Fęrsluflokkur: Sveitarstjórnarkosningar

Mun sameiginleg ašgerš nokkurra stórra sešlabanka bjarga evrunni?

Žetta er reyndar smį "hyperbole" žvķ ķ reynd hefur samfellt sķšan ķ september sl. veriš ķ gangi peningadęluašgerš sömu sešlabanka, ž.e. :

  • Sešlabanki Bandarķkjanna.
  • Sešlabanki Bretlands.
  • Sešlabanki Sviss.
  • Sešlabanki Japans.

Žaš sem žeir hafa nś gert, er eitthvaš sem mętti kalla tjśnnun į prógramminu, sem hafiš var ķ september og žį skv. tilkynningum įtti aš nį fram til nk. įramóta.

Markets cheer bank liquidity move :"In a co-ordinated move with the other central banks the US Federal Reserve slashed the penalty rate that it charges them on dollar liquidity from 100 to 50 basis points."

  1. Sem sagt, Sešlabanki Bandar. lękkar žóknun sķna śr 1% ķ 0,5%, svo hinir Sešlabankarnir geti endurlįnaš dollara gegnt minni kostnaši..
  2. Prógrammiš er framlengt til 1. febrśar 2012 ķ staš žess aš renna śt 1. janśar 2012, eins og įšur var įformaš.
  • "That's it" - žetta er nįkvęmlega sama prógrammiš og hófst ķ september sl. aš öllu öšru leiti, ž.s. Sešlab. Bandar. afhendir dollara svo hinir Sešlab. geti endurlįnaš žį.
  • Žaš sem žessi ašgerš gerir, er aš tryggja aš til stašar sé nęgt framboš af dollurum - svo bankar séu ólķklegri en annars aš lenda ķ vandręšum meš skuldbindingar ķ dollurum.

Žaš kemur sér aušvitaš vel fyrir Sešlabanka Evrópu aš fį žessa ašstoš Sešlab. Bandar. įsamt žįtttöku hinna Sešlab. ķ prógramminu, ž.s. ECB getur aušvitaš ekki prentaš dollara, og ECB žį meš žessu getur veitt neyšarlįn 3. mįnuši ķ senn skv. prógramminu.

Žetta eru auvitaš klassķsk neyšarlįn - og žau hafa žį takmörkun aš žau eru einungis veitt svo lengi sem viškomandi bankastofnun hefur eignir sem ECB tekur góšar og gildar.

En žessi ašstoš er bśin aš vera ķ gangi sķšan ķ september - og įhrif hennar fram aš žessu į evrukrķsuna hafa veriš óveruleg!

  • Žetta aušvitaš gerir ekkert fyrir skuldastöšu landa ķ vanda.
  • Ekkert heldur fyrir hallarekstur rķkissjóša.
  • Né žann višskiptahalla nokkurra žjóša, sem einnig er aš valda stöšugri söfnun skulda.
  • Og žaš eru ķ reynd žessir žęttir sem eru bakgrunnur bankakrżsunnar ķ Evrópu, žvķ vegna žess hve bankarnir eiga mikiš af skuldum einstakra ašildarrķkja, žį veldur žaš bönkunum mjög verulegu tjóni - žegar einstök rķki komast ķ vandręši, og óvissa skapast um greišslugetu žeirra.
  • Žvķ žį veršfalla skuldabréf žeirra rķkja, ž.e. eign bankanna rżrnar aš veršgildi, hśn veršur minna virši en upphaflegt kaupverš, sem er bagalegt fyrir bankastofnanir sérstaklega ef sś rżrnun skapar tap sem nemur verulegum upphęšum.
  • Tap banka vegna veršfalls rķkisbréfa rķkja ķ vandręšum, er fariš aš framkalla verulega óvissu um - ekki einungis lausafjįrstöšu, heldur hreinlega eiginfjįrstöšu fj. bankastofnana.

Žį kemur einmitt aš lykilvandanum, en neyšarlįn stoša lķtt nema vandręšin séu vegna skorts į lausafé - en ekki vegna žess aš eiginfé viškomandi stofnunar er į hröšu undanhaldi.

 

Af hverju hękkušu markašir svo mikiš ķ gęr?

Mér finnst žaš reyndar full mikil hękkun vegna tilefnisins, en ódżrari neyšarlįn - er ešlilegt aš hękki gengi hluta bankastofnana eitthvaš.

En žaš viršist aš baki hękkuninni liggi einnig oršrómur um žaš, aš Sešlabanki Evrópu ętli sér aš leggja meira til ķ sarpinn.

En žaš vęri sosum ekki ķ fyrsta sinn aš markašurinn hleypur eftir oršróm!

  • The Dow Jones is up 4.24pc - its biggest gain since March 2009 -
  • the S&P 500 rose 4.33pc and
  • the Nasdaq climbed 4.17pc.
  • The FTSE 100 climbed 3.16pc,
  • the CAC gained 4.22pc and
  • the DAX rose 4.98pc.

 

Nišurstaša

Sešlabanki Evrópu getur nś veitt neyšarlįn ķ dollurum til evr. banka ķ vandręšum, gagnvart vöxtum sem hér eftir verša 0,5% lęgri - vęntanlega.

Žaš hjįlpar sjįlfagt einnig eitthvaš aš sameieginleg ašgerš sešlabankanna sem hófst ķ september skuli nś framlengd um mįnuš.

Ég sé žó ekki aš žetta boši nokkra dramatķska breytingu.

Finnst višbrögš markaša vera dįlķtiš yfirdrifin - eignilega hysterķsk.

 

Kv.


Eigum viš aš segja upp EES eins og Ögmundur Jónasson vill?

Ég get ekki skiliš orš Ögmundar Jónassonar ķ vištali į RŚV meš öšrum hętti, en aš hann vilji losna viš EES samninginn sem allra fyrst. Sjį: Vill jafnar hömlur į fjįrfestingar

"„Ég vil taka umhverfiš allt til skošunar meš žaš fyrir augum aš tryggja yfirrįš žjóšarinnar yfir landi, vķšernum landsins og aušlindum okkar lands," segir Ögmundur og žį gildi einu hvort śtlendingar sem hér vilja fjįrfesta séu frį Svķžjóš eša Singapśr."

Ég sé ekki hvernig ž.e. samrķmanlegt viš veru innan EES, aš samręma reglur um eignarašild śtlendinga į landi hér, og samtķmis triggja innlenda eignarašild.

Žvķ innan EES eša regluumhverfis ESB į sviši samkeppnisregla, gildir aš śtlendingar į EES eša frį ESB, hafa sama rétt og viš Ķslendingar til eignar į landi.

Svo ég get ekki gert rįš fyrir öšru en žvķ, aš Ögmni vilji EES samninginn burt!

Įgętt er aš muna aš regluumhverfiš ķ heiminum er mjög breytt sķšan EFTA samningurinn tók gildi 1971. En tollar ķ alžjóšaumhverfinu eru miklu lęgri en žį. Žannig aš tjóniš er miklu minna ķ dag, ž.s. tollar į išnvarning eru ekki nema į bilinu 4-10%, ekki lengur tugir prósenta. Sem mešlimir Heims Višskiptastofnunarinnar/World Trade Organization (WTO) njótum viš įkvešinnar verndar, t.d. sbr. regla um svokölluš bestu kjör - sem žķšir sem dęmi aš Evrópa mį ekki veita okkur verri kjör en Evr. veitir öšrum rķkjum sem starfa į grundvelli regla WTO. WTO rekur dómstól, og slķk mįl mį kęra - og ESB er skuldbundiš til aš hlķta žeim śrskuršum.

Alžjóšlega reglu-umhverfiš er allt annaš ķ dag, sem ķ reynd dregur śr mikilvęgi frżverslunarsamninga mišaš viš žaš mikilvęgi er žeir įšur höfšu.

Sem žķšir ekki aš žeir hafi ekkert gildi!

 

Hvaša žķšingu hefši žaš aš hafa ekki lengur EES samninginn?

1993 nr. 2 13. janśar Lög um Evrópska efnahagssvęšiš

Tjón:

  1. Įn frżverslunarsamnings viš Evrópu žurfa okkar śtfl. ašilar aš borga tolla, bęši af įlinu og af fiski. Žetta vęri į bilinu 4-10% skeršing śtfl. tekna, sem vęri bein lķfskjaraskeršing.
  2. Žaš gęti žurft kannski allt aš 10% gengislękkun krónu til aš vega upp į móti, skeršingu tekna fyrirtękjanna af tollum - svo višskiptajöfnušur haldist jįkvęšur aš nęgilegu marki.
  3. Aš auki hafa okkar fyrirtęki ekki lengur sjįlfvirka heimild til aš starfa innan Evrópu, žurfa žį eins og bandar, kķnv., S-kóreönsk, rśssnesk o.flr. - aš sękja um heimild frį rįšuneyti viškomandi rķkis, til aš hefja starfsemi ķ landi X.
  4. Sama gildir um einstaklinga, žeir fį ekki lengur sjįlfvirka heimild til aš starfa innan Evrópu, verša aš śtvega sér atvinnuleyfi.
  • EES samningurinn er uppsegjanlegur meš įrs fyrirvara - sem gefur vęntanlega ašilum tķma til aš śtvega sér starfsheimildir eša starfsleyfi, sem ķ flestum tilvikum ętti aš ganga, enda yfirleitt ekki nein veruleg tregša til žess aš veita slķk leyfi - žó aušvitaš slķkt geti einnig brugšist.
  • Flestir žeir Ķslendingar er starfa erlendis, eru innan Noršurlanda - og langflestir žeirra ęttu aš geta fengiš starfsleyfi, svo ž.e. ekki sérlega lķklegt aš viš vęrum aš tala um aš žetta 40ž. eša svo myndi vera hrakiš heim, heldur myndi žaš fólk langflest halda hindrunarlaust įfram sķnum störfum.
  • Enda Noršurlönd yfirleitt ekki óvinsamleg Ķslendingum.

Tjón fyrirtękja er žó nokkuš t.d. Marels, Össurar og CCP - ž.e. žau geta ekki lengur sjįlfvirk flutt starfsm. milli landa, starfsleyfi geta veriš tafsamt ferli og žvķ fylgir e-h kostnašur v. óhagręšis.

Žau žurfa žašan ķ frį, aš śtvega sér starfsleyfi fyrir starfsemi sķna ķ Evrópu, geta ekki sjįlfvirkt sett upp sjoppu ķ Evrópulandi X. Žvķ fylgir e-h óhagręši, žó svo aš slķk leyfi séu ekki meš žeim hętti aš žau séu ķllfįanleg, žį tekur žetta alltaf e-h tķma.

Sķšan žurfa žau žį aš fara ķ gegnum tollskošun meš varning frį Ķsl. til Evr. héšan ķ frį, bendi žó į aš ž.e. sama kvöš sem er til stašar ķ tilviki starfsemi ķ Bandar. Žetta er einhver kostnašur - sem getur komiš ef žau eru aš flytja varning milli landa, en mį vera aš žau geti fengiš slķkann toll endurgreiddann, ef žetta er innan fyrirtękisins. Ég held reyndar aš žaš séu reglur um slķkt.

Žaš sem fer, er įkvešiš kostnašarforskot sem žau fyrirtęki hafa į keppinauta ķ löndum utan Evrópu, en žį aušvitaš žašan ķ frį eru žau aš starfa ķ sama umhverfi og fyrirtęki frį Bandar., S-Kóreu, Japan, Rśsslandi, Kķna - sem starfa aš einhverju leiti innan Evrópu.

Hvort ž.e. lykilatriši aš missa žaš forskot - aš sjįlfsögšu munu forsvarsmenn žeirra berjast um hęl og hnakka gegn slķkri breytingu; en vel rekin fyrirtęki eiga aš geta bśiš viš žetta, fyrst aš vel rekin fyrirtęki frį Bandar., S-Kóreu, Japan og vķšar, žaš geta.

 

Lykilatrišiš er eiginlega, rekstrarumhverfi hér innanlands!

Hvort ž.e. samkeppnisfęrt v. rekstrarumhverfi ķ žeim löndum! Žvķ mišur hefur rķkisstjórnin einmitt veriš aš vinna stórfellt tjón į rekstrarumhverfi ķsl. fyrirtękja - meš skattalagabreytingum sem auka rekstrarkostnaš, gera žaš dżrara aš hafa fólk ķ vinnu, auka kostnaš v. fjįrmögnun o.s.frv.

  • Žaš vęri einmitt lykilatrišiš, aš ef įkvöršun vęri tekin um aš yfirgefa EES - žį yrši aš bęta okkar fyrirtękjum žaš upp hér ķ innlendu skattalegu umhverfi sem og regluumhverfi.
  • Ef Ķsland er skattalega og ķ laga og reglu-umhverfi, algerlega samkeppnisfęrt viš - Japan, S-Kóreu, Bandar. o.flr., žį žarf ekki aš kvķša afleišingum žess aš hętta ķ EES.

Žęr afleišingar verša žį ekki umfram - žį tekjuskeršingu sem tollarnir valda. Kannski um 10% lķfskjaraskeršing heilt yfir.

En ef įfram veršur haldiš į žeirri vegferš aš skerša hér starfsumhverfi fyrirtękja, sķšan er bętt žvķ žar į ofan aš yfirgefa EES - gętu efnahagslegar afleišingar oršiš verulega alvarlegar.

 

Hvaš vinnst hugsanlega į móti?

Žaš er eiginlega aš losna viš banniš viš žvķ aš mismuna erlendum ašilum į kostnaš innlendra.

  • Viš munum eftir Impregilo, en žašan ķ frį gęti ekki erlendur verktaki komiš meš starfsm. sķna hingaš, eša reiknaš meš žvķ aš geta komiš hingaš meš sķna starfsm.
  • Erlendar feršaskrifstofur geta žį ekki lengur sjįlfvirkt hafiš samkeppni hér v. okkar innlendu feršaskrifstofur, flutt starfsm. sķna meš sér - žį getum viš lįtiš okkar feršaskrifst. aš mestu einoka feršamannaišnašinn, og ķsl. starfsm.
  • Śtlendingar hafa ekki lengur rétt til žess aš kaupa hér land, ž.e. jafnan rétt til žess og Ķslendinga. Viš getum žvķ ef viš kjósum svo - komiš ķ veg fyrir žaš aš land sé selt til śtlendinga.
  • Ef erlendir ašilar vilja fjįrfesta hér, er žį unnt aš krefjast žess aš innlendir verktakar, ķslendingar - fįi störfin. Nema aušvitaš aš ekki sé žį žekkingu aš fį hérlendis.

Žaš vęri hentugast aš settar verši almennar reglur um žaš, hvenęr mį koma hingaš meš erlenda starfsmenn - svo žaš liggi fyrir, ekki sé sś kvöš aš žurfa sérheimildir.

Reglur séu sem sagt gegnsęgjar.

 

Mun žetta hindra erlenda fjįrfestingu?

Žaš efa ég reyndar. Ég held aš stęrra atriši sé stöšguleiki ķ innlendu laga og reglu-umhverfi, en hvort viš žaš eru tollar į okkar śtflutning į bilinu 4-10%. Žaš mį ekki vera žannig aš žvķ umhverfi sé raskaš į 4. įra fresti. Heldur veršur aš vera samstaša um žaš - hvernig žaš skal vera, og žaš veršur aš vera - af fyrsta klassa:

  • Feršamenn koma hingaš vegna žess aš žeir eru aš sękjast eftir Ķslandi sjįlfu.
  • Fyrirtęki sem vilja nżta orku, eru aš sękjast eftir henni - tollar žķša einflaldega aš viš tökum žį tekjuskeršingu ekki fjįrfestirinn.
  • Vel rekin fyrirtęki ķ Bandarķkjunum, S-Kóreu, Japan - hafa veriš aš hefja starfsemi śt um heim, žó žau žurfi aš bśa viš žaš aš tollar séu til stašar, og aš žau geti ekki flutt višstöšulaust starfsm. milli landa.
  1. Gott skattaumhverfi.
  2. Gott lagaumhverfi.
  3. Skilvirk stjórnsżsla.
  • Žetta eru stęrri atriši - aš mķnu viti.

 

Nišurstaša

Tek fram aš ég er ekki endilega aš męla meš uppsögn EES. En žvķ fylgja ekki eingöngu ókostir aš losna śt śr žvķ lagaumhverfi sem žar rķkir. Afleišing algerlega óhjįkvęmilega vęri nokkur lķfskjaraskeršing - ofan į žį skeršingu lķfskjara sem žegar er oršin.

En žetta gerir ekki Ķsl. aš Kśpu noršursins. Žetta hindrar ekki sókn til lķfskjara.

Žetta myndi žó gera enn stķfari kröfur til okkar um žaš aš hafa samkeppnisumhverfiš hér ķ lagi - žvķ meš uppsögn EES vęri žaš samkeppnisforskot innan Evrópu fyrir bż, sem sį samningur gefur okkar fyrirtękjum umfram fyrirtęki sem hafa lönd utan Evrópu sem heimaland.

Ef viš gerum okkar laga-, reglu- og skattaumhverfi samkeppnisfęrt į viš ž.s. best gerist annars stašar, žį er engu aš kvķša.

En ef viš segjum upp EES ķ žvķ samhengi, aš haldiš sé įfram jafnharšann žeirri vegferš aš skerša starfsumhverfi fyrirtękja hér innanlands, žį veršur tjóniš af uppsögn EES hugsnlega verulegt!

 

Kv.


Vaxandi spenna ķ samskiptum Bretlands v. meginlandiš!

Žaš eru nś nokkur deilumįl, sś sem hefur lengst veriš ķ gangi, um innleišingu Tobin skatts, ž.e. skatt į fjįmagnstilfęrslur, sem ašilar į evrusvęši ķ žeirri örvęntingu sem žar rķkir, viršast lķta į sem einhvers konar lausn, eša hluta aš lausn į žeim vanda sem žar rķkir.

En töluvert er um žaš, aš fjįrmįlamörkušum sé einfaldlega kennt um, menn hjį einstaklingum sem vilja ekki kannast viš žaš aš nokkuš sé aš evru hugmyndinni sem slķkri, eša aš žeir vilja kannast viš aš nokkurt landa evrusvęšis sé ķ reynd ķ raunverulegum vanda, fyrir utan Grikkland.

Kenningin er žį, aš Grikkir séu ķ vanda vegna žess aš žeir svindlušu, hegšušu sér ķlla - en restin af löndunum sé einfaldlega saklaus fórnarlömb - einhvers "evil scheme" markaša, ž.s. engilsaxar rįši mestu. Sumir ganga jafnvel svo langt aš segja, aš žetta sé ekkert annaš en engilsaxneskt tilręši, skipulega veriš aš reyna aš drepa evruna, sem engilsaxar hafi alltaf hataš.

Mį segja aš Tobin skatturinn sé hluti af hugsuninni, žetta er žeim aš kenna, og nś į aš refsa fjįrmįlamörkušum, meš žvķ aš skattleggja hverja einustu fęrslu sem į sér staš: 

Tobin tax - Wikipedia, the free encyclopedia

  • Bretar óttast ekki sķst aš slķkur skattur fęli fjįrmagns-starfsemi ķ burtu, og einnig fjįrmagniš sjįlft, ž.e. ašilar kjósi aš eiga višskipti sķn ž.s. enginn skattur er til stašar, sem er žį alls stašar annars stašar en innan Evrópu.
  • Aš skatturinn fęli fjįrmagn ķ burtu, nema aš ef hann gildir alls stašar svo hvergi sé unnt aš flķja hann - er aušvitaš ķ reynd mjög hęttuleg rįšstöfun, žegar bankakerfi Evrópu ķ vaxandi męli rambar į brśn, hruns. 
  • Sżnir eiginlega - hve žeir sem rįša innan Žżskalands og Frakklands, viršst vera aš fį bandvitlausa hagfręši rįšgjöf.

 

Afstaša Breta sem haršneita aš samžykkja Tobin skattinn, nżtur ekki samśšar stjv. Žżskalands eša Frakklands, en ž.e. ekki sķst Frakkar er hafa beitt sér fyrir žeirri skattheimtu.

En fleiri deilur eru uppi - en tillögur Breta, ķtrekašar žess efnis aš Žjóšverjar eigi aš heimila peningaprentun, hefur ekki gengiš vel ķ Žjóšverja - og pirringur vegna žess sem séš er sem hroka Breta, fer vaxandi.

Svo hefur Merkel fengiš žį hugmynd, sem žarf samžykki allra ašildarlanda ESB, žar meš aš sjįlfsögšu Bretlands, aš innleiša aukiš yfiržjóšlegt vald - žannig aš yfiržjóšleg stofnun geti gefiš einstökum rķkjum fyrirmęli um tiltekinn nišurskurš į fjįrlögum, eša hafnaš fjįrlögum sem žau žykja vera of slök; sem sagt aš fjįrlög rķkja žurfi alltaf yfirlestur og fyrirfram stimpil.

  • Einhvern veginn sé ég ekki Breta sętta sig viš aš slķkt vald sé skipaš yfir žį, en žó hugsanlega geti žeir sęst į aš, slķkt rķki innan Evrusvęšis - sem žeir eru ekki mešlimir af.
Ekki sķst, ž.e. krafa uppi um aš Bretar, auk annarra rķkja utan evrusvęšis, leggi fram fjįrmagn ķ nafni samstöšu ašildarrķkja ESB, žvķ įframhald evru sé žeim einnig ķ hag.

Sjį video af David Cameron į blašamannafundi:

http://www.telegraph.co.uk/news/politics/david-cameron/article8899180.ece#ooid=tiZDExMzodV0Qqx0fipgZZf6zKCgR7OM

German Chancellor Angela Merkel and British Prime Minister David Cameron address the press

 

Fundur Angelu Merkel og David Cameron

Eins og reiknaš var meš, tölušu žau bęši hįstemmt um vinskap žjóšanna, en Cameron stóš viš andstöšu viš Tobin skattinn - sem myndi bitna harkalega į Bretum, vegna žess aš efnahagslķf Bretlands er svo hįš fjįrmįlalķfinu žar.

En Bretar óttast ešlilega, aš skatturinn myndi fęla fjįrmagn frį Bretlandi, og aušvitaš evrusvęši einnig - - žess vegna segja žeir einungis sętta sig viš slķkann skatt ef hann gildir heiminn vķtt.

  • Žaš er einmitt stóra hęttan viš žaš, aš Evrópa setji slķkann skatt einhliša!
  • Einmitt žegar, fyrstu klįru merki um flótta fjįrmagns frį Evrópu liggja fyrir - er žaš enn varasamara en vanalega.

Fyrir fundinn höfšu ummęli eins įhrifamesta žingmanns Žżskalands, og nįins bandamanns Merkelar, fariš mjög ķlla ķ Breta - sjį:

German Politician Upsets British with Comments

'Now Europe Is Speaking German': Merkel Ally Demands that Britain 'Contribute' to EU Success

Fyrir fundinn į föstudag, sama dag og hann fór fram, sagši hann eftirfarandi:

Dr Michael Fuchs: Printing money is not a good way. We have to get the countries first to do their home work of why they are in a mess. They spent too much money and have to clear out their budgets first. If the ECB starts spending where is the pressure for countries to do these reforms.

We don't want to run Europe, but if we have a currency union we have to have a certain fiscal union. It can't be that one country has 200pc deficit and another is only 60pc."

  •  Žessi ummęli sżna aš Žjóšverjar virkilega - nį žessu ekki!

 

Dęmisagan um Ķtalķu

Takiš eftir žessari įhugaveršu reiknivél, ž.s. hęgt er aš setja inn forsendur, og fį svo fram hve mikinn afgang Ķtalķa žarf af rķkisśtgjöldum: Reiknivél!

  • Ķ dag er Ķtalķa meš cirka 4% fjįrlagahalla, en skv. śtreikningum hagfręšingsins Gavin Davies žarf Ķtalķa 5,5% afgang ef vextir haldast yfir 5% į nżjum lįnum, enn hęrri aušvitaš ef vextirnir eru verri.
  • Ég er alveg viss um aš afstaša Fusch er afstaša sem rķkir innan žingflokks Merkelar, sem setur eiginlega Ķtalķu ķ fullkomiš "catch 22" ašstöšu.
  • En eins og hann segir, er krafan aš löndin komi jafnvęgi į rķkisfjįrmįl - įšur en til greina kemur aš veita žeim sérstakar ķvilnanir.

Innan Žżskalands er sś mķta rķkjandi aš Žżskaland hafi veriš svo passasamt um eigin fjįrlög, en samt var žaš Žżskaland sjįlft sem rauf 3% regluna um leyfilegann rķkishalla į fyrri hluta sl. įratugar - sem setti mjög slęmt fordęmi, og sem Žjóšverjar aš sjįlfsögšu kjósa aš muna ekki nś.

Aš auki rķkir sś mķta, aš žaš aš žeim skuli hafa tekist aš framkalla višsnśning ķ eigin efnahagsmįlum į fyrri hl. sl. įratugar - sżni aš hin rķkin geti žaš einnig.

Vandinn er aš žetta tekur ekkert tillit til žess - aš žegar Žjóšverjar voru aš taka til heima fyrir, rķkti allt annaš og mun vęnlegra įstand ķ alžjóšahagkerfinu: en sl. įratugur var uppangstķmi, ž.s. eftirspurn fór stöšugt vaxandi eftir Žżskri framleišslu til śtflutnings, og žaš innstreymi fjįrmagns svo sannarlega, veitti smyrsl į sįrin mešan Žjóšvejrar unnu sķna heimavinnu.

Ath. Ķtalķa žarf aš framkalla višsnśning, į leiš inn ķ hagkerfissamdrįtt, ž.s. minnkandi umsvif draga śr tekjum af veltusköttum - og žegar hagvöxtur, og vöxtur eftirspurnar er aš dragast saman ķ alžjóšakerfinu; žannig aš Ķtalķa getur ekki veitt hagkerfinu sķnu smyrsl į sįriš meš hratt vaxandi śtflutningstekjum.

Sķšast en ekki sķst, aš Ķtalķa hefur dregist langt eftir śr ķ samkeppnishęfni mišaš viš kostnaš per framleidda einingu, skv. Gavin Davies žarf Ķtalķa aš lękka žann kostnaš um cirka helming, til aš nį fullri samkeppnishęfni viš stöšu Žżskalands ķ dag. Sem sannarlega aš einhverju marki er unnt aš nį fram meš bęttri skilvirkni, endurskipulagningu - en aš stórum hluta mun verša aš nį fram meš beinum lękkunum launa. En slķkar beinar launalękkanir valda einnig minnkandi umsvifum ķ hagkerfinu.

  • Ég sé ekki betur en aš Žjóšverjar hafi ekkert lęrt af žvķ hvernig hefur gengiš ķ Grikklandi, žeir ętla sér aš endurtaka prógrammiš nokkurn veginn fullkomlega eins į Ķtalķu.
  • Ķtalķa hefur nś veriš sett undir "rķkisstjóra"/"governor" frį Brussel - sem mun fylgja žeirri forskrift - og ég sé enga įstęšu til annars en aš hśn muni virka mjög svipaš - - ž.e. samanlög samdrįttarįhrif launalękkana, endurskipulagningar (en framan af er hśn meir samdrįttarvaldandi), śtgjaldanišurskuršar - muni auka hrašan į žeim samdrętti sem Ķtalķa er nś į leiš ķ; sem skila muni žvķ alveg eins og į Grikklandi, aš aukinn hraši samdrįttar orsaki žaš įstand aš śtgjaldavandi rķkisins leysist ekki - žvķ hratt vaxandi samdrįttur minnki tekjur jafnvel enn hrašar en nęst aš skera nišur.
  • Vandinn er aš ž.s. žetta er Ķtalķa en ekki Grikkland, og Ķtalķa skuldar svo miklu - miklu meira en Grikkland, reynd svo mikiš aš Evrópa hefur ekki efni į aš bjarga Ķtalķu; žį mun hratt vaxandi skuldahlutfall mišaš viš landsframleišslu, alveg eins og į Grikklandi, skapa hratt minnkandi tiltrś fjįrfesta.
  • Žvķ mišur, ž.s. žaš kosta svo mikiš aš halda Ķtalķu uppi, mun Ķtalķa žurrausa björgunarsjóš Evrusvęšis įšur en nęsta įr er hįlfnaš - ef sį į aš taka viš žeim kaleik af Sešlabanka Evrópu, aš kaupa bréf Ķtalķu, svo markašurinn haldi įfram aš taka viš žeim.
  • Engin trśveršug įętlun liggur fyrir um stękkun žess björgunarsjóšar.
  • Ekkert bendir til žess, aš slķk trśveršug įętlun sé į leišinni.
  • Ef Žjóšverjar halda įfram aš koma ķ veg fyrir aš Sešlabanki Evrópu prenti peningar fyrir kostnašinum, viš žaš aš kaupa bréf Ķtalķu - žurfa Žjóšverjar į einhverjum tķmapunkti nk. įr, aš stöšva žau kaup - žvķ ž.e. žeirra Sešlabanki er starfar innan ECB sem ķ reynd kaupir, žvķ žar er fjįrmagniš innan sešlabankakerfis Evrópu, svo žau bréf liggja aš mestu leiti į bókum Bundesbank sem er baktryggšur af Žżskjum skattgreišendum. En einhverntķma munu žeir krefjast aš žau kaup hętti - og rķkissj. Žżskalands hefur ekki heimilaš stękkun Björgunarsjóšsins ķ reynd, og önnur ašildarlönd Evru treysta sér ekki til aš leggja frekar fram fé. Žannig, aš rökrétt er aš žau kaup taki enda žegar upphęšin į reikningum Sešlab. Evr. nįi cirka žeirri upphęš sem lögš hefur veriš til björgunarsjóšsins. En annars eru kaup Sešlabanka bakdyraleiš aš žeirri nišurstöšu, sem žeir hafa hafnaš meš žvķ aš hafna frekari stękkun björgunarsjóšsins - aš žvķ aš Žjóšverjar haldi Ķtalķu uppi.

Mešfram žvķ aš žetta gengur allt į, vegna žess hve skuldir Ķtalķu eru ógnarstórar - žį mun hręšslan um stöšu evr. banka fara hratt stigmagnandi! En mjög margir evr. bankar eiga žaš stórar upphęšir af ķtölskum skuldabréfum, aš žeir žyrftu ašstošar viš frį eigin stjv. - ef veršgildi žerra lękkar verulega umfram nśverandi veršgildi.

  • Stóra hęttan fyrir evruna - endutek žaš eina feršin enn, er bankahrun!

Og evr. bankar eru sérlega viškvęmir, žvķ eiginfjįrhlutfall žeirra er aš mešaltali lęgra en ķ Bandar. eša Bretlandi, ž.e. milli 5-6%. (Ath. fyrirmęli um aukningu ķ 9% er ekki enn kominn til framkv. žó svo fyrirmęlin séu virk, žį fengu bankarnir frest til mišs nk. įrs til žess aš hrinda žvķ ķ verk).

Žannig, aš lękkun hluta eigna getur hratt gert fjölmarga banka ķ Evrópu raungjaldžrota.

Žaš er bankahrun - ef og žegar žaš veršur - sem žį bindur enda į tilvist evunnar.

 

Sjį hvernig ég tel žetta geta endaš - "comment į vef Telegraph.co.uk.

"My scenario for the end of the Euro is the following:

I reckon crunch time is in mid-December through January.

That as it becomes increasingly clear that there is a recession in the  South, tensions will mount rapidly about Italy and Spain - the ECB being  overwhelmed, due to continued refusal by Germans to allow printing.

The crush event being a bank collapse in early January.

After which the Euro shall be Dead Walking, so to speak. The different Euro  zone countries having been forced to impose controls on movement of  capital, on the heels of the bank collapse.

At that point, the  Euro shall soon seize to exist except in Germany, when the Bundesbank  pulls the plug, i.e. ending the flow of liquidity through the central  Bank system.

But following a collapse, Germant itself shall be  much worse off, after itself having had to rescue it's banks, and at the same time being in the process of enduring a massive collapse in exports.

In that atmosphere, it shall become politically impossible in Germany, to continue to maintain the flow of liquidity.

In short, the Euro zone shall end like the Rouble zone ended, when the German/Russian central bank pull the plug, the other countries need to introduce currencies of their own.

That process might take some time, but I'd expect it to be fully over by 2013."

 

Nišurstaša

Ég sé ekki betur en aš afstaša Žjóšverja nokkurn veginn gulltryggi aš hrun evrunnar raunverulega verši. Mķn spį hefur veriš, öšru hvoru megin viš nk. įramót.

 

Kv.


Timothy Geitner - lagši til aš Evrópa, myndi heimila björgunarsjóši Evrópu aš skuld- /vešsetja sig!

Fjįrmįlarįšherra Bandarķkjanna, er žess dagana į Evrópuferšalagi - en hann mętti į fund fjįrmįlarįšherra Evrusvęšis sem haldinn var į föstudaginn.

Žetta sżnir eiginlega aš Bandarķkin eru komin į žį skošun, aš evrurkżsan žessa stundina sé mesta ógnin viš žeirra eigiš hagkerfi.

En um žaš žarf ekki aš efast, aš tilraunir Timothy Geitner, til aš tala um fyrir fjįrmįlarįšherrum Evrópu, reyna aš ķta undir einhverskonar sęttir - er vegna ótta rķkisstjórnar Bandarķkjanna um žaš, aš evrukrżsan sökkvi bandarķska hagkerfinu!

-------------------------------------------------

Debt crisis: live

"Reportedly, he will be pressing them to leverage the funding already agreed in the €440bn European Financial Stability Facility (EFSF), which Germany and other nations are unwilling to increase.

Analysts said some EFSF money could be used to make partial guarantees against losses on eurozone government debt bought by the European Central Bank, which would make the money go further than by using the EFSF to buy up bonds directly.

Mr Geithner has apparently not been more specific about how this leveraging should be done."

------------------------------------------------- 

  • Žetta er ķ fyrsta sinn sem ég sé žessa hugmynd nefnda.
  • En Geitner hefur sennilega legiš yfir mögulegum lausnum, įsamt hugmyndasmišum ķ Washington.
  • En mér sżnist žetta eiginlega vera blöff - - en ķ mesta lagi vęri žaš "face saving" ž.e. ef Žjóšverjar įkveša aš gefa eftir ķ deilunni um žaš, hve stór björgunarsjóšur Evrusvęšis į aš vera.
  • En rķkin sem eiga sjóšinn - eru skuldbundin sjįlfkrafa ef sjóšurinn skuldbindur sig fyrir hęrri upphęšum en žeim, sem rķkin hafa lagt fram ķ sjóšinn.
  • Žannig, aš nįnst žaš eina sem ég sé viš žessa hugmynd, er sem feluleikur gagnvart kjósendum - ž.e. aš fela fyrir žeim, aš skuldbindingar hafi raun veriš auknar.
  • Af višbrögšum fjįrmįlarįšherra Žżskalands aš dęma, er ekki aš sjį aš lķkindin séu mikil um žaš - aš žessi leiš verši farin!

 

Eftirfarandi viršist benda til aš hann hafi raunverulega rętt žetta: "Mr Geithner urged the finance ministers to increase the size of the €440bn (£385bn) European Financial Stability Facility (EFSF) via a complex plan involving backing by the European Central Bank (ECB)."

Žetta kvį vera bein tilvitnun: "What's very damaging is not just seeing the divisiveness in the debate over strategy in Europe but the ongoing conflict between countries and the central bank. Governments and central banks need to take out the catastrophic risk to markets."

  • Afskiptum Geitner var ekki vel tekiš af öllum.

"Wolfgang Schaeuble, the German finance minister, argued that expanding the EFSF would put too much of a burden on taxpayers. Austria's delegate, Maria Fekter, said that Mr Schaeuble had called for the US to participate in the bail-out fund too, which Mr Geithner "ruled out emphatically"."

"Didier Reynders, the Belgian finance minister, told Reuters: "I'd like to hear how the US will reduce its deficits ... and its debts.""

Um hugmynd Geitners: "A "senior euro zone official" spoke to Reuters." - "It has not been rejected, and it has not been endorsed - it is being discussed. But the priority is the implementation of the current EFSF reform."

 

Nišurstaša

Ég held aš rķkisstjórn Bandarķkjanna sé oršin logandi hrędd viš žróunina ķ Evrópu. Žaš sem geršist į fimmtudaginn, er sešlabankar Japans, Bandarķkjanna, Bretlands og Sviss - samžykktu aš veita Sešlabanka Evrópu ašstoš, viš žaš verkefni aš fjįrmagna dollaraeignir evrópskra banka.

Sżnir aš auki svo ekki verši um villst - aš mjög alvarleg bankakrżsa geysar ķ Evrópu.

Sjį:Helstu sešlabankar heimsins, koma Evrusvęši til ašstošar!

En ég held aš sś hugmynd aš skuld-/vešsetja björgunarsjóšinn - sé ekki vęnleg.

En Žjóšverjar voru klįrt ekki ginnkeyptir fyrir henni - enda sé ég ekki aš slķkt vęri nokkuš annaš en tilraun til aš fela višbótar skuldbindingu fyrir kjósendum.

En innan Žżskalands er mjög hörš andstaša viš frekari stękkun björgunarsjóšs Evrusvęšis. En, aš skuldsetja eša vešsetja žaš fjįrmagn sem til stašar er ķ sjóšnum - til tryggingar töluvert stęrri upphęšum; vęri ķ reynd višbótar skuldsetning žeirra rķkja sem eiga sjóšinn.

Ég reikna meš aš vibrögš fjįrmįlarįšherra Žżskalands, sżni aš hann hafi skiliš aš svo vęri - alveg um leiš.

Eiginlega barbabrella!

 

Kv.


Gušmundur Steingrķmsson - ég skora į žig aš stofna žann nżja ašildarsinnaša flokk, sem žig dreymir um!

Ég vona aš Gušmundur Steingrķmsson - og nżlegur hópur śtlaga frį Framsóknarflokknum, įsamt einhverjum hluta unglišahreyfingar Framsóknarflokks. Lįti slag standa, og stofni flokk.

Best vęri aš į sama tķma, stofni Gušbjörn Gušbjörnsson, einnig sinn flokk. En ég hallast žó aš žvķ, aš sį hópur fyrrum Sjįlfstęšismanna og fyrrum Framsóknarmanna, séu lķklegir til aš slį sér saman.

Aš auki, held ég aš vel myndi koma sér, aš ofan ķ žetta komi Besti sér inn ķ landsstjórnmįlin.

Bloggiš hans Gušbjarnar: Bjarna Benediktssyni svaraš

Bloggiš hans Gušmundar: Śrsögn mķn

 

Klofningur andstęšinganna er vatn į myllu okkar!

Til aš fólk įtti sig į žvķ hvert ég er aš fara, žį tel ég slķka žróun jįkvęša fyrir Framsóknarflokkinn og almennt, barįttuna gegn ESB ašild. En žetta snżst um žį hugsun aš klofningur andstęšinganna, žvķ meiri - žvķ betra. 

  • Flokkur sem ašhyllist ESB ašild getur ekki tekiš fylgi frį flokki, sem er andvķgur ESB ašild.

Um žetta snżst mįliš, aš žvķ fleiri ESB sinnašir flokkar sem eru stofnašir, og bjóša sig fram - žvķ betra.

Žį falla fleiri atkvęši andstęšinga okkar til ónżtis - heildarfylgi ašildarsinna nżtist sķšur.

---------------------------

Um daginn lżsti Össur žvķ yfir aš samningur myndi verša lagšur fyrir žjóšina, fyrir nęstu Alžingiskosningar. Žaš var reyndar vitaš nokkru fyrr, aš Samfóar myndu leggja samning fyrir įšur en kosiš veršur til Alžingis.

Žaš hefur žęr afleišingar - aš mišjan mun nęr hverfa žegar kemur aš afstöšu af eša į um ESB ašild, eftir žvķ sem nęr dregur žvķ aš kosiš verši um samninginn.

Enginn flokkur mun komast upp meš aš taka ekki hreina afstöšu - af eša į. Žaš er einfaldlega of mikiš undir fyrir okkur Ķslendinga.

Ég į viš aš ESB ašildarspurningin verši klofnings öxull sambęrilegur viš hęgri vs. vinstri. Flokkar geti sķšan veriš hęgri eša vinstri sinnašir ESB sinnar eša hęgri eša vinstri sinnašir sjįlfstęšissinnar. Eša hófsamir mišjusęknir ašildarsinnar vs. žaš sambęrilega fyrir sjįlfstęšissina.

Aš žessu leiti sambęrilegt viš Fęreyjar ž.s. eru 2 - klofninsmišjur ž.e. meš eša móti ašskilnaši viš Danmörku og sķšan hęgri vs. vinstri skiptin.

Žetta er žaš sem Sigmundur Davķš er bśinn aš sjį.

En žó aš ašildarinnar tali um aš žaš rįšist af samningnum - žį viršist manni ljóst aš lķkur séu mjög verulegar į žvķ, aš hįtt hlutfall žeirra muni finnast vęntur samningur žess virši aš segja jį viš. Ég einhvern veginn, į mjög erfitt meš aš trśa žvķ, aš margir žeirra segi "nei". Aš ķ reynd, sé afstaša ašildarsinna skżr "jį". Žaš sé ekki samningurinn sem rįši. Žeir vilji ašild - punktur.

---------------------------

Vešmįl Sigmundar Davķšs er sķšan, aš fylgis pślķa andstęšinga ašildar verši stęrri heldur en fylgis pślķa fylgismanna ašildar.

Reyndar tel ég aš heildarfylgi ķsl. ašildarsinna nįi ekki 40%, žaš hangi milli 35-40%. Žetta fylgi kann žó aš hafa minnkaš eitthvaš undanfariš.

Vegna ašstęšna erlendis ž.e. evrukrżsunnar og um leiš skuldakrżsunnar innan Evrópusambandsins, er žį vešmįliš aš Framsóknarflokkurinn muni hafa mun meir upp śr krafsinu, meš žvķ aš standa gegn ašild.

Hann žarf žį aš taka fylgi frį VG - aš einhverju leiti. En tękifęri er til žess einmitt, vegna stjórnaržįtttöku VG sem hefur minnkaš vinsęldir žess flokks.

---------------------------

Ég held sķšan aš mjög klįrt sé, aš nżr flokkur Gušmundar Steingrķms - skošana hans vegna, sé augljós ógnun viš Samfylkingu. En, žašan viršist mér klįrt flokkurinn hans vera lķklegastann til aš sęka sér fylgi, ef myndašur veršur.

En ķmynd Gušmundar er mjög jįkvęš mešal flokksmanna Samfylkingar, og mį nįnast segja aš orš hans séu klęšskerasnišin til aš höfša einmitt til Samfylkingarliša.

 

Gušmundur Steingrķmsson - kastar Grķmunni

Ég verš aš segja, aš Gušmundur veldur mér vonbrigšum. En ég žekkti föšur hans, mjög mętann mann. En, orš Gušmundar passa ekkert viš žį ķmynd hófsemi -sbr. orš žess efnis aš hann vilji nż stjórnmįl- sem hann vill draga upp af sér.

Heldur, sprettur žarna fram ljóslifandi mjög svo dęmigeršur Samfylkingar hroki og fyrirlitning į skošana andstęšingum sķnum.

"Annars vegar blasir viš ofurįhersla į žjóšernishyggju og afturhvarf til einangrunar, meš tilheyrandi skertu frelsi einstaklinga og undirtökum žröngra hagsmunaafla. Hins vegar blasir viš leiš alžjóšasamvinnu sem felur ķ sér višurkenningu į žvķ aš stęrstu śrlausnarefni samtķmans eru žjóšum sameiginleg."

Takiš eftir žeim myndum sem hann dregur upp af žeim sem ekki vilja ESB ašild:

  • Einangrunarsinnar.
  • Žjóšrembur.
  • Vilja skerša frelsi?
  • Fulltrśar meintra ķllra hagsmuna-afla.

Žarna dśkka upp nįnast allir standard ungliša Samfóa frasarnir - žetta meš frelsis skeršingu žarf hann žó ašeins aš śtskżra, žvķ sś fullyršing kemur mér spanskt fyrir sjónir.

Meš žessu afhjśpar hann sig sem skošanabróšir Samfóa, og ég sé žarna ekki nokkurn mun į mįlflutningi en į dęmigeršum Samfóa.

Žaš sem fer alltaf vert ķ mķnar fķnustu - er žessi óskaplega neikvęša afstaša til žjóšernishyggju.

Žeir einfaldlega gera engann greinarmun - lįta eins og žjóšernishyggja, sé jafnt og öfgar.

Ķ žeirra augum, er ekki unnt aš vera hófsamur žjóšernissinni, aš žvķ er viršist.

Hann tekur sérstaklega fram, aš žjóšernishyggja - sé andstaša frjįlslyndis.

Ég verš aš segja eins og er - aš žetta koma mér ekki fyrir sjónir sem hófsöm višhorf.

Žvert į móti, upplifi ég slķk višhorf gagnvart žjóšernishyggju, ž.s. enginn stigsmunur viršist višurkenndur - sem įkaflega öfgakennda sżn.

Slķkur mašur - sé alls - alls ekki, hófsamur!

 

Nišurstaša

Ég verš aš segja, aš eftir aš ég hef lesiš bréf Gušmundar Steingrķmssonar, žį lķt ég hann allt öšrum augum en įšur. En fyrir mér er eins og aš ślfurinn hafi stigiš fram, varpaš af sér saušagęrunni.

Gušmundur - žessi orš verša ekki fyrirgefin ķ brįš. Héšan ķ frį ertu andstęšingur.

Žetta į ekki viš Hall - en hann hefur mér virst hingaš til, passaš sig į žvķ hvernig hann talar til fólks sem hann er ekki sammįla.

---------------------------

Svo aš hvatning mķn til Gušmundar um flokksstofnun er ekki vinsamleg. Heldur vegna žess, aš ég tel aš meš žvķ muni hann skaša Samfylkingu miklu meir, en nokkuš žaš nįnast annaš sem fyrir Samfylkingu getur komiš.

En aš mörgu leiti hafa Samfylkingarlišar blekkt sjįlfa sig ķ gegnum eigin įróšur, ž.e. žeir séu svo frjįlslyndir og mišjusęknir. Žeir hafa svo lengi skilgreint sķna stefnu sem hófsama og frjįlslynda, aš žeir eru farnir aš trśa žvķ sjįlfir. Einnig žvķ, aš stefna sem sé andstęš žeirra stefnu - sé žį žaš andstęša viš frjįlslyndi og hófsemi.

Žessi svart hvķta mynd, er dregin upp af innlendri pólitķk - ķ algerri blindni mjög bersżnilega fyrir žvķ, hve ofstękisfull sś svart hvķta sķn ķ reynd er. 

Vegna žess aš žeir hafa blekkt sjįlfa sig, ašrir ašildarsinnar viršast einnig ašhyllast mikiš til sömu sżn - žį stórfellt ofmeta žeir lķklegt eigiš fylgi; vegna žess aš flestar męlingar ķ alžóšlegu samhengi sżna fram į aš flestir kjósendur eru jafnan nęrri mišju.

Žannig, aš vegna žess aš žeir sjį sig sem hina eiginlegu fjįlslyndu mišju sbr. tal um skort į pólit. mišju į Ķslandi, sem fer nś raušum ljósum mešal ašildarsinna į Ķslandi, ž.s. žeir leitast viš aš sannfęra sig um aš žarna śti sé fullt af ótöppušu fylgi, sem žeir bara žurfa aš stofna višeigandi flokk til aš sękja - geti veriš aš žeir lįti žį sjįlfsblekkingu leiša sig ķ ógöngur.

Žeir skilgreina andstęšinga aš žvķ er viršist hugsunalķtiš sem einhvers konar form af öfgum.

Svo vegna žess aš žeir eru öfgar, ešlilegt er aš kjósendur leiti frį öfgum - leiti til hófsemi og frjįlslyndis - og žegar andstęšingar til hęgri hafa tekiš įkvešnari afstöšu gegn žeirra megin įtrśnaši; žį halda žeir aš nś skorti mišjuflokk. 

Aušvitaš vegna žess aš ž.e. ekki mögulegt, aš mišjuflokkur geti veriš žjóšernissinnašur. Žaš er barasta ekki hęgt, žvķ žjóšernishyggja er jafnt og öfgar. 

Einhvern veginn ķ žessari žokukenndu hugsun, er til stašar sį möguleiki - aš innlendir ašildarsinnar blekki sjįlfa sig, til aš skjóta sig ķllilega ķ fótinn. Meš stofnun flokka - sem allir munu keppa ķ reynd viš Samfylkingu um nokkurn veginn sömu takmörkušu fylgispślķu.

---------------------------

Spurning hvort andstęšingarnir fyrir rest, enda meš žvķ aš verša brjóstumkennanlegir.

 

Kv.


Bįšar deildir Bandarķkjažings hafa nś stašfest samkomulag Obama forseta, viš leištoga Demókrata og Repśblikana, um lyftingu skuldažaks į bandarķsku alrķkisstjórninni!

Ég sį žessa frétt į "breaking news" į FT.com vefnum. En samkvęmt žvķ klofnaši meirihluti Repśblikana og 66 žeirra greiddu atkvęši į móti, en nęgilega margir Repśblikanar og Demókratar kusu meš mįlinu, til žess aš śrslitin uršu 261 į móti 161.

Žannig liggur nś fyrir stašfesting beggja žingdeilda Bandarķkjažings, fyrir lausn žeirri sem um samdist um helgina viš Obama forseta.

Svo alrķkisstjórnin į ekki aš eiga žaš ķ hęttu aš vera greišslužrota, śt kjörtķmabiliš. Enda, skuldažakinu lyft einmitt śt kjörtķmabil Obama forseta.

Sjį frétt Bloomberg fréttaveiturnnar: House Passes $2.1 Trillion U.S. Debt Ceiling Plan

Undirskrift Obama er vart annaš en formsatriši - en samkomulagiš veršur žį aš lögum.

 

Strembiš prógramm!

"The measure would raise the debt ceiling in two installments, sufficient to serve the nation’s needs into early 2013. The framework would cut $917 billion in spending over a decade, raise the debt limit initially by $900 billion and assign a special congressional committee to find another $1.5 trillion in deficit savings by late November, to be enacted by Christmas."

"Because any spending cuts would be delayed until 2013, timed to coincide with the expiration of the Bush tax cuts, Republicans would have an added incentive to agree to overhaul taxes, which Democrats want to use for raising revenue." 

 

Sennilega stęrsta fréttin viš samkomulagiš, fyrir utan aš Obama fęr aš nżta 900ma.$ ķ nafni alrķkisstjórnarinnar - aš tekiš er fyrir skattahękkanir!

Žaš er ekki 100% öruggt, en Demókratar neyddust til aš gefa eftir allar slķkar hugmyndir, aš sinni a.m.k., og mjög ólķklegt er aš Repśblikanar myndu samžykkja hęrri skatta sķšar.

Svo fókusinn er į sparnaš!

Žęr sparnašarašgeršir sem nefnd skipuš fulltrśum beggja flokka frį bįšum žingdeildum, į aš nį saman um, koma ekki til framkvęmda fyrr en 2013 - skv. frétt.

Demókrötum viršist hafa tekist aš blokkera framkvęmd mjög umsvifamikilla sparnašarašgerša, žangaš til aš nżtt kjörtķmabil Obama vęri hafiš v. upphaf įrs 2013 - ž.e. ef Obama nęr endurkjöri.

Til aš žetta gangi upp skv. frétt, žį žarf žaš aš virka žannig, aš žó svo gengiš sé frį samkomulagi um višbótar sparnaš ķ nóvember, žį komi ašgerširnar samt ekki til framkvęmda fyrr en žį.

Spurning hvort fréttamenn hafi örugglega tekiš žetta rétt nišur!

Žį vitum viš sennilega eitthvaš um hvaš veršur deilt um, žegar keppst veršur um forsetaembęttiš ķ žaš skiptiš.

 

"If Congress met that deadline and deficit target, or voted to send a balanced-budget constitutional amendment to the states, Obama would receive another $1.5 trillion borrowing boost."

"In the case of Congress failing to take either step, or not producing debt savings of at least $1.2 trillion, the plan allows the president to obtain a $1.2 trillion debt-ceiling extension. That would trigger automatic spending cuts across the government -- including in defense and Medicare -- to take effect starting in 2013."

 

Žarna er svipan. En ég reikna meš aš Obama žurfi žennan višbótar pening svo aš alrķkisstjórnin lendi ekki ķ vandręšum, įšur en kjörtķmabiliš er bśiš.

En Obama į žaš į hęttu, aš fį nokkru minna fé ž.e. 1.200ma.$ ķ staš 1.500ma.$ ef žingmönnum gengur ķlla į nį samkomulagi um višbótar sparnaš.

En, mjög lķklega veršur mjög mikiš rifist um hvaša hlutar af kerfinu eiga aš verša fyrir mestum nišurskurši.

Obama vill t.d. skera 325ma.$ af hermįlum, sem myndi vera mjög tilfinnanlegur nišurskuršur į žvķ sviši.

Svo mikill nišurskuršur hermįla er lķklegur til aš verša mjög umdeildur mešal Repśblikana sem munu leggja til meiri nišurskurš "MedicAid" og "MedicCare" žjónustu kerfanna, en Demókratar eru ķ reynd tilbśnir til.

Mį reikna meš sögulegum deilum um svo mikinn śtgjalda nišurskurš.

------------------------

Eitt er žó vķst aš Alrķkisstjórnin fęr takmarkašri "discretion spending" heimildir, en Obama örugglega vildi upphaflega.

Svo, sennilega žķšir žaš fé sem Obama stjórnin fęr śthlutaš, aš ašhald žarf aš vera verulegt hjį Alrķkisstjórninni, žį viš hennar athafnir ašrar en žęr sem viškoma stóru prógrömmunum, sem hafa sérstakar fjįrveitingar į grundvelli samžykktra fjįrlaga.

 

Nišurstaša

Stóru žręširnir:

  1. Greišslužroti alrķkisins foršaš śt kjörtķmabiliš.
  2. Alrķkiš veršur tilneytt til aš taka upp ašhald og sparnaš.
  3. Hękkanir skatta eru sennilega ekki inni ķ myndinni.

Mér sżnist aš žetta sé žó eftir allt saman nęr vilja Repśblikana en Demókrata, mišaš viš upphaflega stöšu deilenda.

Repśblikanar geti litiš į žetta sem sigur fyrir sitt prógramm!

Žó svo aš Tebošshreyfingin muni verša annarrar skošunar og vęntanlega brigsla žeim Repśblikönum um svik, sem greiddu atkvęši sitt meš samkomulagspakkanum sl. mįnudagskvöld.

------------------------

Fyrir heiminn er stóra mįliš aš grķšarlegu ruggi er foršaš, Bandarķkin eiga śtistandandi mesta magn skuldabréfa ķ heiminum.

Margar fjįrmįlastofnanir eiga slķk bréf, og mynda žau mikilvęgann hluta af grunni eignasafns sbr. eiginfé. Aušvitaš einnig mżgrśtur einstaklinga - sjóša žį ekki sķst lķfeyris.

Svo er ekki aš gleyma, aš nokkur fj. rķkja į einnig mikiš magn bandar. rķkisskuldabréfa, sem žau hafa veriš aš nżta til aš įvaxta fé ķ sjóšasöfnun hvort sem žaš eru svokallašir "sovereign" söfnunarsjóšir eša aš jafnvel žeirra sešlabankar hafa nżtt žetta, til foršasöfnunar enda žessi bréf mjög aušinnleysanleg öllu aš jafnaši.

---------------------

Žaš hefši žvķ haft óskapleg įhrif į alžjóšakerfiš, ef Bandarķkin hęttu aš greiša af žessum bréfum - og žau myndu veršfalla verulega.

Ég treysti mér ekki aš fullyrša, aš slķkt dygši til aš taka alžjóša fjįrmįlakerfiš alveg nišur.

Viš erum samt aš tala um mikiš rugg, verulega stęrra mįl en žegar Lehmans bankinn fór ķ žrot.

Žaš žyrfti mjög vķštękar ašgeršir til aš bjarga alžjóšar fjįrmįla-kerfinu, og sķšast var žaš Bandar. sem įttu mestann žįtt ķ žvķ aš forša žvķ frį falli.

---------------------

Svo žetta er klassķska dęmiš um aš ef Bandar. fį kvef fęr heimurinn flensu, o.s.frv.

Svo geta menn skalaš žaš upp!

 

Kv.


Moody's fellir Portśgal ķ rusl!

Žetta er glęnż frétt sem fer nś hamförum į helstu fréttavefjum. Fyrstu višbrögš markaša žegar komin fram, ž.e. Evran sem hefur veriš ķ hękkunarferli gegn dollar sķšan sl. helgi, féll aftur til baka gegn dollar. Svona viršist dollar og evra jó-jóa eftir žvķ, hvort erfišleikar ķ Bandar. eša Evrópu, eru meir įberandi ķ fréttum žį stundina.

Wall Street Journal - Moody's Downgrades Portugal to 'Junk'

Bloomberg - Euro Extends Decline Versus Greenback After Moody’s Cuts Portugal to Junk  

Bloomberg - Portugal Ratings Cut to Junk by Moody’s

Bloomberg - Euro Weakens as Moody's Cuts Portugal's Credit Rating; Yen Recoups

Reuters - Moody's downgrades Portugal

 

Eins og ég skil įhyggjur Moodie's manna, žį einfaldlega óttast žeir aš eins og var reyndin meš Grikkland, žį takist ekki aš fylgja nišurskuršar og kostnašarlękkunarprógrammi fram, aš žvķ marki sem rįš er fyrir gert.

  • Žannig aš eins og kom ķ ljós žetta sumar, höfšu ekki įętlašar ašgeršir veriš framkvęmdar nema aš hluta. 

Sķšan óttast žeir, eins og reynslan hefur veriš meš Grikkland fram aš žessu, aš samdrįttur landsframleišslu reynist meiri en fyrirfram var rįš fyrir gert, og žaš einnig grafi undan prógramminu.

Aš lokum, viršist žetta prógramm vera uppsett eins og hin fyrri, ž.e. prógrammiš er undirfjįrmagnaš - gert er rįš fyrir aš rķkiš fari į markaš til aš sękja sér pening.

Ķ tilviki Portśgals eins og fram kemur, er žaš 2013 eša įri seinna, en ętlast var til aš Grikkland myndi sękja sér frekari fjįrmögnun į markaši fyrir skuldabréf.

Moodie's óttast sem sagt, endurtekningu aš ķ ljós komi aš Portśgal muni ekki geta sókt sér fé į markaš, og žurfi žvķ frekari björgun.

 

---------------------------------------------------Moody's

The following drivers prompted Moody’s decision to downgrade and assign a negative outlook:

1. The growing risk that Portugal will require a second round of official financing before it can return to the private market, and the increasing possibility that private sector creditor participation will be required as a pre-condition.

2. Heightened concerns that Portugal will not be able to fully achieve the deficit reduction and debt stabilisation targets set out in its loan agreement with the European Union (EU) and International Monetary Fund (IMF) due to the formidable challenges the country is facing in reducing spending, increasing tax compliance, achieving economic growth and supporting the banking system.

RATINGS RATIONALE

The first driver informing today’s downgrade of Portugal’s sovereign rating is the increasing probability that Portugal will not be able to borrow at sustainable rates in the capital markets in the second half of

2013 and for some time thereafter. Such a scenario would necessitate further rounds of official financing, and this may require the participation of existing investors in proportion to the size of their holdings of debt that will become due.

Moody’s notes that European policymakers have grown increasingly concerned about the shifting of Greek debt held by private investors onto the balance sheets of the official sector. Should a Greek restructuring become necessary at some future date, a shift from private to public financing would imply that an increasingly large share of the cost would need to be borne by public sector creditors. To offset this risk, some policymakers have proposed that private sector participation should be a precondition for additional rounds of official lending to Greece.

Although Portugal’s Ba2 rating indicates a much lower risk of restructuring than Greece’s Caa1 rating, the EU’s evolving approach to providing official support is an important factor for Portugal because it implies a rising risk that private sector participation could become a precondition for additional rounds of official lending to Portugal in the future as well. This development is significant not only because it increases the economic risks facing current investors, but also because it may discourage new private sector lending going forward and reduce the likelihood that Portugal will soon be able to regain market access on sustainable terms.

The second driver of today’s rating action is Moody’s concern that Portugal will not achieve the deficit reduction target — to 3% by 2013 from 9.1% last year as projected in the EU-IMF programme — due to the formidable challenges the country is facing in reducing spending, increasing tax compliance, achieving economic growth and supporting the banking system. As a result, the country may be unable to stabilise its debt/GDP ratio by 2013. Specifically, Moody’s is concerned about the following sources of risk to the budget deficit projections:

1) The government’s plans to restrain its spending may prove difficult to implement in full in sectors such as healthcare, state-owned enterprises and regional and local governments.

2) The government’s plans to improve tax compliance (and, hence, generate the projected additional revenues) within the timeframe of the loan programme and, in combination with the factor above, may hinder the authorities’ ability to reduce the budget deficit as targeted.

3) Economic growth may turn out to be weaker than expected, which would compromise the government’s deficit reduction targets. Moreover, the anticipated fiscal consolidation and bank deleveraging would further exacerbate this. Consensus growth forecasts for the country have been revised downwards following the EU/IMF loan agreement. Even after these downward revisions, Moody’s believes the risks to economic growth remain skewed to the downside.

4) There is a non-negligible possibility that Portugal’s banking sector will require support beyond what is currently envisaged in the EU/IMF loan agreement. Any capital infusion into the banking system from the government would add additional debt to its balance sheet.

Moody’s acknowledges that its earlier concerns about political uncertainty within Portugal itself have been largely resolved. Portugal’s national elections on 5 June led to the formation of a viable government, both components of which had campaigned on the basis of supporting the EU-IMF loan agreement negotiated by the previous government. Moody’s also acknowledges the policy initiatives announced at the end of June demonstrate the new Portuguese government’s commitment to the programme.

However, the downside risks (as detailed above) are such that Moody’s now considers the government long-term bond rating to be more appropriately positioned at Ba2. The negative outlook reflects the implementation risks associated with the government’s ambitious plans.

WHAT COULD CHANGE THE RATING UP/DOWN

Developments that could stabilise the outlook or lead to an upgrade would be a reduction in the likelihood that private sector participation might be required as precondition for future rounds of official support or evidence that Portugal is likely to achieve or exceed its deficit reduction targets.

A further downgrade could be triggered by a significant slippage in the execution of the government’s fiscal consolidation programme, a further downward revision of the country’s economic growth prospects or an increased risk that further support requires private sector participation.

-----------------------------------------Moody's

 

Nišurstaša

Ég held aš įhyggjur Moodie's manna séu algerlega réttmętar. En, ef žeir óttast um žaš hvort Portśgal komist į markaš 2013. Hvaš žį meš Ķrland sem enn er rįšgert eins og var reyndin meš Grikkland, aš muni sękja sér fé į nęsta įri.

En, ég stórefa aš Ķrar muni nį žvķ ķ ljósi mjög hįrrar vaxtakröfu sbr. 10 įra bréf į bilinu milli 10-11%.

Žetta mįl reikna ég meš aš gjósi upp į nęstu vikum eša mįnušum. 

-------------------------

Sķšan mį ekki gleyma snilldinni, aš nżtt björgunarplan Grikklands hefur nś endurskošun į 3. mįnaša fresti ž.e. nęst ķ september nk. Žį mį ķ hvert sinn reikna meš nżju drama ž.e. - fęr Grikkland peninginn greiddann śt eša veršur žaš greišslužrota?

Svona skemmtileg stöšug spenna sem er framundan, sérdeilis ķ ljósi žess hve óskaplega krefjandi žaš er, en Grikkland žarf aš spara cirka heil fjįrlög af śtgjöldum nęstu 3. įrin.

 

Kv.


Evruašild, framkallar žann raunverulega möguleika, aš markašir geti keyrt žig ķ greišslužrot - skv. prófessor Paul de Grauwe viš hįskólann ķ Leuven

Ég rakst į mjög įhugaverša grein eftir prófessor Paul de Grauwe viš hįskólann ķ Leuven, og heitir greinin The Governance of a Fragile Eurozone , hann er ómyrkur ķ mįli svo sannarlega, žegar kemur aš žvķ aš lķsa žeim göllum sem fylgir aš vera innan Evrusvęšis, eins og ž.e. skipulagt ķ dag. En, ž.e. einmitt punktur Grauwe aš, žvķ sé mjög naušsynlegt aš breita ķ ķmsum grunnatrišum.

Sjį einnig: Managing the eurozone’s fragility

  • Hann tekur dęmi um 2. lönd, annaš utan viš Evrusvęšiš Bretland og hitt innan žess Spįn!
  • Hann bendir į, aš žó fjįrlagahalli hafi veriš sķst minni ķ Bretlandi, opinberar skuldir séu meiri, bankakerfiš einnig viškvęmt og fallvalt; žį sé vaxtakrafan sem bresk stjórnvöld standa frammi fyrir verulega lęgri.
  • Hann śtskżrir fyrir okkur, af hverju markašir meta įhęttusamara aš lįna Evrulandi, žó žaš skuldi minna.
  • Sķšan bendir hann okkur į žį višbótar įhęttu sem fylgir žvķ fyrir lönd, aš tilheyra Evrunni, einmitt vegna žess aš starfa meš Evruna, er eins og aš hafa erlendann gjaldmišil, sérstaklega bendir hann į žį višbótar įhęttu sem fylgir žvķ, aš geta ekki sjįlfur prentaš žinn gjaldmišil.

 

The UK scenario

  • Let’s first trace what would happen if investors were to fear that the UK government might be defaulting on its debt.
  • In that case, they would sell their UK government bonds, driving up the interest rate.
  • After selling these bonds, these investors would have pounds that most probably they would want to get rid of by selling them in the foreign exchange market.
  • The price of the pound would drop until somebody else would be willing to buy these pounds.
  • The effect of this mechanism is that the pounds would remain bottled up in the UK money market to be invested in UK assets.
  • Put differently, the UK money stock would remain unchanged.
  • Part of that stock of money would probably be re-­‐invested in UK government securities.
  • But even if that were not the case so that the UK government cannot find the funds to roll over its debt at reasonable interest rates, it would certainly force the Bank of England to buy up the government securities.
  • Thus the UK government is ensured that the liquidity is around to fund its debt.
  • This means that investors cannot precipitate a liquidity crisis in the UK that could force the UK government into default.
  • There is a superior force of last resort, the Bank of England.

 

Land meš eigin sešlabanka, hreinlega geti ekki oršiš greišslužrota, ķ skuldbindingum sem eru ķ žeim gjaldmišli, sem žaš land hefur til umrįša.

En, eins og hann nefnir, geti slķk lönd spilaš sama leikinn eins og Bandarķkin, aš lįta eigin sešlabanka prenta peninga og nota žį til aš kaupa rķkisbréf sem rķkiš gefur śt til aš fjįrmagna eigin halla.

Įhęttan sem tekin er, er višbótar veršbólga og gengisfall; en aldrei greišslužrot.

 

The Spanish scenario

  • Things are dramatically different for a member of a monetary union, like Spain.
  • Suppose that investors fear a default by the Spanish government.
  • As a result, they sell Spanish government bonds, raising the interest rate.
  • So far, we have the same effects as in the case of the UK.
  • The rest is very different.
  • The investors who have acquired euros are likely to decide to invest these euros elsewhere, say in German government bonds.
  • As a result, the euros leave the Spanish banking system.
  • There is no foreign exchange market, nor a flexible exchange rate to stop this.
  • Thus the total amount of liquidity (money supply) in Spain shrinks.
  • The Spanish government experiences a liquidity crisis, i.e. it cannot obtain funds to roll over its debt at reasonable interest rates.
  • In addition, the Spanish government cannot force the Bank of Spain to buy government debt.
  • The ECB can provide all the liquidity of the world, but the Spanish government does not control that institution.
  • The liquidity crisis, if strong enough, can force the Spanish government into default.
  • Financial markets know this and will test the Spanish government when budget deficits deteriorate.
  • Thus, in a monetary union, financial markets acquire tremendous power and can force any member country on its knees. 

 

Žetta er nefnilega sś hętta sem viš hefur blasaš sl. įr eftir aš krżsan ķ Grikklandi hófst, og žaš virtist sem land eftir land, stefndi ķ greišslužrot.

En, meš žvķ aš afnema eigin gjaldmišil, og treysta į utanaškomandi sešlabanka sem žś hefur ekki vald yfir, er sį raunverulegi möguleiki fyrir hendi aš land geti oršiš fyrir peningažurrš - leiftursnöggt - oršiš greišslužrota eins og banki sem hrynur eftir aš lenda ķ lausafjįrvandręšum.

Gott er aš muna aš vegna žess aš rķkisbréf allra Evrusvęšisrķkja eru gefin śt ķ Evrum eru žau keypt af žegnum hinna ķmsu rķkja Evrusvęšis - ekkert endilega mikiš frekar af eigin žegnum, en žetta magnar einnig hęttuna į snöggri sölu aš viš skulum selja dreifist eins og eldur um sinu, enda nóg af bréfum annarra landa sem hęgt er aš kaupa ķ stašinn. 

Nįkvęmlega žetta höfum viš einmitt séš ķtrekaš gerast į sl. įri.

Fešur Evrunnar į sķnum tķma sįu žetta fyrir ž.e. aš Evra yrši aš innibera nokkurs konar sameiginlegann gjaldeyrissjóš sambęrilegann viš AGS, sem gęti lįnaš rķki ķ skammtķma fjįrmagns vandręšum - meš skömmum fyrirvara.

Žvķ mišur var slķkum ekki komiš į fót į sķnum tķma, en į sl. įri eftir aš Evrukrżsan hófst, hefur veriš komiš į neyšarsjóši.

En, hann er einmitt naušsynlegt mótvęgi viš žį hęttu sem skapast, viš žaš aš afnema eigin gjaldmišil og sešlabanka.

 

  • Members of a monetary union are very susceptible to liquidity movements.
  1.  When investors fear some payment difficulty (e.g. triggered by a recession that leads to an increase in the government budget deficit), liquidity is withdrawn from the national market (a “sudden stop”).
  2. This can set in motion a devilish interaction between liquidity and solvency crises.
  3. Once a member country gets entangled in a liquidity crisis, interest rates are pushed up.
  4. Thus the liquidity crisis turns into a solvency crisis.
  5. Investors can then claim that it was right to pull out the money from a particular national market.
  6. It is a self-­‐fulfilling prophecy: the country has become insolvent because investors fear insolvency. 
  • What I am arguing is that in a monetary union countries become vulnerable to self-­‐fulfilling movements of distrust that set in motion a devilish interaction between liquidity and solvency crises.
  • This interaction between liquidity and solvency is avoided in the “stand-­‐alone” country, where the liquidity is bottled up in the national money markets (there is no “sudden stop”), and where attempts to export it to other markets sets in motion an equilibrating mechanism, produced by the depreciation of the currency.
  • Thus, paradoxically, distrust leads to and equilibrating mechanism in the UK, and to a potentially disequilibrating mechanism in Spain.

 

Žvķ mišur hafa talsmenn Evruašildar veriš tregir aš ręša hina augljósu galla Evrusvęšisins, žeirra hugmyndar aš afnema eigin gjaldmišil - eigin peningastjórnun og sešlabanka.

Menn hafa lįtiš sem svo, aš slķk ašgerš hafi enga galla - bara kosti.

En, į sl. įri komu ókostirnir ķ ljós ķ formi žeirrar višbótar gjaldžrotshęttu, sem žeirri ašgerš fylgir.

 

Žaš eru til leišir til aš minnka žessa įhęttu

I. Žaš veršur aš vera til stašar sameiginleg stofnun į viš AGS, ž.e. lįnveitandi til žjóša sem komast ķ skyndileg fjįrhagsvandręši. Neyšarsjóš var komiš į fót į sl. įri. 

En, fyrirkomulag žeirrar stofnunar hefur žó marga galla, verstir žeirra er sś stefna aš veita neyšarlįn į alltof hįum vöxtum.

  • Hįu vextirnir auka hęttu nefnilega į greišslužroti viškomandi rķkis, sem eftir allt saman er ķ vanda - žvķ žeir gera fjįrmagnskostnaš af lįntöku mikla.
  • Į sama tķma, gefa hin dżru lįn žau skilaboš til markaša, aš rķkin sem veita žau lįn treysti ekki lįnžegum, sem aušvitaš magnar enn vantraust markaša į žeim löndum.
  • Viš höfum séš afleišingar žessarar stefnu ķ žvķ, aš ķ staš žess aš róa markaši hefur hver lįnveiting žess ķ staš, skapaš meiri óróa - žvķ hinir hįu vextir į nżtt stórt lįn sannfęra markašina um aš gjaldžrotshętta viškomandi lands hafi aukist, sem sést į žvķ aš ķ staš žess aš lękka hefur vaxtakrafa žeirra hękkaš ķ kjölfar veitingar neyšarlįns og hefur sķšan įfram sķšan fariš stig hękkandi.
  • Žaš žķšir aš fjįrfestar ķ vaxandi męli fara aš horfa į hvaša lönd innan svęšisins og/eša bankar eru lķkleg(ir) til aš verša fyrir tjóni, žegar žaš gerist - og afleišingin er aš auka vantraust žeirra į žeim löndum sem žaš tjón er tališ lķklegt aš lenda į.

Myndast sem sagt "contagion effect" eša "spill over effect" algerlega aš óžörfu, ž.e. ķ staš žess aš róa/draga śr krżsunni; magnar sjóšurinn hana žess ķ staš.

Gagnlegur sjóšur veršur ķ stašinn, aš nżju og erfišu vandamįli.

Žessa dellu žarf aš binda enda į sem fyrst!

  • Ž.e. lįn eiga aš vera į sömu vöxtum, og löndin sem veita neyšarlįniš, sjįlf geta fjįrmagnaš sig skv. - ž.e. į bilinu 3-4%, ekki nęrri 6% sbr. Ķrland.
  • Ž.e. žeim ķ hag aš hafa žaš žannig, žvķ tilgangur lįnanna į eftir allt saman aš vera sį, aš hindra aš vandamįl sem žau sjįlf geta bešiš skaša af, blįsi śt og verši aš vanda fyrir allt svęšiš.

II. Śtgįfa sameiginlegra skuldabréfa, ž.s. rķkin öll veita įbyrgš; vęri öflugasta skammtķma ašgeršin sem hęgt vęri aš veita.

  • Ž.e. ekki flóknara, aš meš henni vęri unnt aš stöšva krżsuna.
  • Rķki ķ vanda, skipta śt skuldum fyrir žessi bréf.
  • Žau eru į lįgum vöxtum vegna hinnar sameiginlegu įbyrgšar.
  • Lękkašur vaxtakostnašur, dregur mjög śr fjįrmögnunarvandręšum rķkja ķ skuldavanda. 
  • Aš sjįlfsögšu er ešlilegt aš setja skilyrši fyrir žvķ aš rķki geti fengiš, aš gefa śt skuldabréf meš sameiginlegri įbyrgš.
  • Hugmyndir eru uppi um, aš rķki geti žaš allt upp aš 60% sem hlutfall af žjóšarframleišslu žakinu.
  • Skuldir umfram žaš žak, yršu aš vera gefnar śt į eigin įbyrgš rķkis.
  • Žetta myndi komast hjį svoköllušum "moral hazard" vanda, žvķ žetta įstand myndi skapa mjög öflugann hvata til žess, aš lękka sem hrašast žęr skuldir sem eru umfram 60%, svo allar verši į hinum lįgu vöxtum.

III. Sķšan hin eiginlega langtķma-lausn, sameiginleg fjįrlög!


Nišurstaša

Ķsland er aušvitaš ķ verri stöšu en Bretland, vegna žess aš hinar miklu erlendu gjaldeyrisskuldir skapa hęttu į greišslužroti okkar gagnvart skuldbindingum ķ öšrum gjaldmišlum en krónu.

En, ž.e. einnig mótpunkturinn aš krónan skapar įkvešiš skilrśm eša "buffer" milli innlendra og erlendra skuldbindinga.

Žannig aš eins og fyrir Argentķnu, aš ef allt fer į versta veg og landiš veršur greišslužrota gagnvart erlendum skuldbindingum, žį er landiš ekki ķ brįšri hęttu į žvķ aš fara į vonarvöl - mešan Ķsland hefur enn sinn eigin gjaldmišil, fulla stjórn į honum og eigin sešlabanka meš full réttindi til aš prenta žaš peningamagn sem žarf hér innanlands.

En mįliš er einfalt, aš rķkiš getur ekki oršiš greišslužrota inn-į-viš, ž.e. gagnvart krónuskuldbindingum, alveg meš sömu rökum og koma fram aš ofan aš Bretland getur ekki oršiš greišslužrota gagnvart skuldbindingum ķ pundum.

Aušvitaš, er ekki endilega snišugt aš setja sešlaprentvélar alveg į śtopnu, žvķ žį veršur til frekara veršfall į okkar gjaldmišli + frekari veršbólga.

Į hinn bóginn, er žaš žó til mikilla muna minna alvarleg hętta, en greišslufall innan eigin hagkerfis. 

En sś hętta er fyrir hendi innan Evru, aš verša ekki einungis greišslužrota gagnvart erlendum skuldbindingum, heldur aš auki gegn innlendum - en eftir allt saman žį ręšur hvert rķki innan Evrusvęšis einungis yfir tilteknu peningamagni og getur ekki aukiš žaš fyrir eigin rammleik, heldur žarf aš leggjast į hnén og bišja allra nįšasamlegast um meiri peninga.

En innlent greišslužrot vęri mjög nastķ atburšur, ž.e. aš ef rķkiš sjįlft gęti ekki greitt laun - bętur til bótažega - ellilķfeyri, af skuldum til innlendra banka o.s.frv.

Fręšilega séš, gęti sjįlft rķkiš einfaldlega hruniš! Alger upplausn samfélags tekiš viš.

Aušvitaš er óšaveršbólga ekki heldur žęgilegur vandi viš aš glķma. En žarna į milli er samt raunverulegur munur ķ alvarleik.

Žannig, aš greišslužrot fyrir okkur śt į viš, žarf ekki aš leiša til neinna verulegra vandamįla hér inn-į-viš, svo fremi sem rķkiš og sveitarfélög passa upp į aš višhafa ekki mjög stórann halla - svo žaš myndist ekki veršbólguskrśfa.

En, stjórnlaus śtgjöld rķkisins myndu akkśrat leiša til samsvarandi hömlulķtillar veršbólgu. Svo, agi ķ śtgjöldum rķkisins, eftir aš greišslufall vęri skolliš į - vęri lykilatriši ķ žvķ aš triggja aš greišslufalli fylgdi ekki nein veruleg vandamįl fyrir almenning.

Ef slķkt śtgjalda-ašhald hins opinbera myndi takast, žį myndi slķkt ekki leiša til verri śtkomu fyrir landslżš - svo fremi sem landslżšur passar sig ķ launakröfum svo aš žar myndist ekki önnur veršbólguskrśfa. En, sama gildir - stjórnlausar launahękkanir = stjórnlaus veršbólga.

------------------------

Ekki aš segja aš viš eigum aš sękjast eftir greišslužroti gagnvart erlendum skuldbindingum. En, krónan įsamt aušlindum okkar, žķšir aš slķkt žarf ekkert aš hafa vošalegar afleišingar.

 

Kv.


Viš veršum aš lękka fjįrmögnunarkostnaš ķ krónuhagkerfinu!

Žaš er grķšarlega alvarlegt mįl, ef ekki tekst aš lękka žį raunvexti er bjóšast į Ķslandi til śtlįna, śr žeim cirka 6% eins og nś er, og veriš hefur sl. 10-15 įr.

 

Lykilatriši ķ sjįlfbęrni innlends peningahagkerfis

Ég er žess fullviss, aš žetta er įstęša žeirrar miklu og stöšugu eftirspurnar sem er hér innanlands, eftir erlendu lįnsfé - žannig aš ef ekki tekst aš lękka žennan kostnaš žį er hętta į žvķ, aš sagan frį sl. įratug endurtaki sig, er höftum er aflétt og hagvöxtur kemst af staš.

Žį į ég viš, aš fyrirtęki sęki sér lįnsfé ķ miklum męli erlendis frį, og eftir žvķ sem hagvöxtur kemst frekar į legg žį aukist hrašinn į žeirri gjaldeyris-skuldauppsöfnun hagkerfisins; žar til - segjum įratug seinna, endurtaki sagan sig er nęst dynur efnahagslegt įfall yfir og lįn stórhękki ķ verši ķ krónum tališ - nż skuldakreppa eigi sér staš.

  • Ķ reynd mį segja, aš svo lengi sem žetta įstand višhelst, sé ķ reynd einungis hęgt aš fjįrfesta ķ žvķ sem eigi aš skapa gjaldeyri - žaš veršur aš vera lęrdómur sl. įratugar.
  • Aš vķsu, er žörf į auknum śtflutningi - žannig aš slķkt kemur ef til vill ekki alvarlega aš sök fyrsta kastiš.

En, fyrir ašra ašila, žį sem ętla sér aš eiga višskipti innanlands og selja til Ķslendinga sjįlfra - žį er žetta stóralvarlegt mįl!

  • Mig grunar, aš žessi óskaplegi fjįrmagnskostnašur sé jafnvel meginįstęša hins mjög svo tķša kennitöluflakks er višgengst mešal višskipaašila į innanlandsmarkaši.

En, ašilar bregšist viš óvišrįšanlegum fjįrmagnskostnaši meš žvķ aš gera beinlķnis śt į gjaldžrot.

Žetta snśist ekki endilega um žaš aš ķsl. višskiptaašilar séu öšrum fremur óheišarlegir, heldur um žaš aš svo lengi, sem fjįrmögnunarkostnašur er svo óskaplega hįr sem hann er, žį sé nįnast ómögulegt aš reka hér nokkurn skapašann hlut į grundvelli lįnsfjįrmögnunar ķ ķslenskum krónum.

 

Į flokksžingi Framsóknarflokksins:

Žvķ mišur var tillaga mķn felld, af ašilum sem męltu tillögu minni mót.

En, ég lagši til aš stefnt yrši aš žvķ aš lękka raunvexti ķ boši til śtlįna hérlendis um allt aš 2%.

Žetta er mjög vel gerlegt, ekki akkśrat ķ dag, heldur ķ tengslum viš endurskošun og hagręšingu innan lķfeyriskerfisins annars vegar og hins vegar endurskošun og hagręšingu innan bankakerfisins.

Žaš er nefnilega klįrt, aš lķfeyrissjóširnir hafa ekki sl. 20 įr veriš aš fį 3,5% raunįvöxtun - eftir óskapleg töp žau er žeir hafa oršiš fyrir. Ķ reynd er raunįvöxtunarkvöšin sem byggš er inn ķ kerfiš, ósjįlfbęr meš öllu fyrir okkar litla hagkerfi. Aš auki, er klįrt aš eftir grķšarlegt tap viš hruniš vantar stórfé ķ kerfiš, svo žaš ķ reynd eigi fyrir skuldbindingum.

Vandinn er sį viš raunįvöxtunarkröfuna, aš hśn sjįlf skapar hęttu į stórfelldum töpum, žvķ žį eru sjóširnir bundnir viš aš kaupa įhęttusöm hlutabréf - vķxla og önnur veršbréf, įsamt skuldabréfum - sem bjóša žį įvöxtun aš lįgmarki. En, žumalfingursrelga er aš žvķ hęrri įvöxtun žvķ meiri hętta į tapi.

Žetta er žveröfug stefna žeirri sem gildir sem dęmi um evrópska lķfeyrissjóši, sem almennt er einungis heimilt aš fjįrfesta ķ "A-rated" skuldabréfum ž.e. gefnum śt af ašilum er hafa fyllsta traust. Vanalega fylgist aš, aš traustir ašilar vegna žess aš žeir njóta trausts bżšst lįg įvöxtunarkrafa į markaši - žannig aš vanalega helst žaš ķ hendur aš bréf traustustu ašilanna bjóša lęgstu vaxtakröfuna. En, ķ Evrópu gildir vanalega sś regla, aš Žegar ašilar sem njóta fyllsta trausts verša fyrir įfalli žannig, aš žeirra traust hrapar śr A flokki og um leiš žeirra bréf, žį eru sjóšir skildugir til aš selja slķk minna traust bréf hiš fyrsta. Žannig geršist žaš sem dęmi, aš ein įstęša žess hve hratt virši hluta okkar banka hrundi er hrun nįlgašist var žegar erlendir lķfeyrissjóšir seldu skuldabréf žeirra į einu bretti, žaša sama hefur gerst meš rķki innan Evrusvęšis sem lent hafa ķ vanda aš um leiš og žau missa A flokks stimpilinn žį hękkar vaxtakrafan hratt žegar sjóšir selja unnvörpum. Žetta hafa nefnilega ekki almennt veriš vondir vogunarsjóšir, heldur lķfeyrissjóšir bundnir af žeirri reglu aš vera einungis heimilt aš eiga bréf, sem teljast örugg. 

Žetta er einmitt regla sem ég vil koma į hér, en til žess aš žaš sé mögulegt žį žarf įvöxtunarkrafan aš lękka į lķfeyrissjóšunum, nišur ķ cirka 2% śr 3,5%. Žį, munu žeir geta fjįrmagnaš sig, į mun įhęttuminni fjįrfestingum - žannig aš stórfelld töp yršu mjög sjaldgęfir atburšir.

Aš auki bętist viš, aš žessi įvöxtunarkrafa er einnig sjįlfbęr, mun meira svo en 3,5% krafan - žvķ žaš beinlķnis krefst žess aš višhaldiš sé hér aš lįgmarki 3,5% mešalhagvexti - sem einfaldlega hefur ekki tekist sķšustu 20 įr, žegar hrun er tekiš meš ķ reikninginn.

Į hinn bóginn, er alveg raunhęft aš višhalda hér a.m.k. 2% mešalhagvexti įratug frį įratug.

Žannig er komiš 1,5% af žeim allt aš 2% sem ég var aš tala um.

Restin, ž.e. allt aš 0,5% ętti mjög vel vera gerlegt aš nį meš hagręšingu ķ bankakerfinu, enda er žaš aš umfangi fullkomlega ósjįlfbęrt og veršur - veršur aš skera nišur; m.a. til žess aš unnt verši aš afnema höftin.

 

Hvaš fęst meš žessu?

  • Žaš veršur hęgt aš fjįrfesta meš innlendu lįnsfé - įn žess aš vera nęr öruggur meš aš fara į hausinn.
  • Žetta ętti aš stušla aš sišbót innan atvinnulķfsins - žvķ meš žessu ętti hvatinn til kennitöluflakks aš minnka mikiš.
  • Töpum almennt séš, vegna tķšra gjaldžrota, ętti aš fękka mikiš og kostnašur vegna slķkra aš minnka.
  • Fjįrfestingar aukast og meiri atvinna er sköpuš - fleiri fyrirtęki lifa ķ staš žess aš hrynja; sem leggst allt į eitt meš aš auka hagvöxt.
  • Almenningur og fyrirtęki, geta endurfjįrmagnaš lįn ķ ódżrari - um ef til vill allt aš 2% raunįvöxtunarlękkun.
  • Minnkar óskapleg įsókn ķ erlent lįnsfé sem svo varasöm hefur reynst vera.
  • Dregur śr žrżstingi frį atvinnulķfinu um žaš, aš skipta um gjaldmišil. 

 

Nišurstaša

Ég skil alveg aš žęr breitingar sem ég er aš tala um, eru pólitķskt séš aš mörgu leiti erfišar og viškvęmar ķ framkvęmd. En, margir munu horfa til tapašs lķfeyris mišaš viš nśverandi ósjįlfbęr loforš ef réttindi eru skert nišur ķ žaš sem sjóširnir ķ raun geta borgaš įn žess aš setja sjįlfa sig į hausinn og jafnvel landiš ķ leišinni.

En, eins og kerfiš er, žį er ķ žvķ innbyggš sprengja - sem į eftir aš springa yfir okkur ef žaš pśšur er ekki fjarlęgt.

Kerfiš getur einfaldlega hruniš - og Ķsland lent ķ mjög alvarlegu kerfishruni; enn verri mįlum en žeim sem viš erum stödd ķ - ķ dag.

En, žaš er ekki of seint ķ dag, aš koma ķ veg fyrir slķk fyrn. Meš žvķ, aš sętta sig viš lękkun réttinda nišur ķ žau sem landiš og kerfiš raunverulega hefur efni į aš borga; žį eru lķfeyrisžegar ekki raunverulega aš tapa - žvķ į móti ķ dag eru žeir aš taka įhęttuna į žvķ aš einn daginn detti kerfiš svo rękilega um koll aš lķfeyrisgreišslur hverfi aš mestu.

Ef sś ašlögun nišur ķ sjįlfbęrt įstand er framkvęmd, įsamt nišurskurši ķ bankakerfinu; žį vinnst žessi lękkun raunfjįrmagnskostnašar ķ krónuhagkerfinu, sem veršur einn mikilvęgasti žįttur žess aš tryggja framtķšar stöšugleika innlends hag- og peningakerfis, žjóšinni til framdrįttar og betri lķfskjara.

 

Kv.


Śps, žaš var enginn hagvöxtur į 4. įrsfjóršungi 2010. Žvert į móti minnkaši hagkerfiš milli 3. og 4. įrsfjóršungs 2010 um 1,5%! Samdrįttur fyrir įriš 2010 3,5%!

Samkvęmt nišurstöšu Hagstofu Ķslands, var hagvöxtur/samdrįttur eftir įrsfjóršungum:

  1. -0,1 
  2. -0,4
  3. +2,2
  4. -1,5

Žaš žarf varla aš taka fram, aš žessi nišurstaša setur sķšustu spį Sešlabanka Ķslands ķ uppnįm, žį sem kom fram ķ nóvember sl.

Sjį umfjöllun: Skošum ašeins hagspį Sešlabanka Ķslands! Er žessi spį Sešlabanka pöntuš nišurstaša?

En Sešlabankinn taldi žį aš hagvöxtur hefši hafist į 3. fjóršungi 2010 og sannarlega skv. nišurstöšu Hagstofu Ķslands viršist hafa męlst vöxtur um 2,2% į 3. įrsfjóršungi 2010.

En, mišaš viš žį nišurstöšu aš sķšan, hafi samdrįttur įtt sér staš į 4. įrsfjóršungi, žį er ekki lengur hęgt aš halda žvķ fram, aš višsnśningur sé klįrt hafinn.

Héšan ķ frį, veršur spennandi aš sjį, hvaš tölur fyrir 1. įrsfjóršung 2011 munu bera meš sér. 

Frétt Bloomberg: Iceland Economy Contracts on Imports, Government Spending

Eins og kemur fram ķ tilvitnun aš nešan, žį virkilega töldu Sešlabankamenn aš višsnśningur vęri hafinn, og spį žeirra var um samfelldan višsnśning frį 3. fjóršungi 2010 og sķšan įfram. Žetta hefur klįrt ekki gengiš eftir, og žaš geta ekki annaš en veriš mikil vonbrigši fyrir stjórnvöld.

 

Sešlabanki Ķslands: Peningamįl, 42. rit. 3. nóvember 2010

"Samkvęmt spį bankans tók įrstķšarleišrétt landsframleišsla aš vaxa į nż į žrišja įrsfjóršungi eša um 3,1% milli įrsfjóršunga og įętlaš er aš hśn vaxi um 1,2% į sķšasta fjóršungi įrsins. Samkvęmt spįnni lauk žvķ tveggja og hįlfs įrs samdrįttarskeiši um mitt žetta įr." - "Svipaša sögu er aš segja um landsframleišsluna en nś er gert rįš fyrir 2½% samdrętti ķ įr ķ staš tęplega 2% samdrįttar ķ sķšustu spį. Til žess aš sś spį gangi eftir žarf hagvöxtur į sķšari hluta įrsins aš vera rśmlega 2%."

 

Sjį Hagstofa Ķslands: Landsframleišslan į 4. įrsfjóršungi 2010 - - Landsframleišsla 2010

Tölur 3/4. įrsfjóršungs 2010

  • Einkaneysla,....+ 3,3%..........+ 1,6%
  • Samneysla, .....- 0,2%...........- 0,5%
  • Fjįrfesting,......- 3,3%.........+ 14,9%
  • Śtflutningur,....+ 1,4%..........+ 3,0%
  • Innflutningur,..+ 4,6% ........+ 10,0%
  • Žjóšarśtgj.,.....+ 3,9%..........+ 1,6%
  • Hagvöxtur,......+ 2,2%...........- 1,5%

Įriš ķ heild: tölur sżna magnbreytingar ķ prósentum

...................................................................2008.......2009.....2010  Einkaneysla...................................................-7,9.......-15,6.......-0,2
Samneysla......................................................4,6........-1,7........-3,2
Fjįrfesting...................................................-19,7.......-50,9.......-8,1
Žjóšarśtgjöld.................................................-8,5.......-20,7.......-2,5
Śtflutningur alls...............................................7,0.........7,0.........1,1
Vörur............................................................11,4.........2,4.......-2,0
Žjónusta........................................................-2,2.......18,3........6,5
Innflutningur alls...........................................-18,4......-24,0.......3,9
Vörur............................................................-18,2.....-27,2.......2,2
Žjónusta Services...........................................-18,8......-17,0.......6,7
Verg landsframleišsla (Gross Domestic Product).....1,4.......-6,9......-3,5
Vergar žjóšartekjur (Gross National Income)......-17,6.......-8,1.......0,3

 

Sešlabankamenn voru of bjartsżnir!

Sešlabankamenn vanmįtu samdrįtt 2010 um heilt prósent, ž.e. ķ staš -2,5% varš hann -3,5%. Stór hluti af skekkjunni getur aušvitaš veriš skortur į hagvexti sķšasta įrshluta 2010, mišaš viš ž.s žeir reiknušu meš.

En, ž.s. veršur spennandi aš sjį, er hver framvinda 1. fjóršungs 2011 veršur. Žvķ mišur koma žęr tölur ekki alveg į nęstunni.

En mišaš viš skekkjuna ķ vęntingum Sešlabanka og žeirrar śtkomu sem varš, veršur lķklega aš lķta į spį Sešlabanka um framvindu žessa įrs ž.e. hagvöxt upp į 2,1% sem ólķklega. En, ķ umfjöllun minni um žį spį, įkvaš ég aš spį hagvexti upp į 1%.

Kannski rętist žaš - en eins og sjį mį aš ofan, žį viršist hagkerfiš raunverulega vera aš nį botni. Aukning hefur oršiš į innflutningi į nż og žaš var mjög lķtill samdrįttur ķ neyslu. Fjįrfesting mun vart halda įfram aš minnka, enda žegar kominn ķ sögulegt lįgmark mišaš viš fjįrfestingu sķšasta įrs.

En hagkerfiš, getur einnig botnaš įn žess aš žaš verši umtalsveršur męldur hagvöxtur. En, sem dęmi spįši Greiningardeild Arion Banka einungis 0,5% hagvexti. Žaš er aušvitaš möguleg śtkoma einnig, aš įstand stöšnunar eša nęr stöšnunar taki viš og rķki žetta įr.


Kv.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Nżjustu myndir

  • Additive manufacturing
  • f-nklaunch-g-20170515
  • ...215_highres

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.11.): 12
  • Sl. sólarhring: 106
  • Sl. viku: 2266
  • Frį upphafi: 611577

Annaš

  • Innlit ķ dag: 12
  • Innlit sl. viku: 2107
  • Gestir ķ dag: 11
  • IP-tölur ķ dag: 11

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband