Bloggfęrslur mįnašarins, október 2009

Höft hvetja til spillingar! Žau eru einnig mjög hamlandi fyrir endurreisn žjóšfélagsins. Ž.e. žvķ glešiefni, ef ž.e. hęgt aš treysta žvķ, aš ferli afnįms žeirra, sé sannarlega hafiš!

Viš höfum fengiš žau glešitķšindi, aš hafin sé nišurfelling gjaldeyrishaftanna, alręmdu - skv.skref fyrir slref ašferš, sem Sešlabankinn hefur sett fram.

Gjaldeyrishöftin voru sett, vegna eitthvaš į 6. hundraš milljarša aš veršmęti, svokallašra Krónubréfa og annarra skuldabréfa, er Sešlabankinn hafši į umlišnum įratug, selt til aš śtvega meš žęgilegum hętti, erlendan gjaldeyri.

Vandinn var sį, aš eftir hruniš var oršiš ljóst, aš žetta fjįrmagn myndi vilja śt. Einnig, aš afleišing žess fjįrstreymis, gęti oršiš aš gjaldeyrisforšinn ķslenski, gęti einfaldlega horfiš sem hefši getaš valdiš vandręšum viš aš flytja inn brżnustu naušsynjar.

Svo aš, innleišing hafta var sennilega óhjįkvęmileg, til aš forša žeim voša aš viš hefšum ef til vill ekki peninga, til aš flytja inn naušsynleg lif, sem dęmi.

 

Höftin voru naušsynleg, en žau skapa alvarleg vandamįl

Į hinn bóginn, er mjög gallaš aš bśa viš gjaldeyrishöft, ekki sķst vegna žess aš žau halda aldrei til lengdar. Eftir žvķ sem ašilar lęra betur, og betur, į kerfiš er hefur veriš sett upp, žvķ betur lęra žeir aš hagnżta sér žęr glufur, sem óhjįkvęmilega žarf aš leyfa.

Nś žegar, hafa reglur um höftin įsamt eftirliti, veriš hertar minnst žrisvar. Nś skv. tilkynningu Sešlabanka, er žaš gert eina feršina enn, og einnig tilkynnt, aš fjöldi mįla varšandi grun um misnotkun, sé ķ rannsókn.

  • Vandinn viš žetta er sį, aš eftir žvķ sem reglur og erftirlit eru hertar, eykst kostnašur viš višhald sjįlfra haftanna, žetta veršur sem sagt, smįm saman aš kerfi er getur öšlast sjįlfstętt lķf. En, hagsmunir žeirra er vinna viš kerfiš, eru žeir aš žrżsta į enn frekari heršingu hafta, fjölgun reglna, til aš skapa enn frekari kostnaš viš kerfiš og fleiri störf, fyrir žį sem starfa innan žess. Žetta, er klassķskt ferli, er hefur įtt sér staš mörgum sinnum įšur, ķ fjölmörgum lönum į mismunandi tķmum, og śtkoman er įvallt hin sama - žannig aš ljóst er, aš skera veršur į žetta kerfi, eins fljótt og aušiš er, svo žaš verši ekki aš sķstękkandi krabbameini.
  • Haftakerfi, elur į spillingu. Ž.e. grunnešli slķkra kerfa. Mįliš er, aš miklir fjįrhagslegir hagsmunir eru ķ hśfi, fyrir ašila aš fį aš komast upp meš, aš hagnżta sér glufur ķ kerfinu. Ein klassķsk afleišing, sem hefur įtt sér staš ķ mörgum löndum, eru mśtur. Sem dęmi, aš starfsmenn innan kerfisins, séu į tvöföldum launum, ž.e. frį žeirri stofnun er sér um kerfiš, og sķšan frį žeim ašilum er vilja hagnżta sér glufurnar innan kerfisins. Af slķkt fer aš grassera, žį getum viš stefnt ķ įtt aš rśssnesku įstandi, ž.s. fólk sękist ķ aš vinna innan kerfisins, til aš fį žessi tvöföldu laun. Eitt af žvķ sem getur nįkvęmlega gefiš til kynna, aš mśtur séu farnar aš grassera, er einmitt ef starfsmenn innan kerfisins eru farnir aš ķta į žaš, aš umfang kerfisins sé aukiš žannig aš žaš feli ķ sér flóknari reglur og aukiš eftirlit. En, einmitt slķkt, felur ķ sér fleiri tękifęri til aš lįta mśta sér. Ég set žetta fram, žvķ aš ekkert er nżtt undir sólinni, og einnig vegna žess aš žetta hefur ekki einungis gerst annars stašar, fjölmörgum sinnum, heldur einnig hérlendis į tķmum haftakerfisins milli 1949 og 1959.
  • Höft eru hamlandi į fjįrfestingar. En fjįrfestar vilja ekki festa sitt fé ž.s. žeir geta ekki meš góšum hętti losaš sitt fé į nżjan leik. Sannarlega felst žvķ mikil tilslökun, aš undanskilja frį kerfinu fjįrmagn veitt til nżrra fjįrfestinga, fyrir utan žį kvöš aš žurfa aš skrį sig hjį Sešló. VIš skulum žó, hafa mjög hóflega vęntingar um framhaldiš. Sannarlega er hugsanlegt, aš ķ framhaldinu streymi eitthvaš fé inn ķ landiš, til nżrra fjįrfestinga. Ef žaš gerist, veršur žaš mikiš glešiefni, ž.s. rķkiš og innlend fyrirtęki munu ekki nęstu įr, hafa neitt umtalsvert fjįrmagn handa į milli til aš fjįrfesta. Meš öšrum oršum, įn tilkomu erlendra fjįrfestinga, er erfitt aš sjį annaš, en aš efnahagsbati verši į nęstu įrum mjög hęgur. Įstęšan er einmitt aš hvort tveggja rķkiš, og innlend fyrirtęki, eru mjög skuldum vafin. Viš skulum samt, vera hóflega bjartsżn, en hafa ber ķ huga aš höftin eru ekki eina atrišiš, sem fęlir frį - žó žau hafi veriš stór žįttur. Óvissa um skattalegt umhverfi fyrirtękja, er einnig stórt atriši. Einhvern veginn, viršast ašilar vera aš tķna sér, ķ sókn žeirra eftir žvķ sem žeir kalla aukiš réttlęti. En, gagnvart fyrirtękjum, eru skattar einfaldlega kostnašur. Aukinn kostnašur, fęlir frį. Flóknara er žaš ekki. Žaš skašar einnig, óvissan um žaš akkśrat, hvaša breytingar muni verša geršar į hinu skattalega umhverfi. Ž.e. skattahękkanir fęla fjįrfesta frį į sama tķma og óvissan hvetur žį til aš halda aš sér höndum, bķša og sjį hvaš fram vindur. Hvort tveggja, er slęmt akkśrat nśna ķ efnahagssamdrętti og vaxandi atvinnuleysi. Viš skulum žvķ ekki endilega reikna meš žvķ, aš einhverjar flóšgįttir erlendrar fjįrfestingar, hafi brostiš.

 

Skuldavandinn og afleišingar.

Skuldir rķkisins, skv. eigin skżrslum žess, ku vera 1,6 VLF.

Skv. žvķ sem Gylfi Magnśsson sagši, ķ vikunni sem leiš, eru skuldir fyrirtękja: 1,8 VLF. Žar af, eru skuldir fyrirtękisins, Actavis, 0,7 VLF.

Ef viš berum žetta saman viš heildarskuldastöšu žjóšfélagsins, skv. Sešlabanka Ķslands:

 14.343 ma.kr.  / 1.427 VŽF = 10 VLF

En ef eignir eru dregnar frį, er nettó talan sem žį fęst:

5.954 ma.kr. / 1.427 VLF = 4,17 VLF

4,17 - (1,6 + 1,8) =  0,77 VLF

Meš öšrum oršum, skuldir annarra śti ķ žjóšfélaginu, en rķkisins og fyrirtękja, eru umtalsvert hęrri en skuldin af Icesave, sem hleypur į cirka 0,5 VLF.

Punkturinn er sį; aš žessar skuldir munu koma til meš aš hafa mjög lamandi įhrif į getu allra žeirra fyrirtękja, sem eiga hlutdeild ķ žessum skuldum, til aš fjįrfesta ķ einhverju nżju. En ekki bara žaš, heldur er lķklegt aš fjįrmagnsskortur žeirra geti veriš žaš alvarlegur į nęstu įrum, vegna žess aš nęr allt fjįrmagn fer ķ afborganir; aš žaš sé lķklegt til aš koma nišur į višhaldi og endurnżjun tękja. Žį į ég viš, aš lķkleg afleišing sé aš, atvinnulķfiš muni smįm saman missa samkeppnishęfni gagnvart erlendum keppinautum, vegna žess aš žegar bśnašur śreldist sé ekki peningur til stašar til aš endurnżja og einnig vegna žes, aš višhald verši ķ algeru lįgmarki į bęši hśsnęši og bśnaši.

Rķkiš og opinberir ašilar, standa ķ sömu sporum, ž.e. lķklegt er aš višhald og endurnżjun, og almennt tališ nżbreitni, muni sytja į hakanum, vegna žess aš ekki verši til peningur.

Varšandi einstaklinga, žį er afleišing hįrrar skuldsetningar svipuš, ž.e. žeir munu hafa litiš fé handa į milli, ķ afgang til eyšslu og fjįrfestinga. Žaš žķšir, aš neysla į nęstu įrum, muni vera langtum minni, en į umlišnum įrum.

Samanlagt, žķšir žetta daprar horfur um hagvöxt į nęstu įrum. Ž.e. allt ķ senn, neysla og innlend fjįrfesting, og opinber fjįrfesting; er lķkleg til aš vera döpur, nęstu 10-15 įrin. Ž.e. beint samband žarna į milli, og horfa um hagvöxt. Ž.s. eftir stendur, og getur einhverju um žetta breytt er tvennt, ž.e. erlend fjįrfesting og feršamennska.

 

Er eitthvaš sem viš getum gert?

Erlendir ašilar, er eiga skuldir žęr sem hvķla į innlendum ašilum, eru ekki lķklegir til aš fella nišur skuldir, nema akkśrat aš žvķ marki sem žeir telja sé žeim sjįlfum ķ hag. Ž.e. žvķ ljóst, aš įn verulegrar skuldanišurfęrslu umfram žetta, žį verša flestir innlendir ašilar mjög skuldsettir, sem mun koma nišur į samkeppnishęfni žeirra sem og getu žeirra til nżrra fjįrfesting. Rķkiš og opinberir ašilar, munu bśa viš sama vandamįl. Almenningur, veršur einnig mjög skuldum vafinn, og žvķ ekki öflugur drifkraftur hagvaxtar. Žannig, aš hagvöxtur veršur aš koma utan-aš frį.

Hvaš höftin varšar, žį hafa žau alveg sjįlfstęš hamlandi įhrif, į innlenda starfsemi um leiš, og ž.e. alveg sjįlfstętt alvarlegt vandamįl tengt žeim, aš žau hvetja til spillingar. Sś spilling eykst alltaf, eftir žvķ sem höft standa yfir ķ lengri tķma. Ž.e žvķ mjög mikilvęgt aš afnema höftin eins fljótt og hęgt er. Annars er hętta į, aš smįm saman verši žau aš krabbameini į samfélaginu.

Ég legg til, aš žau verši afnumin - ekki ķ įföngum į löngum tķma eins og nśverandi plan er um - heldur um leiš, og lįnin frį Noršurlöndunum, eru komin ķ höfn. Žį er raunverulega hęgt aš framkvęma žį ašgerš, ķ einu skrefi. Ég legg einnig til, aš krónan verši ekki varin, til aš draga nokkuš śr žeim gjaldeyri sem mun annars tapast. Til, aš žaš verši hęgt, žarf aš taka lįnskjara-vķsitöluna śr sambandi tķmabundiš.

Aš sjįlfsögšu mun sś lįntaka verša ęši tvķeggjuš, ž.s. žį eykst einnig į heildar skuldir landsins og rķkissjóšs, og žannig žann kostnaš sem er af skuldstöšunni. Į hinn bóginn, mį vera aš žetta sé žaš virši, gengt žvķ žį sé nęgilegt borš fyrir bįru, til aš heimila Krónubréfunum aš streyma śt. Einnig, eins og Gylfi Magnśsson sagši ķ umlišinni viku, žį er hęgt einnig aš nżta žaš fé, til aš borga af öšrum lįnum.

Žaš aš Gylfi višurkenndi žį lķklegu notkun, sannar aš Framsóknarmenn hafa haft rétt fyrir sér, en m.a. Sigmundi Davķš, hefur ķtrekaš sagt skuldastöšu rķkisins svo alvarlega, aš žaš muni neyšast til aš borga af nśverandi lįnum, einmitt meš žvķ aš taka önnur lįn, og meš žeim hętti ķta skuldunum į undan ķ staš žess aš greiša žęr nišur.

Eins og ég sagši, ž.s. eftir stendur, eru žį erlendar fjįrfestingar og feršamennska. Žannig aš ef okkur į aš takast aš tryggja verulegan framtķšarhagvöxt hérlendis, į sama tķma og ķslenskir ašilar, rķkiš og sveitarfélög, sem og einstaklingar verša nęr lamašir af skuldum; žį veršum viš aš:

  • tryggja sem allra hagstęšast umhverfi hérlendis, fyrir nżfjįrfestingar. Žį žarf skattalegt umhverfi įfram eins og veriš hefur, aš vera hagstętt. Žaš getur žvķ reynst vera mjög óskynsamleg ašgerš, aš gera skattalegt umhverfi fyrir fyrirtęki og erlenda fjįrfesta, minna hagstętt en veriš hefur.
  • Viš veršum aš koma vel fram viš žį, sem hafa einhvern įhuga į Ķslandi, til nżfjįrfestinga.
  • Aš auki, viš veršum eftir megni, aš auglżsa landiš og kosti žess, gagnvart huganlegum fjįrfestum śti ķ heimi.
  • sķšast en ekki sķst, eru įhrif feršamanna išnašarins. En, žį kemur lįgt gengi krónunnar ķ góšar žarfir. Eftir allt saman, er gjaldmišillinn ekki žaš óžurftar gagn, sem margir hafa viljaš lįta. En, eins og einn frambjóšandinn sagši fyrir sķšustu kosningar, žį er krónan einkunnabókin okkar, ž.e. staša hennar sżnir įrangur okkar ķ hagstjórn. Flóknara er žaš ekki.
Kv.

Enn einn fręšimašurinn, Galbraith, staša Ķslands vonlaus! Hvaš žurfa margir heimsžekktir sérfręšingar aš koma fram, til aš stjórnvöld meštaki žessa stašreynd?

Prófessor James Galbraith, einn af virtustu hagspekingum vorra tķma, tjįši sig ķ dag um skuldir Ķslands. Žarf varla aš taka fram, aš hann eins og flestir ašrir raunverulegir spekingar, telja žęr skuldir vel yfir žvķ mögulega. Sjį bréf Galbraith:

 ”To state the obvious: the idea that Iceland or any country could increase its debt in foreign currency to 300 or 400 percent of GDP and avoid default is preposterous on its face. At 400 percent, an interest rate of just three percent implies a required trade surplus of 12 percent of GDP, and a comparable reduction of domestic living standards -- even if the principal is never repaid. But of course with the default risk no one is going to hold Icelandic notes for so little.

If a policy of payment is attempted, anyone with the capacity to work will necessarily emigrate. The result can only be the demographic destruction of the country, and default anyway. The situation is, in this respect, not less grave than the reparations demanded under the Versailles Treaty or the Morgenthau Plan for Germany in 1945. The former produced hyperinflation, and the latter was stopped only when it was realized that to implement it would require the emigration or extermination of a large part of the surviving population.

Equally needless to say, the imposition, initially by fraud and later by intimidation, of a debt burden of this kind on a small country is grotesque.

Iceland's moral obligation to the international community at this stage should consist of bringing the perpetrators to justice, insofar as they can be reached by national law. The losses that will fall on foreign depositors cannot be avoided. It is therefore up to the governments of those other countries, having failed in their duties of bank supervision, to decide how to allocate those losses as between depositors and taxpayers in those places.

Please feel free to share these views at your discretion.

With my regards,


James Galbraith”
 

 

Tal hans um 400% af žjóšarframleišslu, er ekki ķ blįinn. Enda skv. Sešló eru skuldir okkar:

14.343 ma.kr.  / 1.427 VŽF = 10 VŽF

En ef eignir eru dregnar frį, er nettó talan sem žį fęst:

5.954 ma.kr. / 1.427 VLF = 4,17 VŽF

Hann segir, aš 12% afgang af višskiptum viš śtlönd, muni žurfa til, skv. 3% vöxtum, til žess eingöngu aš borga af slķkum upphęšum vexti, ž.e. įn žess aš lękka höfušstól.

Tekiš skal fram, aš hęsti afgangur af žjóšarframleišslu, sem nokkru sinni hefur męlst sķšan Ķsland varš lżšveldi, var 7%. Sķšan Ķsland varš lżšveldi, hefur hagnašur af utanrķkisverslun veriš yfir 3% um einungis 6 įr, žegar allt er tķnt til yfir žaš tķmabil. Mešalhagnašur af utanrķkisverslun, eša nįnar tiltekiš tap, yfir žaš tķmabil hefur veriš -2%.

Žetta eru įstęšur žess, aš viš Framsóknarmenn höfum ętķš sķšan nżtt fólk tók yfir flokkinn, sagt aš skuldastaša Ķslands vęri óvišrįšanleg.

 

Villandi umsagnir um skuldastöšu Ķslands

Višskiptarįšuneytiš byrti gögn ķ sķšustu viku, sem vęgast sagt eru villandi.

Frétt RUV: Umręšan į villigötum

Frétt MBL: Hlutfall žjóšarframleišslu ofmetiš

Austurrķki 202%
Belgķa 269%
Kanada 52%
Tékkland 37%
Danmörk 173%
Finnland 125%
Frakkland 173%
Žżskaland 141%
Grikkland 144%
Ungverjaland 138%
Ķrland 884%
Ķtalķa 101%
Holland 282%
Noregur 105%
Pólland 46%
Portśgal 199%
Spįnn 145%
Svķžjóš 129%
Sviss 261%
Tyrkland 38%
Bretland 341%

Ķsland 1000% *<Ķslandi bętt inn>

En, ef réttum samanburši fyrir Ķsland er skotiš inn, žį sést aš staša Ķsland, er langt frį žvķ aš vera hlutfallslega vęnleg.

Žetta eru tölur um heildar skuldir žjóšarbśa, svo ef slķkar tölur eru notašar, žį veršur einnig - til aš samanburšurinn verši réttmętur - aš nota tölur yfir heildarskuldir ķsl. žjóšarbśsins. Og žį veršur aš miša viš 10 falda žjóšarframleišslu. 

Aš auki, žarf aš hafa ķ huga, aš erlendis eru į bakviš skuldirnar bankar og önnur fyrirtęki, sem enn eru aš störfum. Žaš žķšir, aš eignastašan vs. skuldastöšu er einnig vęnlegri, ž.s. meira fęst fyrir eignir sem enn eru ķ starfsemi. En, sennilega er réttasta talan til samanburšar, skuldir aš frįdregnum eignum, ž.e. 4,17 VLF.

 

Forvitnilegt, er aš skoša yfirlit žróun skulda rķkissjóša, hjį mešlimalöndum ESB, sem hlutfall af landsframleišslu, įętlun fyrir įrin 2009 og 2010.

"Directorate General for Economic Affairs: : Quarterly Report"

                       2008  2009  2010 

Belgium            89.6   95.7  100.9

Denmark          65.9   73.4    78.7

Ireland             43.2   61.2    79.7

EL                    97.6 103.4  108.0

Spain               39.5   50.8    62.3

France             68.0   79.7    86.0

Italy               105.8 113.0  116.1

Cyprus             49.1  47.5    47.9

Luxemburgh    14.7  16.0    16.4

Malta               64.1  67.0    68.9

Netherlands    58.2  57.0    63.1

Austria            62.5  70.4    75.2

Portugal         66.4  75.4     81.5

Slovenia         22.8  29.3     34.9

Slovakia         27.6  32.2     36.3

Finland           33.4  39.7    45.7

Euro Area      69.3 77.7  83.8

Ķsland                  160% <Bęti inn ž.s. rķkisstjórnin segist skulda>

 

Varšandi skuldir Ķslands er rétt aš hafa eftirfarandi ķ huga:

  •  Viš skuldum meira en nokkur žjóš ķ Evrópu, hvernig sem mįlum er velt upp.
  • Žaš aš einhver önnur Evrópužjóš, er einnig ķ mjög alvarlegri skuldastöšu, getur į engan hįtt dreift į dreif žeirri stašreynd, aš skuldastaša Ķslands er mjög, mjög alvarleg - sennilega óvišrįšanleg.
  • Žaš aš skuldastaša okkar er óvišrįšanleg, žķšir aš žęr įętlanir er gera rįš fyrir aš borga žęr skuldir nišur, geta ekki gengiš upp - hreinlega. Ž.e. ekki mögulegt.
  • žvķ fyrr sem viš įttum okku į žeim veruleika, samžykkjum žaš, žvķ betra. Žvķ, réttur skilningur er forsenda réttrar įkvaršanatöku.

Žvķ mišur er ekkert sem bendir til žess, aš stjórnvöld séu lķkleg til aš įtta sig į žeirri stašreynd, aš skuldastaša landsins, er algerlega ófęr. Žess ķ staš, er ętlunin aš streitast eins og rjśpan viš staurinn, eša eins og Steingrķmur hefur sagt, "aš taka barįttuna". Sś barįtta, er augljóslega fyrirfram töpuš. Einungis spurning um tķma, hvenęr aš žeim skuldadögum kemur, ž.e. seinna hrun og sķšan gjaldžrot rķkissjóšs.

Ég spįi nęsta įri, sem lķklegu. En, žaš eina sem stjórnvöld geta gert, er aš ķta lįnunum įfram meš lįntökum, og sķšan enn frekari lįntökum. Slķkt getur einfaldlega ekki gengiš upp, ž.s. ķ hvert sinn žegar lįnin eru endurnżjuš kemur nżr lįntökukostnašur og enn hęrri skuldir. Huganlega geta AGS lįnin og lįnin frį Noršurlöndunum, eitthvaš teigt ķ žeirri hengingaról; ž.e. į mešan sį peningur endist.

Sķšan, óhjįkvęmilega, hrynja lįnskjör Ķslands, ž.e. ķ rusl, og fer fram vķtahringur er endar į gjadžroti. 

Įstęšan af hverju ég nefni nęsta įr, er aš śtséš er meš aš hagvöxtur muni fara af staš žaš įr. Žar meš, veršur staša rķkissjóšs umtalsvert verri en gert var rįš fyrir, bęši vegna minnkandi tekna en einnig vegna žess, aš minna mun innheimtast. Ž.s. raunveruleg sala bankanna hefur ekki fariš fram, ž.e. sala Glitnis var einungis sķndarmennska, žį ber rķkiš enn fulla įbyrgš į bönkunum; og reikna ég meš nżju gjaldžroti žeirra, ekki seinna en nęsta sumar.

Ef, žetta er allt lagt saman, reikna ég meš gjaldžroti rķkisins, nęsta sumar.

 

Kv.


Losum um gjaldeyrishöftin hiš snarasta!

Mikiš hefur veriš rifist um, žį stefnu rķkisstjórnarinnar skv. įętlun AGS, aš ętla aš taka lįn upp į lišlega 600 milljarša til aš byggja upp gjaldeyrisvarasjóš, samanlagt 1.100 milljaršar. Į sama tķma, vofir yfir fallöxi ķ formi Krónubréfa, sem sjįlfsagt er engin tilviljun, aš einnig eru upp į cirka 600 milljarša. Žau voru seld į įrum įšur af Sešlabankanum fyrir gjaldeyri, žį talin hentug leiš til gjaldeyrisöflunar fyrir Sešlabankann. Vandinn er, žegar žaš fé vill nś śt, sennilega allt, žį snżst flęšiš viš, ž.e. gjaldeyrir fer śt, en krónan fellur ķ verši, ž.s. magn hennar ķ hagkerfinu stóreykst. Afleišing, nż stórfelld gengisfelling hennar, meš kunnuglegum afleišingum. Til aš koma ķ veg fyrir žetta, var tappi settu ķ, į formi gjaldeyrishafta. En viš slķk höft er ekki bśandi įrum saman, en žį - hvernig losum viš um žau?

 

Engin gallalaus ašferš til

Spurningin, žegar leišir eru valdar, er fyrst og fremst um, hverjir tapa og einnig, hvernig tapinu er skipt į milli ašila. Mann grunar, aš plan rķkisstjórnarinnar og AGS, sé aš sleppa genginu lausu eftir aš gjaldeyrislįnin hafa veriš afgreidd til Ķslands; og į sama tķma, verja gengiš falli. Ž.s. gerist žį, er aš lįnin hrökkva žį u.ž.b. akkśrat til žess aš borga Krónubréfaeigendum śt. Žeir fara žį frį Ķslandi, meš allt sitt borgaš upp ķ topp, en almenningur borgar brśsann. En, višbótarvaxtagjöld eru įętluš lišlegir 20 milljaršar į įri, sem rķkiš ž.e. almenningur mun žurfa aš standa undir. Į móti, engin nż stór gengisfelling. 

 

En, eru ašrar leišir ķ boši?

Žaš hefur veriš nefnd sem leiš B, aš verja ekki gengiš. En, aš taka lįnskjaravķsitöluna tķmabundiš śr sambandi, į mešan. Krónubréfaeigendur selja sķn bréf, en aš žessu sinni mun veršfall krónunnar valda žvķ aš žeir fį fęrri Pund eša Evrur fyrir Krónubréfin sķn. Ašgeršin kostar žannig okkur Ķslendinga, minna ķ gjaldeyrisśtstreymi. Mį vera, aš minnka megi gjaldeyrislįnin, t.d. um helming, įn of mikillar įhęttu. Hafa ber ķ huga, aš Ķsland skuldar žegar of mikiš, svo öll minnkun er til góšs. Į móti, tapa žeir sem skulda ķ erlendum gjaldeyri, og einnig tapa žeir sem eiga innistęšur ķ krónum, vegna lękkunar hennar um t.d. 30-40% ofan į fyrra hrun. Į hinn bóginn, er žessi višbótar minnkun, lķkleg til aš vera undirskot į réttu markašs veršmęti krónunnar, en veršmętasköpun er enn öflug ķ ķsl. hagkerfinu; svo rétt markašsgengi er lķklega ekki langt frį nśverandi gengi. Žaš žķšir aš tap af krónu-innistęšum, og einnig višbótar tap žeirra er skulda ķ erlendri minnt,  veršur sennilega ekki mjög mikiš ķ reynd, ž.s. krónan muni rétta fljótt viš sér aftur, ķ gengi sem vęri nęrri žvķ sem žaš er ķ, ķ dag.


Mun krónan hękka frekar ķ framtķšinni?

Stašreyndin er sś, aš viš Ķslendingar erum meš neikvęšann jöfnuš ķ višskiptum viš śtlönd, žrįtt fyrir hagstęš vöruskipti. Įstęšan er sś aš svo margir innlendir ašilar skulda ķ erlendri minnt, sem ekki hafa eigin gjaldeyristekjur. Žetta eru sveitarfélög, stofnanir og opinber fyrirtęki, einkafyrirtęki og einstaklingar. Ķ dag, skv. vef Sešlabanka Ķslands, standa nettó skuldir žjóšarbśsins ķ 5.954 milljöršum, eša 4,17 VLF. Į sama tķma segist rķkiš skulda 2.313,2 milljarša, eša 1,6 VLF. Mismunurinn er 3.641,8 milljaršar, eša 2,57 VLF. Žó Gylfi Magnśsson tali kuldalega um, aš hluti žessa muni afskrifast vegna gjaldžrota, og aš rķkiš žurfi ekki aš standa undir žessu; žį er punkturinn sį, aš tilvist žessara skulda hefur samt mjög veruleg įhrif į hagkerfiš. Einar leiš žessara ašila, til aš greiša, er aš skipta krónum ķ gjaldeyri. Žar stendur hnķfurinn ķ kśnni, ž.s. um er aš ręša mjög stórfelldar skuldir, žį er žaš streymi peninga śr hagkerfinu sem orsakast, einnig aš sama skapi stórfellt. Svo stórt er žaš, aš ž.e. stęrra aš veršmętum en nśverandi hagnašur af hagstęšum vöruskiptum; ergo - heildarjöfnušur žjóšfélagsins er ķ reynd, neikvęšur.

 

Neikvęšur jöfnušur, er įstęša lįggengis

Menn ķ fjölmišlum, hafa veriš aš velta fyrir sér, af hverju gengi krónunnar er ekki aš hękka, žegar vöruskipta jöfnušur er hagstęšur. En, eins og ég var aš śtskżra, er heildarjöfnušur žjóšfélagsins viš śtlönd ķ reynd neikvęšur. Einmitt žaš, skżrir višvarandi lįggengi krónunnar. Hęgt vęri aš laga žetta, meš žvķ aš framkalla fjįrstreymi į móti, ž.e. erlenda fjįrfestingu. En, eins og mįl standa, žį hafa lķkur žess aš fariš verši af staš meš tiltekin 2. įlver, og jafnvel stękkun ķ Straumsvķk, minnkaš verulega. Ef ekki koma til slķkar stórar fjįrmagns innspżtingar į móti, žį er einfaldleg ekkert ķ farvatninu annaš en įframhaldandi lįggengi, svo lengi sem žetta śtflęši vegna erlendra lįna, žeirra er ekki hafa eigin gjaldeyristekjur, višhelst.

Nišurstaša

Ég legg til, aš gjaldeyrishöft verši afnumin eins fljótt og hęgt er, žvķ žį mun į nż verša hęgt aš versla meš krónur erlendis, eins og var fyrir hrun. Žaš eru höftin, sem framkalla tregšu erlendra ašila til aš eiga višskipti meš krónur. Ég legg til, aš krónan verši ekki varin falli, į mešan Krónubréfin streyma śt; en aš į mešan verši lįnskjaravķsitalan tekin śr sambandi tķmabundiš.

 

Kv.


Žarf ekki frekari vitnana viš!

Klįrlega, aš svar er komiš viš žvķ, hvort Bretar og Hollendingar, voru aš blokkera mešferš AGS į mįlum Ķslendinga eša ekki.

  • Sameiginleg yfirlķsing rįšherra rķkjanna, ž.s. rįšherrar Breta og Hollendinga, segjast styšja aš AGS taki mįl Ķslands fyrir.
  • AGS lżsir svo yfir strax ķ kjölfariš, aš mįl Ķslands verši tekin fyrir fljótlega.
  • Sķšan, ķ žessari viku, er kominn dagsetning, innan nęstu vikna.

Ég held, aš žaš žurfi engann snilling til aš sjį, aš eina leišin til žess aš Bretar og Hollenidngar, hafi samžykkt aš losa um AGS gagnvart okkur, sé aš rķkisstjórnin hafi sannfęrt žį um aš ķ žetta sinn, muni hśn getaš komiš Icesave frumvarpinu "part two" ķ gegn.

Einhver von?

Hśn felst ķ žvķ, aš žeir 2. žingmenn, er skipt hafa um skošun, umturnist į nż, į mešan žingiš er aš fjalla um mįliš į nż. En aš sjįlfsögšu, mun žingiš fara vandlega yfir hiš nżja frumvarp, og meta hvernig breytingarnar į fyrirvörum Alžingis frį žvķ ķ sumar munu sennilega virka, ķ framtķšinni. Ž.e. hverjar raunverulegar afleišingar žeirra, verša aš flestum lķkum.

Bankarnir

Ljóst er nś, aš svokölluš sala Glitnis, ķ sķšustu viku var blekking. Kröfuhafar hafa ekki samžykkt žann gerning, heldur er rķkiš einungis aš semja viš sjįlft sig, ž.e. skilanefndin - er skipuš var af fjįrmįlaeftirlitinu - og rķkisstjórnin.

Žetta žżšir, aš kröfuhafar hafa ekki samžykkt įbyrgš į framtķšarrekstri bankans af nokkur tagi.

Rķkisstjórn blekkinga

Žvķ mišur er žetta einungis enn ein lygin. Vonir voru ķ upphafi um aš žessi rķkisstjórn, myndir verša heišarlegri en fyrri rķkisstjórn hęgri flokka. En, žvķ mišur mišaš viš hegšun hennar fram aš žessu, veršur vart séš, aš hśn séš heišarlegri en t.d. rķkisstjórn Davšišs og Dóra. Hegšun hennar, er um margt svipuš, ž.e. blekkingar į blekkingar ofan, viršingaleysi fyrir andstęšingum og aš taka einungis mark į fólki meš rétt flokksskżrteini. Viš žetta mį bęta, pólitķskar rįšningar ķ embętti, en žaš stóš vķst til aš hętta slķku. Rķkisstjórnin, hefur fram aš žessu ekki stašiš viš neitt af žeim góšu fyrirheitum, žvķ mišur.

 

Kv.


Gylfi - skuldir žjóšarinnar eru vķst, hęttulegar!

Hann Gylfi Magnśsson, fór fram meš nokkrum žjósti ķ gęr og sagši umręšu žess efnis, aš skuldir žjóšfélagsins vęru komnar yfir hęttumörk, sem AGS hefši nefnt sem 240% af Vergri žjóšarframleišslu (VŽF), vęri į misskilningi byggt. Sķšan, minntist hann į lista sem Išnašar og Višskiptarįšuneytiš byrti ķ dag, yfir nokkur lönd og heildar skuldir žeirra.

Frétt RUV: Umręšan į villigötum

Frétt MBL: Hlutfall žjóšarframleišslu ofmetiš

Austurrķki 202%
Belgķa 269%
Kanada 52%
Tékkland 37%
Danmörk 173%
Finnland 125%
Frakkland 173%
Žżskaland 141%
Grikkland 144%
Ungverjaland 138%
Ķrland 884%
Ķtalķa 101%
Holland 282%
Noregur 105%
Pólland 46%
Portśgal 199%
Spįnn 145%
Svķžjóš 129%
Sviss 261%
Tyrkland 38%
Bretland 341%

 

Til samanburšar skal taka fram: Greišslujöfnušur viš śtlönd og erlend staša žjóšarbśsins į öšrum įrsfjóršungi 2009

Erlendar skuldir žjóšarbśsins, eru 14.343 milljaršar króna / 1.427 VŽF = 10 VŽF. Sem prósent af žjóšarframleišslu, vęri žaš 1000%.

1000% er sambęrileg tala viš žęr tölur frį öšrum žjóšum sem Gylfi Magnśsson, notaši ķ gęr.

En, inni ķ žeim tölum, eru eins og ķ žeirri tölu, heildarskuldir žjóšarbśanna įn žess, aš eignir séu dregnar frį skuldum. 

Skv. Sešlabanka, eru heildar nettóskuldir žjóšarbśsins, enn metnar sem 5.954 ma.kr. / 1.427 VLF = 4,17 VLF. Meš öšrum oršum, skuldastaša žjóšfélagsins hefur versnaš sķšan fyrir hįlfu įri, er stašan var metin cirka 3,5 VLF

Į sama tķma, eru skuldir rķkisins sjįlfs, metnar sem: Umsögn Sešlabanka Ķslands, um Icesave samkomulag rķkisstjórnarinnar, viš Breta og Hollendinga.  

2.313,2 / 1.427 = 1,6 VŽF

Žaš er svo sambęrileg tala viš ž.s. kemur fram aš nešan, en sį listi įsamt tölum, kemur frį Framkvęmdastjórn ESB. Eins og žar kemur fram, skuldar rķkissjóšur Ķslands, verulega meira en nokkur Evrópužjóš, sem žar kemur fram ķ samanburšinum.

Ķ tölum žeim sem Gylfi vitnar til, kemur žó berlega ķ ljós, hve alvarleg staša Ķrlands er. En, į Ķrlandi hefur veriš grķnast meš, aš munurinn į Ķrlandi og Ķslandi, sé einungis einn bókstafur og nokkrir mįnušir.

Ž.s. Ķrar geršu, var aš įbyrgjast allar banka-innistęšur. Sś įbyrgš hleypur į rśmum 2. žjóšarframleišslum aš veršmęti. Austurrķki og Sviss, eru meš banka, er hafa lįnaš glęfralega til rķkja ķ Austur Evrópu. Žaš eru stórir bankar. Ķ Belgķu, er einn risastór banki, vel rśm žjóšarframleišsla, sem hefur stašiš tępt. Bretland, eins og viš vitum, žar varš rķkiš ķ reynd yfirtaka 5 stęrstu bankana, til aš forša žeim frį hruni.

Žessar žjóšir, bśa viš alvarlegan vanda, vegna erfišrar stöšu bankakerfisins sķns. En, į žeim er žó einn meginn munu, ž.e. bankarnir žeirra eru enn starfandi. Žaš hefur ekki enn įtt sér staš hrun, svo žarna į móti, mį raunverulega finna verulegar eignir, sem eitthver raunveršmęti er ķ.

Į Ķslandi hefur bankakerfiš hruniš, og enginn veit, aš hve miklu leiti eignir žęr sem finna mį ķ žrotabśum žeirra, eru eša verša einhvers verulegs virši.

Svo ég er hręddur um, aš Gylfi hafi veriš aš bera saman epli og appelsķnur.

 

Sjį hér fyrir nešan, hagtölur frį Framkvęmdastjórn ESB:

Įhugavert, er aš skoša kostnaš stjórnvalda, af endurreisn banka, ķ samanburši milli landa innan ESB, sem hlutfall af Vergri Žjóšarframleišslu (VŽF).

"Directorate General for Economic Affairs: : Quarterly Report"

Austria             32,8

Belgium           79,2

Cyprus              0

Germany         23,2

Greece            11,4

Spain              12,1

Finland           27,7

France            18,1

Ireland        230,3

Italy                1,3

Luxemburgh  19,3

Malta               0

Netherlands  52,2

Portugal       12,5

Slovenia       32,8

Slovakia         0

Euro Area    24,6

EU 27          30,5%

 

Forvitnilegt, er aš skoša yfirlit žróun skulda rķkissjóša, hjį mešlimalöndum ESB, sem hlutfall af landsframleišslu, įętlun fyrir įrin 2009 og 2010.

"Directorate General for Economic Affairs: : Quarterly Report"

                       2008  2009  2010 

Belgium            89.6   95.7  100.9

Denmark          65.9   73.4    78.7

Ireland             43.2   61.2    79.7

EL                    97.6 103.4  108.0

Spain               39.5   50.8    62.3

France             68.0   79.7    86.0

Italy               105.8 113.0  116.1

Cyprus             49.1  47.5    47.9

Luxemburgh    14.7  16.0    16.4

Malta               64.1  67.0    68.9

Netherlands    58.2  57.0    63.1

Austria            62.5  70.4    75.2

Portugal         66.4  75.4     81.5

Slovenia         22.8  29.3     34.9

Slovakia         27.6  32.2     36.3

Finland           33.4  39.7    45.7

Euro Area      69.3 77.7  83.8

 

Skipta erlendar skuldir annarra en rķkisins, engu mįli?

"Efnahags- og višskiptarįšuneytiš segir, aš ešlilegra višmiš ķ žessari umręšu vęri hrein eignarstaša rķkisins fremur en verg skuldastaša žjóšarinnar. Rķkiš beri ekki įbyrgš į skuldum einkaašila og žaš sem einkaašilar geti ekki greitt erlendum kröfuhöfum verši aš lķkindum afskrifaš meš einum eša öšrum hętti. Slķkar skuldir muni žvķ ekki verša žjóšinni ofviša."

Ég verš aš svara žvķ žannig til, aš heildar skuldir og žar meš, heildar fjįrstreymi inn og śt śr landinu, skipti sannarlega miklu mįli. 

Innstreymi fjįrmagns eykur eftirspurn eftir gjaldmišlinum, og ef ekki er prentaš į móti žį hękkar gjaldmišillinn ķ verši. Mikiš af žessu įtti sér staš, žegar bóluhagkerfiš ķsl, var ķ hįmarki, en žį gleymdu menn aš ž.e. hęgt aš hafa of mikiš af góšu.

Ķ dag erum viš aš upplifa žaš öfuga, og sennilega nęstu įr, ž.e. stöšugt śtstreymi fjįrmagns. Įstęšan er grķšarlega erfiš skuldastaša, ekki einungis rķkisins heldur einnig sveitarfélaga, einka-ašila og einstaklinga; er skulda ķ erlendri mynnt įn žess aš hafa gjaldeyristekjur į móti. Einmitt žaš fjįrmagnsśtstreymi lękkar gengi krónunnar.

Skuldir ķ erlendum gjaldmišli, er hęgt aš borga meš gjaldeyrisafgangi - en gjaldeyrisafgangar vanalega hverfa hér į landi cirka 2. įrum eftir aš hagvöxtur hefst į nż, sbr skżrslu Hagfręšistofnunar HĶ um Icesave:<  SAMANTEKT UM GREINARGERŠIR VEGNA ICESAVE-SKULDBINDINGA >. Žį er eftir, aš skipta krónutekjum yfir ķ erlenda mynnt, ž.e. taka fé śr hagkerfinu. Žį annašhvort minnkar fé ķ umferš, sem er klassķsk samdrįttaraukandi ašferš ef į aš hęgja į ženslu sem er ekki gott akkśrat ķ dag, eša aš krónur eru prentašar į móti - sem setur žį ķ stašinn, žrżsting į gengiš nišur-į-viš, ž.e. stušlar aš veršfalli krónunnar. Seinni ašferšin er lķklegri.

Einka-ašilar, er ekki hafa krónutekjur, og einnig sveitarfélög og einstaklingar ķ sömu stöšu, geta einungis greitt af sķnum erlendu skuldum meš žessum hętti. Žessi skuldastaša, mun žvķ fullkomlega fyrirsjįanlega, stušla aš lįggengi krónunnar, sennilega nęsta įratuginn og jafnvel įframhaldandi lękkun gengis hennar, ž.e. ef eins og flest bendir til hagvöxtur veršur slakur yfir sama tķmabil.

En, žetta er ekki allt, allir žessi ašilar keppa viš rķkiš um takmarkaša aušlind, sem er akkśrat gjaldeyririnn, sem fęst fyrir śtflutning. Žar ofan į, bętist žaš aš ašilar ķ śtflutningi skulda einnig sjįlfir ķ erlendry mynnt, og žaš fer enginn aš segja mér, aš žeir ašilar muni ekki fyrrst tryggja eigin greišslur af eigin lįnum, įšur en žeir skila žvķ sem ķ afgang er inn į gjaldeyrisreikninga ķ Sešlabankanum.

"Žį bendir rįšuneytiš į aš hlutfall skulda af žjóšarframleišslu Ķslendinga sé aš verulegum lķkindum ofmetiš um stundarsakir žar sem erlendar skuldir umreiknašar ķ krónur hafi hękkaš mikiš vegna gengisfalls en landsframleišsla dregist saman tķmabundiš. Žar sem reikna megi meš žvķ aš krónan styrkist til lengri tķma litiš og landsframleišsla vaxi aš nżju muni draga śr žessari hlutfallslegu byrši."

Eins og kemur skilmerkilega fram aš ofan, žį er ekki hęgt aš sjį annaš en, aš neikvętt fjįrmagnsśtstreymi śr landinu, muni halda įfram um langa hrķš, enda eru fjölmargir innlendir ašilar meš skuldir ķ erlendum gjaldeyri, sem mun taka žį langan aldur aš greiša nišur. Žetta, mun um allann žann tķma, setja pressu į gengi krónunnar til lękkunar.

En, ž.s. er ekki sķšur alvarlegt, er žaš aš žetta stöšuga śtstreymi fjįrmagns, mun į sama tķma minnka žaš fjįrmagn, sem veršur til stašar, einmitt til aš fjįrfesta ķ nżjum atvinnutękifęrum. En, žó svo aš Gylfi og rįšuneyti hans tali kuldalega um, aš žeim komi ekki viš hvernig öllum žessum ašilum lķši, žį er žaš eftir allt saman ekki rķkiš sem skapar gjaldeyrisveršmętin og framtķšar hagvöxt, heldur atvinnulķfiš. En, einmitt hin bįga skuldastaša mun óhjįkvęmilega virka sem hemill, į žrifnaš einkahagkerfisins og žar meš, stušla aš minni fjįrfestingum, fęrri störfum og minni hagvexti.

Minni hagxöxtur, skašar svo möguleika rķkisins til aš afla tekna, og žannig til aš borga eigin skuldir. Žetta hengur allt saman, og Gylfi og rįšuneytiš hans virkilega tala ķ fullkomnu įbyrgšaleisi er hann og rįšuneytiš lįta sem aš skuldabyrši žjóšarinnar, komi rķkinu einfaldlega ekki viš.

 

Sammįla Gunnari Tómassyni, hagfręšingi

Ég er fullkomlega žvķ, sammįla honum Tómasi, er hefur minnt į sig, og varaš viš aš viš Ķslendingar siglum ķ gjaldžrot.

Sjį grein hans: Įkall hagfręšings til žingmanna: Greišslufall žjóšarbśsins veršur vart umflśiš

Ég hef reyndar veriš sannfęršur um žaš, alla tķš sķšan bankarnir hrundu og Geir H. Haarde talaši um aš skuldir rķkisins fęru ekki yfir 0,9 VŽF.

Óhętt er aš segja sķšan, aš ķ hvert sinn er nżjar tölur koma fram, žį sżni žęr verri stöšu, en tölurnar į undan.

Ég hvet alla til aš lesa greinina hans Tómasar. Žörf lesning, virkilega.

" Kenneth Rogoff, hagfręšiprófessor viš Harvard og fyrrverandi ašalhagfręšingur AGS, sagši ķ vištali viš RŚV ķ marz 2009 aš skuldastaša umfram 50-60% af VLF vęri „mjög erfiš” (e. very difficult).  Ķsland kynni aš geta rįšiš viš skuldir upp į 100-150% af VLF, en „fį fordęmi vęru fyrir žvķ” (e. not many precedents for that.  http://larahanna.blog.is/blog/larahanna/video/7864/)."

 

Okkar eina von, er aš lękka skuldir meš öllum ašferšum, og einnig žar meš, aš auka ekki frekar į skuldir. Leitum naušasamninga, viš alla kröfuhafa.

 

Kv.


Grķšarleg gengisįhętta!

Ég žakka MBL fyrir aš mynna okkur į žį gengisįhęttu sem sé til stašar. Eftirfarandi er skv. žvķ sem kemur fram ķ MBL ķ dag, 20. október:

  • Skv. lögum, į kröfulżsingadegi, TIF (Tryggingasjóšur Innistęšueigenda og Fjįrfesta) var forgangskröfu lżst upphęš ķ KR 670 milljarša. Skv. lögum, sé TIF bundinn af žeirri upphęš.
  • Skuld TIF sé ķ erlendri mynnt, og hefur sķšan į kröfulżsingardegi hękkaš ķ 720 milljarša. Eignir LB sįluga einnig ķ erlendri mynnt, žannig aš gengisfall krónu hękkar sjįlfkrafa hlutfall sem innheimtist ķ 670 milljarša kröfu TIF.
  • Skv. reikningum MBL, veršur mismunur 670 oh 720 milljaršar + vextir eftir 5 įr 270 milljaršar, 380 milljaršar eftir 7 įr og 500 milljaršar eftir 9 įr. Ef krónan fellur um 25%, veršur žessi nettó skuld skuld žjóšarinnar, 500 milljaršar eftir 5 įr og 780 milljaršar eftir 9.
  • Žetta er grķšarlega alvarlegt, žvķ ef žessi reikningar eru réttir žį mun žjóšin skulda žessar ofannefndu upphęši, jafnvel žó innheimtu hlutfall fyrir kröfu TIF verši 100%. Ef žaš innheimtu hlutfall veršur minna en 100% žį, hękkar skuld sem veršur eftir enn meira.

Ž.e. śtlit fyrir aš viš einfaldlega veršum aš hafna žessum Icesave samningi, en skv. nśverandi frumvarpi um Icesave įbyrgšir sem er fyrir Alžingi, žį getum viš mjög hęglega lent ķ žvķ aš vera aš borga af žessari skuld, um mjög langa ęvi.

En, eftir allt saman, erum viš aš tala um 15 įra lįn. Ég tek fram, aš śtreikningur um skuld + vextir nęr einungis til 9 įra. Sķšan, eins og okkur stendur til boša, aš viš kjósum aš lengja ķ lįninu um önnur 15 įr, žį aš sjįlfsögšu bętast viš vextir um žaš višbótartķmabil. Tja, svo ofan į žaš allt saman, getum viš lengt lįniš um 5 įr į 5 įra fresti - BRAVÓ!

Žaš veršur foritnilegt, ef einhver góšur einstaklingur tekur žaš aš sér, aš reikna skuldina įfram, og įfram, og svo įfram.

 

Kv.


Icesave 2!

Eins og fram koma į Sunnudaginn 18. október, žį hefur rķkisstjórnin nįš nżju samkomulagi viš Hollendinga og Breta, ž.s. višaukum veršur bętt viš Icesave samninginn, og ķmsu af žeim fyrirvörum er Alžingi samžykkti ķ sumar, komiš meš žeim hętti inn ķ samninginn sjįlfan.

Ķ annan staš, veršu fyrir bragšiš til samningur, sem veršur um margt skįrri en sį samningur, sem Steingrķmur J. kallaši snemma ķ sumar, žaš skįrsta sem hęgt hefši veriš aš nį fram, mišaš viš ašstęšur. Hiš minnsta, eru žau ummęli hans og svipuš ummęli ašstošarmanns hann, žannig gerš ómerk.

Aftur į móti, žį felur žetta nżja samkomulag ķ sér nokkra eftirgjöf žeirra fyrirvara, sem Alžingi samžykkti ķ sumar. Tekiš skal fram, aš skammstöfunin TIF žķšir, Tryggingasjóšur Innistęšueigenda og Fjįrfesta.

Icesave samningarnir <upphafleg śtgįfa>:

Samingurinn viš: Holland

Samningurinn viš: Bretland

 

 Forsętisrįšuneytiš: Višręšur um Icesave lokiš - nišurstaša liggur fyrir.

  • Frį og meš 2016 verša takmarkanir į įrlegum afborgunum og byggja žęr į sambęrilegum višmišunum og įkvešin voru meš 3. gr. laga nr. 96/2009, ž.e. mišaš er viš aš į tķmabilinu 2017–2023 fari heildargreišslur ekki yfir 6% af aukningu vergrar landsframleišslu frį įrinu 2008. Žį eru sett įkvęši ķ samningana sem mišaš aš žvķ aš gera framkvęmd žeirra sem liprasta meš tillit til įkvaršana į VLF og įhrifa af gengisbreytingum.
  • Įrlegir vextir verša įvallt greiddir og afborganir sem eru ekki greiddar aš fullu vegna greišsluhįmarks munu bętast viš höfušstólinn.
  • Til žess aš sķšur reyni į hįmörk greišslna fallast Breta og Hollendingar į aš Ķslendingar geti hvenęr sem er įkvešiš einhliša aš fjölga gjalddögum afborgana śr 32 į įtta įrum ķ 56 gjalddaga į 14 įrum. Leiši lenging greišslutķmans įsamt žvķ žaki, sem sett er į įrlegar greišslur, til žess aš ekki takist aš greiša upp eftirstöšvar žess lengist greišslutķminn enn frekar, eša um fimm įr ķ senn.
  • Óbreytt er aš Ķsland į eftir sem įšur kost į žvķ aš greiša meira inn į lįniš en fastbundiš er.

Best aš skoša ofannefnd įkvęši saman. En, eins og fram kemur vķsbending um, žį geta žessi įkvęši valdiš žvķ aš žaš muni lengjast mjög verulega ķ žessu lįni. En, 6% af hagvexti ef efnahagsframvinda Ķslands veršur slök į nęstu įrum, įsamt žvķ aš enginn afslįttur er gefinn af greišslum vaxta, getur žķtt žaš aš sum įrin verši vart um neinar nišurgreišslur į lįninu aš verulegu marki aš ręša. Ķ versta falli, gętum viš lent ķ sömu gidlru og sumir ķsl. hśsnęšiseigendur, aš vera fyrst og fremst aš borga vexti į mešan höfušstóll lįns, haldist nokkurnveginn óbreyttur.

Ljóst er aš efnahagsframvinda ķ nįgrannalöndum okkar, ž.s. bęši ķ Evrópu og Bandarķkjunum, veršur slök į nęstu įrum. Eins og ég hef oft bloggaš um įšur, žį telur Framkvęmdastjórn ESB sjįlf, aš geta Evrusvęšisins til hagvaxtar muni skreppa saman um helming, nišur ķ 0,7%. Į sama tķma, mun mjög veruleg skuldsetning heimila ķ Bandarķkjunum valda žvķ aš į nęstu įrum veršur neysla ekki sį drifkraftur hagvaxtar į nęstu įrum, sem hann hefur veriš sķšustu 20 įrin.

Žannig, aš bįšum meginn Atlantshafsins, veršur efnahagsframvinda slök nęstu įrin eftir kreppu. Žetta getur ekki annaš en, skašaš framtķšarhagvöxt Ķslands, ž.s. viš erum mjög hįš žvķ aš selja okkar afuršir til žessara svęša. Meš öšrum oršum, okkar efnahagsframvinda, veršur einnig sköšuš af žessum sökum, įn žess aš taka meš ķ reikninginn žann skaša sem okkar eigiš hrun mun valda į okkar enfahagsframvindu, į nęstu įrum.

 

Sjį mitt eigiš blogg:  Framtķš hagvaxtar ķ Evrópu

"IMF : Recession Loosens Grip But Weak Recovery Ahead "

Spį Framkvęmdastofnunar ESB:

"Directorate General for Economic Affairs: : Quarterly Report 2009"

Potential Growth Stuctural unemployment Investment ratio as percentage of output

2007  1,8%                   8,7%                                       8,7%

2008  1,3%                  9,0%                                        9,0%

2009  0,7%                 9,7%                                         9,7%

2010  0,7%                10,2%                                        10,2%

 

Žannig, aš ž.e. full įstęša aš hafa įhyggjur af žessum įkvęšum.

 

 Forsętisrįšuneytiš: Višręšur um Icesave lokiš - nišurstaša liggur fyrir.

  • Fallist er į aš TIF leiti śrskuršar žar til bęrra ašila į žvķ hvort kröfur sjóšsins gangi viš śthlutun śr bśi Landsbanka Ķslands hf. framar öšrum hluta krafna vegna sömu innstęšu. Komist ķslenskur dómstóll aš žeirri nišurstöšu, aš fengnu rįšgefandi įliti EFTA dómstólsins og sem er ekki ķ ósamręmi viš nišurstöšu ķslenskra dómstóla, falla sjįlfkrafa nišur žau įkvęši lįnasamninganna aš endurheimtur śr žrotabśinu skiptist į tryggingasjóšina ķ hlutfalli viš kröfur žeirra. Skiptingin veršur žį ķ samręmi viš nišurstöšu dómstóla.

Žarna er um aš ręša, žaš samingsįkvęši aš bśa til 2. kröfur śr einni. Ž.e. aš ķ staš žess aš lķta svo į aš ž.s. TIF beri aš borga 20žśs. Evrur skv. reglum um innistęšutryggingar, žį žķši žaš einfaldlega aš TIF gangi inn ķ kröfu innistęšueigenda upp aš žvķ marki, borgi viškomandi upp aš žeirri upphęš, en įfram eigi viškomandi sķna kröfu į žrotabśiš óskipta. En, skv. samningnum žį hafa Hollendingar og Bretar kröfu til jafns, ž.e. jafnan forgang, ž.s. samningurinn lķtur svo į, aš meš žvķ aš borga innistęšueigendum śt hafi skapast nż krafa žeirra sem hafi jafnan forgang. En, hinn hefšbundni skilningur er sį, sem barist var fyrir į Alžingi, aš TIF eigi eina forgangkröfu, sem sé ekki neitt brot į jafnręšis reglu ESB, ž.s. meš žvķ aš borga innistęšueigendum hafi Hollendinga og Bretar einungis tekiš yfir innistęšukröfur sinna žegna. En, skv. hefšbundnum reglum, breyti žaš ekki žeim rétti TIF aš ganga inn ķ kröfu hvers innistęšueigenda upp aš 20žśs. Evra markinu, sem žķši aš TIF eigi meš rétti forgang aš eignum Landsbankans sįluga, žar til hann hefur nįš aš greiša sķn lögbundnu 20žśs. Evrur.

Ķ žessu gerši ķsl. samninganefndin herfileg mistök, og ž.s. verra er, margķtrekaš hefur Indriši ašstošarmašur fjįrmįlarįšherra, maldaš ķ móinn og einnig fjįrmįlarįšherra.

Forsętisrįšuneytiš: Višręšur um Icesave lokiš - nišurstaša liggur fyrir. 

  • Stašfest er aš įkvęši lįnasamninganna frį 5. jśnķ sl. um takmörkun frišhelgisréttinda taki ekki til eigna sem njóti frišhelgi skv. Vķnarsamningnum um stjórnmįlasamband, eigna Sešlabanka Ķslands og eigna į Ķslandi sem naušsynlegar eru fyrir ešlilega starfsemi Ķslands sem fullvalda rķkis.

Hérna er veriš aš gera tilraun til aš lagfęra önnur herfileg mistök saminganefndarinnar, sem samdi viš Hollendinga og Breta um upphaflega śtgįfu Icesave samningsins, ž.e. hiš galopna įkvęši um eftirgjöf frišhelgis réttinda į eigum rķkisins. Skv. žvķ įkvęši, žį er alls engin takmarkandi skilgreining, hvaš gat hugsanlega veriš undir hamrinum. En, įhugavert veršur aš skoša, hvort "eignir sem naušsynlegar eru fyrir ešlilega starfsemi Ķslands sem fullvalda rķkis" eru skilgreindar eša nįkvęmlega tilgreindar meš einhverjum hętti, ķ nżjum Iceave samningi. En, ef einungis er um aš ręša, mjög almennt og teyjanlegt oršalag, sem žetta aš ofan, en ekki t.d. tekiš fram akkśrat hvaša eignir eru undanskildar; žį veršur mjög erfitt aš treysta į slķkt įkvęši. Vitaš var žegar, aš erlend sendirįš ķslendinga og eignir sešlabanka, eru undanskildar vegna įkvęša alžjóšasamninga um frišhelgi slķkra eigna.

Forsętisrįšuneytiš: Višręšur um Icesave lokiš - nišurstaša liggur fyrir. 
  • Stašfest er aš lįnasamningarnir hafi ekki įhrif į umrįš rķkisins yfir nįttśruaušlindum landsins, nżtingu į žeim og fyrirkomulag į eignarhaldi yfir žeim.

Ž.e. įgętt aš fį žessa yfirlķsingu. En, um žetta į einnig, aš grandskoša žarf meš nįkvęmum hętti, žaš oršalag sem rķkisstjórn Ķslands hefur nś samiš um, viš Hollendinga og Breta.
Forsętisrįšuneytiš: Višręšur um Icesave lokiš - nišurstaša liggur fyrir. 
  • Stašfestur er aš lįnasamningarnir hafi veriš geršir į grundvelli svokallašra Brussel višmišana.

Samkvęmt Brussel višmišunum, įtti aš taka tillit til žeirra fordęmalausu ašstęšna, sem Ķsland og Ķslendingar, eru aš ganga ķ gegnum. Sem sagt, žaš įtti aš gęta sanngyrnissjónarmišs, ķ samningum viš Hollendinga og Breta um Icesave, meš okkar ašstęšur ķ huga.

Ég held aš fįir hérlendis, hafi tališ aš samningarnir eins og žeir litu śt ķ upphafi, hafi gert žaš.

Viš skulum dęma um žetta, eftir nįkvęma skošun į hinum nżja sįttmįla, viš Hollendinga og Breta, um Icesave.

 

Forsętisrįšuneytiš: Višręšur um Icesave lokiš - nišurstaša liggur fyrir.  

Višaukasamningarnir eru geršir meš fyrirvara um samžykki Alžingis og kalla į aš geršar séu breytingar į lögum nr. 96/2009. Breytingar skv. lagafrumvarpinu eru žrķžęttar:

Ķ fyrsta lagi er ķ breytingunum įkvęši um óskoraša rķkisįbyrgš į lįnasamningunum viš TIF eins og žeir standa eftir aš skilyrši og višmišanir fyrri laga hafa veriš felld inn ķ samningana sbr. framangreint.

Ķ öšru lagi er ķ lagafrumvarpinu tekiš fram aš ekkert ķ lögunum, ž.m.t. įbyrgšin, feli ķ sér višurkenningu į žvķ aš Ķslandi hafi boriš lagaleg skylda til aš įbyrgjast lįgmarkstryggingu innstęšna ķ śtibśum LĶ ķ Bretlandi og Hollandi. Ef žar til bęr śrlausnarašili komist aš žeirri nišurstöšu ķ samręmi viš Evrópurétt aš slķk skylda hafi ekki veriš til stašar, skuli ķslensk stjórnvöld efna til višręšna viš ašila lįnasamninganna og eftir atvikum ESB og ašila aš EES um įhrif žeirrar nišurstöšu.

 

Žetta sķšasta, vekur einkum athygli. En, ef kemur ķ ljós aš okkur bar ekki aš greiša Icesave, žį fellur Icesave lįniš ekki meš neinum sjįlfkrafa hętti nišur, eša, žį er ekki višurkennt aš viš höfum sjįlfkrafa gagnkröfu į Hollendinga og Breta. Heldur į einungis aš ręša mįliš. 

Žetta viršist frekar veikt įkvęši, ef ž.e. oršaš meš žessum hętti. 

Einnig žarf aš sjį, nįnar um oršalagiš, hvort skilgreint er nįnar hvaš įtt er viš um "žar til bęr śrlausnarašili".

Hiš minnsta vil ég sjį, aš klįrt sé aš greišslur falli nišur, og einnig aš vextir séu ekki reiknašir, į mešan aš mįliš er rętt. 

----------------------------------------

Klįrlega er Icesave mįliš, komiš ķ fullann gang į nż. Góš spurning, hvort Icesave deilan hin seinni veršur eins hatrömm og langvinn, og Icesave deilan hin fyrri.

 

K.


Hvaš er sišferšislega rétt ķ tengslum viš Icesave?

Ķ Sylfri Egils, kom fram skošun sišfręšings um Icesave mįliš. Skošun hans, er įstęša žess aš ég tek til mįl, aš žessu sinni:

Gušmundur Heišar Frķmannsson nįlgast Icesave mįliš ķ stuttu mįli meš eftirfarandi hętti:

Žaš er sišferšilega hollt fyrir ķslenska žjóš aš taka į sig Icesave skuldbindingarnar. Žar meš tekur almenningur žįtt ķ žvķ aš žrķfa til eftir hruniš og leggja drög aš nżrri uppbyggingu. Žar meš er einnig tryggt aš žjóšin gleymir ekki žvķ sem geršist, a.m.k. ekki į mešan hśn ber byršarnar af žvķ.

Žetta var einungis hluti af hans oršręšu. En, hśn markašist af žvi ķ ašalatrišum, aš ž.s. ķsl. žjóšin kaus žį stjórnmįlamenn, er tóku žęr įkvaršanir er įttu žįtt ķ žvķ aš skapa hruniš, og ž.s. viš nutum góšs af žvķ fjįrmagni sem streymdi inn ķ hagkerfiš, vegna žess rįns er framiš var af ķsl. banka ķ Bretlandi og Hollandi, žį sé ķsl. žjóšin hvorki meira né minna en sameiginlega įbyrg.

Meš žvķ aš borga Icesave, og žaš upp ķ topp, žį vęrum viš einfaldlega aš takas į viš afleišingar okkar gerša, og žaš vęri ekkert annaš en ešlileg, og žörf lexķa.

  • Fyrst aš athuga, aš hann er ekki fyrsti mašurinn, sem kemur fram meš lķka röksemda fęrslu žessari.
  • Vandinn er, aš hann skošar spurninguna um įbyrgš einungis frį einni hliš, ž.e. śt frį įbyrgš Ķslendinga.
  • Aš mķnu mati gengur hann of langt, einmitt meš žvķ, aš alllri įbyrgš er varpaš į okkur ķslendinga.
  •  Ég er ekki aš segja, aš viš berum ekki įbyrgš. Punkturinn er sį, aš įbyrgšin er sameiginleg. Ž.e. ekki einungis ķslenskar eftirlitsstofnanir og stjórnvöld brugšust, heldur einnig breskar eftirlitsstofnanir og stjórnvöld. Žaš mį fęra rök fyrir, aš įbyrgš okkar, sé heldur meiri, en žaš samt sem įšur ekki réttmętt aš taka ķ burtu žann part af įbyrgšinni er Bretar og Hollendingar bera.
  • Einmitt vegna žess, aš įbyrgšin er sameiginleg, žarf aš skipta byrgšunum af žvķ tjóni er sannarlega įtti sér staš, meš sanngjörnum hętti. Viš žurfum aš muna eftir okkar framtķšarkynslóšum, en žęr eiga einnig sinn rétt og eru sannarlega saklausar. Žaš felur ekki ķ sér neina bót į réttlęti aš troša į žeirra rétti. Um žaš, akkśrat hver sś hin sanngjarna skipting sé, mį žó deila.
  • Leiš sś er rķkisstjórnin fór fram meš ķ upphafi, aš samžykkja aš įbyrgšin vęri öll okkar, var ekki sišferšislega įbyrg, ž.s. sś leiš fól ķ sér of miklar byrgšar fyrir framtķšarkynslóšir Ķslands. En, ž.e. einmitt įbygš okkar gangvart framtķšarkynslóšum okkar, sem viršist alltof oft gleymast, inni ķ žessari umręšu. Ž.e. sś įbyrgš nśverandi kynslóša aš skilja ekki eftir sig įstand, sem leišir til verri lķfskjara fyrir okkar framtķšarkynslóšir.
  • Žegar hugaš er aš réttlįtri skiptingu, veršur aš hafa ķ huga, aš hinar žjóširnar eru miklu mun fjölmennari, svo aš žó svo aš žęr taki į sig stęrri upphęšir, žį hefur žaš samt ķ för meš sér miklu haršari byršar fyrir ķslenska skattborgara.
  • Žaš aš viš berum, sennilega aš einhverju leiti meiri įbyrgš, og einnig žaš aš viš nutum aš einhverju leiti frķšinda af žvķ rįni er įtti sér staš; sannarlega felur ķ sér, aš Bretar og Hollendingar eiga hönk ķ bakiš į okkur, en sį sanngyrnisréttur sem ķ žvķ felst, er alls ekki ótakmarkašur. Heldur takmarkast hann af žvķ, hvaša auka byršar er sanngjarnt aš leggja į okkar framtķšarkynslóšir, žvķ sannarlega eru žęr saklausar ķ žessu samhengi.
  • Hin sanngjarna nišurstaša, veršur aš vera einhver mešalvegur, ž.s. višurkennt er af okkar hįlfur, aš gert var į hlut hollenskra og breskra borgara, aš viš greišum einhverjar žęr bętur upp ķ tjóniš, er ekki ķžyngja um of okkar framtķšarkynslóšum žvķ ekki felst ķ žvķ nein aukning į réttlęti aš ganga einnig į žeirra rétt. Sķšast en ekki sķst, ž.s. viš framkvęmum mjög skilmerkilega rannsókn į öllu žvķ ferli, er leiddi til hrunsins. Žvķ, ž.e. einmitt rannsóknin, og žaš aš réttir ašilar verši dęmdir og fari ķ fangelsi, og aš vķsbendingar komi fram, aš ķsl. stjórnvöld dragi af žessu lęrdóm, og lagfęringar sem duga, verši framkvęmdar; sem veršur aš vera framlag okkar, til aš lwišrétta samskiptin viš žessar žjóšir.

————————
Žaš mį ekki afgreiša žetta mįl, meš žeim hętti sem sumir gera, aš viš Ķslendingar séum allt ķ einu oršin réttlaus, ķ žessu mįli.

Sannarlega kusum viš yfir okkur fólk, sem stjórnušu landinu meš óįbyrgum hętti, sbr. Ingibjörgu og Geir. En til Icesave ķ Hollandi var ekki stofnaš fyrr en sumariš 2008. Sameiginleg įbyrgš, flokkanna er stjórnušu landinu sķšustu 2 įratugi, ž.e. X-B, X-D og X-S, er mjög mikil.

En fólkiš į götunni, getur ekki veriš įbyrgt fyrir žvķ sem žeir stjórnmįlamenn, er žaš kżs, kjósa aš taka. Ž.e. einfaldlega röng nįlgun į sišferismati.

Žvķ, žaš felur ķ sér žį skošun, aš einhver geti varpaš sišferislegri įbyrgš eigin gerša, į ašra. Ķ žessu tilviki, aš ķsl. stjórnmįlamenn, geti varpaš sišferšislegri įbyrgš eigin gerša, į kjósendur.

En, žaš rétta er, aš einungis brjįlsemi gerir fólk óįbyrgt eigin gerša. Žaš eru stjórnmįlamennirnir, sem bįru įbyrgšina og stjórnendur bankanna. Ķslenska žjóšin ber hana ekki.

Žaš voru glępamenn į mešal okkar, en viš öll erum ekki glępamenn. Mér žykir žaš mjög leitt, ef ž.e. svo, aš žaš sé skošun sumra, aš allir Ķslendingar hafi gerst glępamenn. Žaš er žó mjög “extreme” tślkun, aš mķnu mati ósanngjörn.

 

Kv.


Krónan er einkunnabókin okkar!

Góšir hįlsar. Žaš er ekki rétt, aš lķta į krónuna sem augljóslega ónżta. 

Žaš mį alveg meš sanni, kalla krónuna einkunnabókina okkar.

Ef viš stöndum okkur ķ hagstjórn, žį virkar hśn og er sęmilega stöšug.

Ef viš stöndum okkur ekki ķ hagstjórn, žį er hśn ekki aš virka.

Allt sem viš žurfum, til aš hśn virki, er aš tileinka okkur hagstjórn, sem er ķ lagi.

Žaš aš kalla hana ónżta, er eiginlega žaš akkśrat sama, og kalla ķsl. hagstjórn ónżta.

--------------------------------------

Žaš skiptir ķ raun engu mįli, hvaša virši krónan hefur, loks žegar hśn nęr jafnvęgi - svo fremi aš žašan ķ frį, sé mįlum hagaš meš betri hętti. Virši hennar, gęti allt eins veriš milljón per Evru. 

Ég segi žetta svona żkt, til aš fólk įtti sig į, aš virši hennar per Evru, segir ekkert til um hvort hśn er ónżt eša ekki.

Žaš sem skiptir mįli, eru forsendur til framtķšar, fyrir okkar hagkerfi vs. žau raunveršmęti sem eru sköpuš.

  • Raun veršmętasköpun, veršur til stašar - fiskur og įl. Fyrirtękin hafa sökkt of miklum kostnaši nišur hér, til aš fara ķ nema ķ einhverja fulla hnefa. Ég sé ķ raun og veru, engin óyfirstķganleg vandamįl fyrir hvort sem er, įliš eša fiskinn.
  • Svo, ž.s. eftir stendur, er hvernig stjórnvöld munu haga hlutum. Hagstjórnin til framtķšar, er stóra atrišiš sem žarf aš batna, og žaš meš mjög umtalsveršum hętti. Engin, framtķšar klśšur. Engar nżjar bólur, takk.

Vegna žess, aš raunveršmęta sköpun, er til stašar. Hefur krónan forsendur til aš hafa veršmęti.

Til žess aš svo verši, žurfa stjórnmįlin aš taka sig saman ķ andlitinu.

Kv.


Kreppan, sennilega ekki į enda, fyrr en 2011! Atvinnuleysi fer lķklega ekki aš minnka fyrr en įriš 2012 er runniš ķ garš!

Mér sżnist, flest benda til žess aš nęsta įr, verši eins og įriš ķ įr, įr samdrįttar og kreppu, allt til enda.

  • Ég felli ekki mat į, hvort heppilegt vs. óheppilegt er aš reysa nż risaįlver. En, samt sem įšur, ef framkvęmdir tengdar žeim hefjast ekki į nęsta įri, eins og reiknaš var vķst meš, ķ įętlunum stjórnvalda. Žį ku žaš eitt, auka samdrįtt ķ cirka 4,7%.
  • Ķ žessari viku, bįrust fregnir žess, aš eigendur įlversins ķ Straumsvķk hafi įkvešiš aš fresta framkvęmdum um stękkun žess įlvers, vegna fregna um įętlanir stjórnvalda um aušlindaskatta. Ég felli ekki, neitt mat į žaš hvort slķk skattlagning er góš eša slęm, fyrir utan aš benda į, aš ef ekki veršur aš auki, af įętlašri stękkun ķ Straumsvķk, žį veršur samdrįttur į nęsta įri rśm 5% a.m.k. - žį reikna ég meš, aš žetta bętist ofan į ž.s. geršist į undan.
  • Auk žessa mį bęta viš samdrįttaraukandi įhrifum, af įętlušum; skattahękkunum, nišurskurši rķkisśtgjalda, og ž.s. viršist ętla aš vera višvarandi hįvaxtastefna Sešlabankans.

Ég er žvķ aš tala um tölur yfir samdrįtt, og aukningu atvinnuleysis, sem sennilega veršur sambęrileg viš įriš ķ įr.

Žaš žķšir, aš atvinnuleysi er sennilega veršur cirka 10% um nęstu įramót, getur oršiš um 16% seinni part nęsta įrs, og eitthvaš į bilinu, 17 - 20% įriš 2011 er atvinnuleysi ętti aš nį hįmarki.

Hafa ber ķ huga, aš atvinnuleysi heldur yfirleitt įfram aš aukast, fyrsta įr hagvaxtar hiš minnsta, oft fyrstu 2. Minnkun atvinnuleysis hefst žvķ sennilega ekki fyrr en įriš 2012, og sś minnkun veršur sennilega ekki skjót, heldur mį eiga von į aš sś minnkun geti tekiš nokkur įr.

Viš erum aš tala um heilann tķndann įratug.

 

Kv.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • f-nklaunch-g-20170515
  • ...215_highres
  • warheadinventories 170201.png

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.8.): 65
  • Sl. sólarhring: 97
  • Sl. viku: 1608
  • Frį upphafi: 592483

Annaš

  • Innlit ķ dag: 61
  • Innlit sl. viku: 1357
  • Gestir ķ dag: 59
  • IP-tölur ķ dag: 59

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband