heildar skuldum.
  • Til aš framkalla hagvöxt: Til žurfi fjįrfesting, fulla nżtingu framleišslužįtta - en nś sé cirka 10% atvinnuleysi. aukiš framtak og nżsköpun.
Ž.s. hvorki innlend neysla né innlend fjįrfesting, veršur žaš sterk į nęstu įrum til aš skapa grundvöll aš hagvexti, nema aš skuldir žessarra ašila lękki meš dramatķskum hętti; žį žarf aš koma til innstreymi fjįrmagns aš utan.
  • Hvaš getur rķkiš gert?: Stušlaš aš fjįrfestingum meš žvķ aš lękka skatta og vexti. Žaš flżti fyri mnnkun atvinnuleysis og efli atvinnulķfiš. Žaš hjįlpi hagvexti.

En, nśverandi hįa vaxtastig, er mjög bagalegt ž.s. vextir auka alltaf samdrįtt, sem gerir žį hentuga ef žarf aš kęla hagkerfiš, en mjög óhentuga žegar vandinn er samdrįttur.

Hękkanir skatta hafa sömu įhrif, og eru žvķ einnig hentugt tęki ef žörf er į samdrįttarašgeršum til aš kęla hagkerfi sem er ķ bullandi ženslu, en žeim mun bagalegri eru žeir ef vandinn er akkśrat višvarandi samdrįttur.

  • Spį um efnahagsframvindu, lķkan gerir rįš fyrir breytilegum hagvexti ķ ljósi mismunandi skattstigs į fjįrfestingu: 2010-25, óbreyttir skattar skili 2,7% mešalhagvexti. 10% hęrri skattar skili 1,6% mešalhagvexti. 20% hęrri skattar skili einungis 0,5% mešalhagvexti.

 

Įhugaveršast ķ spįnni hans, og žvķ sem kom annars fram hjį Ragnari Įrnasyni, prófessor, er einmitt žau alvarlegu įhrif, sem skattahękkanir rķkisins muni aš flestum lķkindum hafa į hagvöxt.

Mķn skošun er, aš af žeirra völdum og einnig af völdum hįs vaxtastigs; sé lķklegra en ekki aš enginn hagvöxtur verši į žessu įri, ž.e.aš samdrįttur verši meiri en rķkisstjórnin og Sešlabankinn miša įętlanir sķnar viš.

 

Kv.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Nżjustu myndir

  • Additive manufacturing
  • f-nklaunch-g-20170515
  • ...215_highres

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.11.): 12
  • Sl. sólarhring: 106
  • Sl. viku: 2266
  • Frį upphafi: 611577

Annaš

  • Innlit ķ dag: 12
  • Innlit sl. viku: 2107
  • Gestir ķ dag: 11
  • IP-tölur ķ dag: 11

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband