Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2011

Kķna į hrašri leiš meš aš gera SA-Asķu aš bakgarši sķnum!

Ég fékk ķ dag mjög įhugaverš gögn ķ e-mail frį Stratfor, óhįšri stofnun sem selur greiningar į heimsatburšum, til hver sem vill ašgang. En, mišaš viš žęr upplżsingar er skammt žess aš bķša aš lönd SA-Asķu verši bakgaršur Kķna, meš svipušum hętti og um tķma Miš Amerķka var bakgaršur Bandarķkja Noršur Amerķku. En, meš gögnunum fylgir mynd sem segir margt!

http://einarbb.blog.is/users/72/einarbb/img/china-asean_rail_linkages.jpg

Ķ grunninn er yfirlķstur tilgangur sįra einfaldur og saklaus. En hann er sį aš tengja lönd SA-Asķu viš Kķna, meš žvķ aš leggja hįhraša lestarlķnur sem sżndar eru į myndinni sem appelsķnugular brotalķnur.

Heilu lķnurnar eru hįhrašalestir žegar ķ notkun, heilar appelsķnugular lestalķnur ķ byggingu.

En punkturinn sem ég vķsa til er afleišing žess, aš rķkin verša meš žeim hętti, tengd žrįšbeint viš hagkerfi Kķna.

Viš erum aš tala um žaš, aš hafnir žeirra landa, sérstaklega žęr hafnir sem eru Vestan megin viš Malakkaskaga, munu fśnkera sem inn-/śtflutningshafnir fyrir Kķna. 

Löndin verši smįm saman eins žrįšbeint tengd viš hagkerfi Kķna, eins og Kanada er viš Bandarķkin; nema meš žeim mun aš Kķna er enn og veršur įfram, einsflokksrķki meš alręšisfyrirkomulagi.

Žaš er einmitt ž.s. ég meina, hvaša afleišingar hefur žaš fyrir žessi tilteknu rķki, aš verša svo žéttofin inn ķ hagkerfi Kķna?

Takiš eftir aš žessi lönd eru, eins og löndin ķ Miš Amerķku, fyrir nešan Kķna ž.e. Sušur af Kķna. Žó žaš sé fyrst og fremst skemmtileg tilviljun, žį grunar mig aš samskipti žeirra muni smįm saman žrósast inn, ķ nokkurs konar lepprķkjafyrirkomulag.

http://einarbb.blog.is/users/72/einarbb/img/chinese_highspeet_train.jpg


Žau fį sennilega śt śr žessu, vissa hagsęld - en kostnašurinn verši aš fórna sjįlfstęšinu.

Sjįlfsagt gerist žetta smįm saman, eftir žvķ sem žau renna žéttar inn ķ hagkerfi Kķna, eftir žvķ sem kķnverskir ašilar eiga meir af rekstri žar, og eftir žvķ sem žau verša meir hįš kķnverskum feršamönnum; en klįrt aš eftir 2016 žegar žetta kerfi į aš vera fullklįraš aš žį fer hraši žeirrar žróunar į fulla ferš.

Vart geta mörg fleiri įr lišiš, įšur en žessi lönd, verša oršin svo žétt rišin inn ķ kķnv. įhrif, aš neita aš fara eftir vilja kķnv. stjórnvalda, verši nįnast óhugsandi hlutur.

-------------------------------Sjį póstinn frį Stratfor!

"On April 27, China and Myanmar signed a memorandum of understanding (MoU) for a joint railway construction project connecting the eastern Myanmar border town of Muse, the main gateway between Myanmar and China’s Yunnan province and the starting point of the Sino-Myanmar oil and gas pipeline, to the western port city of Kyaukphyu in Myanmar’s Rakhine state. The 61-kilometer Muse-to-Lashio line is the first scheduled phase of the project, all of which is slated for completion within three years. To be built parallel to the Sino-Myanmar pipeline, which began construction in June 2010, the railway will significantly enhance pipeline security and provide access to the sea from southwestern China."

"Beijing and Vientiane signed an MoU in April 2010 and the Laotian parliament approved the 420-kilometer project in December. Construction was scheduled to begin April 25 and take four years to complete, though groundbreaking has been delayed, probably due to domestic issues on the Laotian side. Chinese companies would finance 70 percent of the $7 billion project."

"According to the plan, this middle section will extend into Thailand. One line will connect Nong Khai to Bangkok and then continue eastward to Thailand’s eastern region. Another line will link Bangkok to the southern Thai-Malaysian border region near Padang Basar. Under a draft MoU, construction is slated to begin in 2011 and be completed in 2016. Meanwhile, Chinese companies are also bidding for an HSR project connecting the Malaysian capital Kuala Lumpur to Singapore. Once these missing links are in place, China’s existing railway network will extend south to Malaysia and Singapore."

"The Southeast Asian railway network will significantly enhance the degree of interconnection among ASEAN countries and boost China’s regional influence through greater trade and economic cooperation under the ASEAN-China free trade agreement. The Singapore link will give China more direct access to the Southeast Asian trade hub and a greater export market, bypassing the South China Sea and the Strait of Taiwan, while the Myanmar link, by creating an alternate access route for China to the Indian Ocean, will enable it to avoid heavy reliance on the Strait of Malacca. Strategically, the railway network could alleviate any strategic pressure on China from the United States’ re-engagement with Asia and, coupled with Beijing’s “charm offensive,” help contain India’s influence in the region."

-------------------------------Endir!

Kķna er einnig aš planlegga sambęrilegar tengingar viš Miš - Asķu. En, žar er į móti aš glķma viš Rśssa, sem munu vita hvaš plön Kķna žķša, og gera sitt besta til aš tefja fyrir žeirri žróun, aš Miš - Asķa fęrist frį rśssnesku yfirrįšasvęši yfir į kķnv. En, žau plön kķnv. eru styttra komin.

Varšandi SA-Asķu plön Kķna, viršist ekkert geta stöšvaš žį žróun.

 

Kv.


Merkileg žróun įtti sér staš į Indlandi ķ gęr, ž.e. aš Indverjar įkvįšu aš kaupa evróskt ķ stašinn fyrir bandarķskt, eins og flestir analistar höfšu fastlega reiknaš meš!

Hin óvęnta frétt er sś, aš Indland hefur įkvešiš aš kaupa annašhvort Rafale heržotur eša Eurofighter Typhoon, en ekki F-16 eša F-18. Indverjar voru meš tilboš um sęnskar Gripen žotur og aš auki höfšu Rśssar sent žeim tilboš.

Įstęša žess, aš margir svokallašir sérfręšingar töldu lķklegra aš Indverjar myndu kaupa F-16 eša F-18, žó žęr vélar séu eldri og minna fullkomnar en žęr evrópsku; eru hagsmunir žeir sem Indland hefur af bandalagi viš Bandarķkin. Eša ž.s. žeir sérfręšingar töldu vera žeirra hagsmuni.

En, ef viš ķhugum ašeins hagsmuni Indlands, žį er Indland sannarlega ķ samkeppni viš Kķna, um įhrif og völd yfir Indlandshafsvęšinu. En, Kķna hefur ķ dag flotastöšvar sitt hvoru megin viš Indland, ž.e. eina ķ Pakistan og eina ķ Myanmar, sem Indverjum alveg örugglega žykir óžęgilegt ķ meira lagi. Aš auki, er enn ķ gangi óleyst landamęradeila milli Indlands og Kķna, en Kķna gerir tilkall til austasta fylkis Indlands eins og žaš leggur sig, vegna žess aš ķ fyrndinni var žaš lepprķki Tķbets žegar Tķbet einu sinni var rķki meš meiru. Žarna ķ fjöllunum viš landamęrin eru į hverju įri einhverjar skęrur milli herja Indverja og Kķnverja. Žaš skrķtna įstand hefur skapast, aš į seinni įrum haga Kķnverjar sér žannig, aš ķ hvert skipti sem hįttsettur fulltrśi alrķkisstjórnar Indlands heimsękir žaš héraš, žį sendir Kķna haršorš mótmęli til Indlands, um afskipti af innanlandsmįlum Kķna. Kķna sem sagt lķtur į hérašiš sem kķnv. land. Žetta įsamt įsamt hratt vaxandi veldi Kķna og žeirri stašreynd aš kķnv. hagkerfiš er 4-falt stęrra; setur žrżsting į Indland um aš efla sinn landher, flugher og flota.

Žannig aš ķ dag, er Indland oršiš stęrsti vopnakaupandi ķ heimi!

Ķ žetta skipti var tekist į um stórann sölusamning į heržotum, žeim langstęrsta ķ boši žetta įriš ķ heiminum. 

En varšandi heržotur, žį er žaš ekki einungis hagsmunir Indlands, aš kaupa sem bestar vélar - til aš svara stöšugt vaxandi tęknižróun flugvélaišnašar ķ Kķna; heldur einnig mikilvęgt fyrir Indland aš efla eigin flugvélaišnaš į móti.

India surpasses China as world’s biggest arms buyer : "The country imports roughly 70 per cent of its arms, with Russian companies accounting for 82 per cent of the arms imports in the 2006 – 2010 period...New Delhi hopes that increased military spending and foreign direct investment in the defence sector will help to foster domestic industry." -  "“As an importer, India is demanding offsets and transfers of technology to boost its own arms industry, and, in order to secure orders, major suppliers are agreeing to such demands,” said Siemon Wezeman, a researcher at SIPRI."

India shuns US in $11bn fighter deal : "After trials, India selected France’s Dassault Rafale and the multinational Eurofighter Typhoon – ...to compete in the next stage of the competition, according to India’s defence ministry." - "At stake is a deal to equip India with 126 multi-role fighter jets in one of the world’s largest military contracts. The winning bid is expected to shape India’s air power for the next three decades and serve as the bedrock of a strategic partnership."

Minn grunur er aš mestu hafi rįšiš aš sennilega gįtu Evrópumenn bošiš stęrri yfirfęrslu į tękni til Indlands - en Bandarķkjažing takmarkar rétt bandar. framleišenda aš žessu leiti, en lķklega inniheldur lokasamningur réttindi til Indlands aš framleiša hluta af samningnum į Indlandi skv. "license." 

En, hagsmunir Indlands af uppbyggingu eigin flugišnašar, eru vęntanlega ekki sķšur aš mikilvęgir ķ augum Indverja, heldur en akkśrat hvaša vélar žaš eru.

Sķšan er žaš vęntanlega bónus, aš žetta eru nżrri og fullkomnari vélar aš auki.

 

"Timothy Roemer, US ambassador to Delhi, said the US was “deeply disappointed” by the decision not to select US defence companies. Earlier on Thursday, Mr Roemer, a personal friend of Barack Obama, US president, announced his resignation." - "While Mr Roemer said he was leaving India for personal reasons, as ambassador he had heavily promoted the US bids.""

Eins og sést aš ofan, er sendiherra Bandarķkjanna į Indlandi aš hętta, en žaš sżnir mikilvęgi Indlands ķ augum Obama, aš hann skuli hafa gert einn helsta vin sinn aš sendiherra žar. Augljós grunur, aš žaš sé tenging į milli žess aš hann hętti og įkvöršunar indv. stjv.

En, vegna mikilvęgis Indlands fyrir Bandarķkin, sem vegna hratt vaxandi skulda er fyrirséš aš munu žurfa į nęstu įrum minnka verulega hernašarumsvif; žį hafa Bandarķkin sennilega ekkert val um annaš en aš gera sér žetta aš góšu. 

Svo, aš bakviš kaupin getur aš auki legiš, sś greining indverskra stjórnvalda, aš Bandarķkin séu mjög ólķkleg til aš fara ķ fķlu žó žeirra žotur hafi ekki oršiš fyrir valinu, og žannig tekiš "strategic partnership" viš Bandarķkin, sem sjįlfsagšan hlut - sem mikiš dżpri hagsmunir en žessir undirliggi. 

 

Nišurstaša

Uppbygging flughers, er lišur ķ aukinni hernašaruppbyggingu Indverja. En, flugher Indlands er stór en śreltur tęknilega. Hratt vaxandi tęknileg fullkomnun eigin kķnverksrar flugvélasmķši, setur mikinn og hratt vaxandi žrżsting į Indland, aš efla į móti eigin flugvélaišnaš įsamt flugher. 

Žessir žęttir örugglega undirliggja įkvöršun indverskra stjórnvalda.

 

Kv.


Liggur aš baki afstöšu Samtaka Atvinnulķfsins til kjarasamninga, žaš vešmįl forsvarsmanna žeirra, aš rķkisstjórnin sjįlf hafi ekki śthald ķ kostnašarsöm verkföll?

Ég ętla aš foršast žaš aš taka afstöšu milli deiluašila. En, krafa Samtaka Atvinnulķfsins eins og flestir ęttu aš vita, er aš rķkisstjórnin gefi yfirlķsingu um stöšu sjįvarśtvegarins sem hald sé ķ. Aš auki, hefur veriš haldiš stķft fram kröfu um 3. įra kjarasamninga. Žeir hafna boši um samning ķ 1. įr - meš stöšu śtvegarins ķ óvissu.

Samtök Atvinnulķfsins tala fyrir žvķ sem žeir kalla atvinnuleiš, og segja aš mešan sjįvarśtvegur hangi ķ óvissu um hver nišurstaša rķkisstjórnarinnar sé um stöšu kvótamįla, verši fjįrfestingar sérstaklega ķ sjįvarśtvegi ķ frosti.

Žaš mį deila um hvaš er hin įbyrgšafulla afstaša ķ žessu mįli. En talsmenn SA benda į aš sjįvarśtvegur sé enn, ašalgrundvöllur gjaldeyristekna žjóšarinnar - sem aš sjįlfsögšu er rétt.

Talsmenn SA, segja einnig aš įbyrgšalaust vęri, aš ganga frį kjarasamningum, meš hagsmuni meginstošar gjaldeyristekna žjóšarinnar ķ hįa-lofti. Um žaš mį deila, hvort kjarasamningar sé rétti vettvangurinn, til žess aš knżja žį deilu milli rķkisstjórnarinnar og SA til lykta.

En, SA viršist hafa komist aš žeirri nišurstöšu, aš kjarasamningar į vinnumarkaši, sé ef til vill, einmitt žeirra besta tękifęri, til aš nį fram žeirra markmišum.

 

Žegar ég las nżveriš skżrslu Sešlabanka Ķslands Peningamįl žį rakst ég į eftirfarna töflu:

......................Sjį bls. 29.

*43. fyrirtęki meš meira en 4ma.kr. veltu

Fjįrfesting skv. atvinnuvegakönnun........................2011
Sjįvarśtvegur.......................................................-43,3
Upplżsingatękni og samskipti.................................-17,7
Verslun....................................................................9,8
Framleišsla...............................................................6,6
Flutningar, žjónusta og annaš..................................38,5
Alls (43)..................................................................-0,8

 

  • Eins og sjį mį, viršist raunverulega vera frost ķ fjįrfestingum ķ sjįvarśtvegi, fyrst aš fyrirtękin žar hyggjast minnka fjįrfestingar um 43,3%. Ofan ķ 2 mögur samdrįttar-įr.
  • Nś geta menn veifaš samsęriskenningum um samantekin rįš eša eitthvaš svoleišis - en ef ég vęri aš stżra śtvegsfyrirtęki, myndi ég taka tillit til óvissunnar sem žaš skapar aš vita ekki fyrir vķst hvort eša aš hvaša marki ég held kvótanum sem fyrirtękiš hefur haft til umrįša og fresta öllum fjįrfestingum.
  • En, ég myndi sennilega vera til ķ aš ķhuga skammtķmasamning, 1 įr ķ senn, svo lengi sem óvissan višhelst.
  • Žaš er krafa SA um 3. įra samning, hengd viš kröfu um śrlausn til sjįvarśtverarins; sem vekur mikla athygli.
  • Hśn er óneitanlega - djörf!
  • Ég er aš velta fyrir mér hverskonar "calculation" eša vešmįl, sé aš baki žeirri kröfu?
  • En, žeir klįrt setja hana fram, vegna žess aš žeir telja einhverjar lķkur aš nį henni fram.
  • Žeir sem skipa SA eru ekki fķfl eftir allt saman. Menn geta veriš ósammįla žeirra markmišum, en žeir eru örugglega ekki fķfl!

 

Ég bendi į aš staša efnahagsmįla er afskaplega veik?

Aftur sjį Peningamįl bls. 38.

  • "Višskiptajöfnušurinn 2010...Ef leišrétt er fyrir įföllnum vöxtum vegna innlįnsstofnana ķ slitamešferš veršur višskiptajöfnušurinn hins vegar jįkvęšur um rśma 26 ma.kr. eša sem nemur 1,7% af vergri landsframleišslu
  • "Fyrir įriš ķ 2011 er gert rįš fyrir aš višskiptajöfnušur...žegar leišrétt er fyrir įföllnum tekjum og gjöldum innlįnsstofnana ķ slitamešferš, verši...jįkvęšur um 39 ma.kr. eša 2,4% af vergri landsframleišslu.

Ég bendi į aš afgangur af utanrķkisverslun, žegar vaxtagjöld hafa veriš dregin frį, var einungis 1,7% eša 26ma.kr. įriš 2010. Sešlabanki įętlar sömu tölur 2011 vera 2,4% og 39ma.

Aš auki veršur aš muna, aš greišslur af AGS pakka hefjast nęsta įr, vaxtagjöld milli 50-60ma.kr. mišaš viš gengi krónunnar 2010, sem er hęrri upphęš en nettó tekjuafgangur sķšasta įrs og įętlašur af Sešlabanka nettó afgangur 2011.

 

Pétur Siguršsson fyrrverandi forseti Alžżšusambands Vestfjarša - „Įrangursrķkast vęri ef félögin kęmu sér saman um aš boša til vinnustöšvanna ķ atvinnugreinum sem hafa mikla žżšingu og trufla til dęmis samgöngur og birgšaflutninga. Žį kęmi sér verst fyrir LĶŚ ef fiskśtflutningur yrši stöšvašur,“...Hann segist heyra į samningamönnum og forystu verkafólks aš kröfur Samtaka atvinnulķfsins um aš kvótakerfinu verši ekki umturnaš komi flatt į fólk. „Žaš er greinilegt į yfirlżsingum verkalżšsforingja aš žeir standa į öndinni. Menn spyrja sig hvaša krafa komi nęst. Getum viš gert rįš fyrir aš atvinnuveitendur geri kröfu um aš velja žjóšhöfšingja,“ spyr Pétur.

  • Pétur nefnir einmitt til, aš verkalżšshreyfingin ętti aš einblķna į žętti sem skaša gjaldeyristekjur žjóšarinnar. 
  • Ég trśi vel, aš hreyfingar verkalżšs undrist kröfu SA sé haldš til streytu, aš gera 3. įra samning og um aš fį tryggingu fyrir žvķ aš kvóti sé ekki skertur hjį sjįvarśtvegsfyrirtękjum į mešan.
  • En 1. įrs samningur ętti aš vera įsęttanleg lending, mešan deilan um kvótann geysar. Žannig aš launamönnum sé žį ekki haldiš ķ einhvers konar launagķslingu į mešan.
  • En, ég hef ekki trś į aš SA setji fram kröfu, sem žeir telja sig ekki eiga nokkurn möguleika aš nį fram.

 

Mig grunar eftirfarandi vešmįl SA:

  1. Staša rķkisstjórnarinnar sjįlfrar sé svo tęp, um žaš aš nį fram efnahagslegum markmišum sķnum, aš hśn muni stöšva meš lögum, öll verkföll sem ógna, gjaldeyristekjum žjóšarinnar.
  2. Aš ašildarfyrirtęki SA og félög, hafi meira śthald ķ verkfall, en rķkisstjórnin sé lķkleg aš hafa.
  • Mér sżnist nefnilega, aš forsendur um hagvöxt, og afgang af gjaldeyrisverslun, séu žaš viškvęmar - aš ekki megi miklu śt af bregša; svo aš ķlla horfi meš nęsta įr, žegar rķkiš žarf aš nį žvķ aš standa straum af fyrstu greišslum af AGS lįna pakkanum.
  • Mig grunar žvķ aš ef ég get mér rétt til um hugsunina į bakviš kröfu SA, žį séu góšar lķkur į žvķ aš žeir meti stöšuna rétt.
  • Rķkiš muni ekki treysta sér til annars en aš stöšva meš lögum, öll umsvifamikil verkföll sem ógna gjaldeyristekjustöšu žjóšarbśsins.
  • Žannig, aš SA muni halda kröfu sinni til streytu, mešan rķkiš vegna veikrar stöšu mįla, treystir sér ekki til annars en aš slį vopnin śr hendi launžega, sem vilja knżja SA til aš sętta sig viš kröfur samtaka launžega.
  • Ég veit ekki hve lengi žaš stapp getur stašiš. En, sögulegt veršur žetta. Og mörg hörš orš munu falla, į alla bóga.

 


Nišurstaša

Mig grunar aš Samtök Atvinnulķfsins telji rķkiš sjįlft žoli ekki vķštęk verkföll, og muni banna mjög fljótt verkföll af žvķ taginu, sem bitna į gjaldeyristekjum landsins.

Žannig aš eftir standi žį verkföll meš lķtiš bit, og SA sjįi ekki įstęšu aš gefa eftir hęnuskref.

Žetta geta oršiš sögulegustu vinnudeilur Ķslands um įratugaskeiš.

Hver blikkar? SA grunar mér, aš įlķti aš rķkisstjórnin muni žaš gera og žaš ķ hvert sinn, sem verkfall skellur į sem ógnar gjaldeyrissöflun hagkerfisins.

Žetta getur veriš rétt metiš! Ķskalt mat, svo sannarlega žó.

En, hve langur tķmi skildi sķšan lķša žar til loks er skrifaš undir? Dregst žaš kannski langt fram eftir sumri? Fram į haust? Eša lippast rķkisstj. alveg nišur löngu fyrir žann tķma. Eša, jafnvel stendur deilan milliSA - rķkisstj. og samtaka launžegar - jafnvel fram į nęsta vetur?

 

Kv.


Gjaldžrot Grikklands hangir enn sem damoklesar sverš yfir bankakerfi Evrópu! Ekkert gengur aš snśa hlutum til betri vegar!

Grikkland er statt inni ķ "debt depression" mišaš viš nżjustu fréttir. En, skv. žeim žį er allt meira aš minna aš ganga į afturfótum. Skatttekjur eru minni en reiknaš var meš. Ekki bara vegna undanskota, sem er klassķskt vandamįl ķ Grikklandi, heldur vegna žess ekki sķšur aš samdrįttur ķ grķska hagkerfinu er meiri skv. endurskošušum hagtölum en įętlun hafši gert rįš fyrir aš yrši reyndin.

 

Hole in Greek finances bigger than thought as bond flight continues : "The deficit in the Greek government's budget amounted to 10.5pc of GDP in 2010, EU statistics agency Eurostat reported on Tuesday, putting it significantly above February's 9.6pc estimate from Brussels." - "The Greek finance ministry said the latest "deviation" was "mainly the result of the deeper than anticipated recession of the Greek economy that affected tax revenues and social security contributions"."

Žessar fréttir höfšu neikvęš įhrif į markašinn, og skuldatryggingaįlag Grikklands, Portśgals og Ķrlands hękkaši į mörkušum, og aš auki hękkaši vaxtakrafa fyrir 2 įra bréf.

 

Greek debt yields soar on deficit fear

....................Skuldatryggingaįlag.........Įvöxtunarkrafa fyrir 2. įra rķkisskuldabréf.

Grikkland,..........1.435........................................24,34%

Portśgal,...............681........................................12,09%

Ķrland,..................669........................................11,46%

 

Undanfarnar 2. vikur hefur veriš mjög sterkur oršrómur uppi um žaš, aš grķska rķkisstjórnin vęri viš žaš aš gefast upp, og lķsa sig gjaldžrota. Nś sķšast um pįskahelgina!

Klįrt er aš Evrópusambandiš tekur įstandiš į Grikklandi alvarlega! Sendinefnd frį Sešlabanka Evrópu og AGS, mun taka śt įstandiš ķ Grikklandi snemma ķ maķ nk.

EU poised for Greece crisis talks : "Senior officials from the European Union, the European Central Bank and the International Monetary Fund are expected to make a "lightning visit" for two days to ensure Greece can meet plans to cut its deficit by €24bn (£21bn). The trip is being planned for May 9, although insiders said this could be brought forward to May 5."

"On Saturday (laugardaginn fyrir viku) Jurgen Stark, an executive board member of the ECB, warned that a restructuring of debt in any of the troubled  eurozone countries could trigger a banking crisis even worse than that of 2008. "A restructuring would be short-sighted and bring considerable drawbacks," he told ZDF, the German broadcaster. "In the worst case, the restructuring of a member state could overshadow the effects of the Lehman bankruptcy."

Žetta er einmitt oršalagiš til aš róa markašina - draga śr panķk :)

  • En, ég samt sem įšur trśi žvķ aš herra Stark viti um hvaš hann er aš tala!
  • Žaš vęri žvķ ekkert gamanmįl fyrir Evrópu, ef Grikkland springur į limminu!

En tekiš saman, meš žeim sterka oršrómi sem uppi er, aš mjög bersżnilegt er oršiš aš AGS planiš ķ Grikklandi er ekki aš virka og aš mjög klįrt er oršiš ķ flestra augum sbr. mat markašarins aš gjaldžrotslķkur Grikklands séu komnar upp ķ 67%, aš Grikkland einfaldlega mun aldrei geta stašiš ķ skilum - munum einnig eftir oršum Stark sem sér įstęšu til aš segja žetta upphįtt og viš fjölmišla - munum einnig eftir sendinefnd Sešlabanka Evrópu og frį AGS; žį viršist sem greišslužrots tilkynning frį Grikklandi, geti jafnvel veriš rétt handan viš horniš.

 

En žaš eru mjög sterk öfl andvķg slķkri yfirlķsingu!

  1. Žżskir bankar lįnušu mikiš fé til Grikklands, og žaš myndi alls ekki henta Merkel, aš žurfa aš endurfjįrmagna banka ķ Žżskalandi og verja til žess tugum milljarša Evra.
  2. Sešlabanki Evrópu, į mikiš af grķskum rķkisbréfum, og žau myndi žį verša til muna veršminni, og Sešlabankinn mun sannarlega frekar vilja foršast aš žurfa aš bókfęra slķkt tap.
  3. Grķsku bankarnir, munu sennilega allir meš tölu hrynja žvķ žeir sjįlfir hafa fjįrfest mikiš ķ rķkisbréfum eigin rķkisstjórnar, og tališ lķklegt aš žeir myndu ekki höndla žį afskrift sem til žyrfti ž.e. į bilinu 50-60%.

Timing of Bailout-State Restructuring Could Affect Survival of the Euro Zone : "The earlier a restructuring occurs, the more it will hurt euro-zone banks. But the later it occurs, the more conscious taxpayers in creditor nations will be of giving help to another country. And that will provide a major test of the currency area's cohesiveness. "

  • Paul Hannon kemur meš įhugaveršann punkt, aš žaš sé ķ reynd betra fyrir Grikkland aš fara sem fyrst ķ greišslužrot.
  • En, hann bendir į, aš ķ augum almennings ķ öšrum Evrópurķkjum, verši greišslužrot ašildarlands og sś tilhugsun aš tapa eigin skattfé til annars ašildarlands, ekki sķšur óvinsęlt 2013 en į žessu įri.
  • Žannig, aš višbrögš annarra Evrópulanda muni einnig žį eins og ķ dag, vera žau aš beita žrżstingi į Grikkland, aš borga - aš bjóša frekar višbótarlįn en aš taka į vandanum.
  • Žrżstingur um aš halda įfram, aš skera frekar nišur - auka samdrįtt o.s.frv., verši sį sami og ķ dag, en į sama tķma valdi sś krafa enn frekara tjóni į grķska hagkerfinu og hag almennings į Grikklandi.
  • Žar sem, ž.e. mjög klįrt aš betra er fyrir hin Evrópurķkin, aš Grikkland fresti greišslužroti sem lengst - žvķ žaš mun kosta žau minna.
  • Og, eftir žvķ sem frį lżšur, žį ęttu bankakerfin ķ hinum löndunum smįm saman aš geta nįš žvķ aš endurfjįrmagna sig.
  • Žį mį einnig halda žvķ fram, aš einmitt ķ dag - hafi Grikkland bestu samningsašstöšuna; ef einhverntķma Grikkland žorir aš taka įhęttuna, og segja viš hin rķkin - žiš veršiš aš gefa meir eftir gagnvart okkur.
  • Einmitt vegna žess, aš greišslužrot ķ dag mun verša erfišara og kostnašarsamara fyrir hin rķkin, en greišslužrot seinna. En, į móti mun žį grķskur almenningur žurfa aš bśa viš stöšugann žrżsting į žeirra kjör, umfram ž.s. žyrfti aš vera ef skuldirnar vęru lęgri.
  • Žarna sżnist mér aš ętti aš vera aš finna einhvern milliveg. En, til žess aš vinna hann fram, žarf grķska rķkisstj. aš žora aš stķga į einhverjar tęr.
  • Slķkur millivegur, getur veriš lenging į lįnum og į sama tķma veruleg lękkun į vöxtum. Jafnvel einhver eftirgjöf af höfušstól.

Aš sjįlfsögšu, veršur slķkt ekki vinsęlt - en mig grunar aš Hannon hafi rétt fyrir sér, aš lķkur į aš žaš gangi betur fyrir rķkisstj. Grikklands aš semja seinna, séu ekkert betri į morgun - žvert į móti sżnist mér, žvķ einmitt meš minna ķ hśfi į morgun žį munu sennilega hin ašildarrķkin sjį minni įstęšu til eftirgjafar.

En sagan kennir, aš til aš nį fram mįlamišlun, žurfa ašilar bįšum megin boršs aš standa frammi fyrir tjóni; og ef annar ašilinn gefur hinum tķma til aš komast śt śr tjónshęttu, žį veršur sį ašili minna lķklegur til eftirgjafar - ekki meir.

Žannig, aš žaš vęri röng įkvöršun fyrir grķsku rķkisstjórnina, meš hagsmuni eigin ķbśa ķ huga, aš bķša fram yfir žetta įr meš žaš aš semja um umtalsveršar tilslakanir frį hinum rķkjunum, varšandi žau lįn sem Grikkland hefur frį žeim fengiš.

 

Kv.


Peter/Paul dómurinn fręgi, viršist śtiloka möguleikann į žvķ aš unnt sé aš krefjast bóta umfram 20.000€

Žrįtt fyrir aš margoft sé bśiš aš ręša um hinn margfręga Peter/Paul dóm, į blogginu og ķ fjölmišlum. Hafši ég aldrei tekiš mig til og lesiš dóminn fyrr en nś. En, ž.e. ekki til nein įreišanlegri leiš, til aš komast aš sannleika mįls, en aš kynna sér sjįlfur žęr upplżsingar sem rifist er um.

Įstęša žess, aš ég fór allt ķ einu aš velta žessu fyrir mér, er grein ķ Financial Times um pįskahelgina, sem ég kom mér ekki ķ aš lesa fyrr en nś. En hśn er eftir John Dizard fjįrmįlaspeking.

En, viš lestur, viršist Peter/Paul dómurinn śtiloka aš misstök eftirlitsašila skapi stjórnvöldum skašabótaskildu umfram, 20.000€ lįgmarkiš - svo fremi aš til stašar sé innistęšutryggingakerfi, er tryggir greišslur į žeim 20.000€. Sķšan er žaš aušvitaš deila śt af fyrir sig, hve mikla įbyrgš Ķsland ber į žeirri lįgmarkstryggingu. En, svo fremi aš lįgmarkiš sé raunverulega tryggt, viršist hiš minnsta ekki vera hęgt aš krefjast frekari bóta, į grundvelli mistaka viš stjórnsżslu eša eftirlit.

 

Peter - Paul dómurinn!

Sjį: Heavy hands do not help stability

  • "Except that there has been a decision by the European Court of Justice (Case C-222/02, from 2004) that rejected state liability for “defective supervision”."
  • "So it would seem the many commonly agreed shortcomings of Icelandic and Irish bank supervision do not put those country’s taxpayers at legal risk."

Mįliš er, aš žetta tiltekna dómsmįl er Peter/Paul dómurinn fręgi. Svo, žaš var ekkert um annaš aš ręša, en aš gera örstutta netleit og fį Peter/Paul dóminn beint į skjįinn og hefja lesturinn.

Peter / Paul - Case C-222/02, from 2004 European Court of Justice

En forsaga mįls er sś aš tiltekinn einstaklingur įtti inneign hjį žżskum banka. Sį banki fór į hausinn, og įtti viškomandi einstaklingur žvķ kröfu ķ bankann, vandi žess einstaklings var sį aš viškomandi banki hafši ekki stašist reglur sem žį giltu ķ Žżskalandi um ašgang aš innistęšutryggingasjóš - svo sį banki var ekki hluti af innistęšutryggingakerfi er hann féll; svo sį įgęti mašur sį einungis fram į aš fį greitt eftir dśk og disk og žį sennilega einungis hluta af kröfu.

Sį banki fór į hausinn įšur en Žżska žingiš kom žvķ ķ verk aš leiša ķ lög "Directive 94/19EC". Einstaklingurinn vildi meina, ž.s. bankinn fór į hausinn eftir 1995 žegar skv. Directive 19/94 įtti aš vera bśiš aš leiša žaš ķ žżsk lög, žį hefši žżsk yfirvöld aš hans mati ķ reynd veriš skuldbundin skv. ESB lögum aš starfa skv. žvķ, og hann vildi meina aš skv. žvķ vęru yfirvöld skuldbundin til aš taka nišur banka, sem ekki uppfylltu lįgmarksreglur; og aš ef yfirvöld vęru sein til - en Peter geršist ekki innistęšueigandi fyrr en eftir aš hann vildi meina aš bankinn hefši įtt aš hafa veriš tekinn nišur og vildi žvķ meina aš stjv. ęttu aš bęta allt hans tjón žar meš en ekki einungis skv. 20.000€ lįgmarkinu.

Spurningin var žvķ nįnar tiltekiš, hvort Žżska rķkiš gęti meš slęlegu eftirliti meš bönkum, skapaš sér skašabótaskildu umfram 20.000€?

"32. The answer to the first question must therefore be that, if the compensation of depositors prescribed by Directive 19/94 is ensured, Article 3(2) to (5) thereof cannot be interpreted as precluding a national rule to the effect that the functions of the national authority responsible for supervising credit institutions are to be fulfilled only in the public interest, which under national law precludes individuals from claiming compensation for damage resulting from defective supervision on the part of that authority."

Svar Evrópudómstólsins er flatt "Nei".

Mér sżnist skv. žessum dómi falla martyggšar fullyršingar žess efnis, aš Ķsland geti veriš skašabótaskilt, hugsanlega, umfram 20.000€ lįgmarkiš! A.m.k. į grundvelli žess aš Ķsland hafi stašiš rangt aš innleišingu tilskipunar eša haft slakt eftirlit meš bönkum.

Eini mögulegi eša hugsanlegi grundvöllurinn fyrir kröfu um upphęš umfram 20.000€ er žį į grundvelli mismununar! Žaš er ef EFTA dómstóll śrskuršar aš Ķsland hafi mismunaš ķsl. og breskum sparifjįreigendum!

Ég hef tališ alla tķš, aš žetta vęri hin gildandi regla - en įgętt aš sjį žaš stašfest į prenti, aš žannig sé žaš ķ reynd!

 

Spurning um mismunun!

Vonandi kemur ķ ljós aš žrotabś Landsbanka Ķslands hf, standi undir žeim endurgreišslum aš fullu.

Ég treysti mér ekki aš fullyrša neitt um svokallaša mismunun, en bendi žó į aš sś meinta mismunun er įtti sér staš var ekki į grundvelli žjóšernis - enda allir tryggšir į Ķslandi óhįš žvķ hverra rķkisborgarar žeir eru; heldur į grundvelli landsvęšis, ž.e. hér.

  • Ķsland klįrlega gat ekki veitt sambęrilega tryggingu ķ Bretlandi og Hollandi!
  • Aš tryggja ekki sparifé hér, hefši haft mjög alvarlegar afleišingar į Ķslandi.
  • En, žį hefšu allir reikningar veriš lokašir!
  • Ķsl. hagkerfiš hefši skolliš ķ algerann baklįs.
  • Viš hefši tekiš samfélagskrķsa af óžekktri stęrš.
  • Sķšan, aš fyrir Bretland og Holland, var žaš ekki lķklegt til aš vera nęrri žvķ eins alvarlegt, aš žeirra fólk vęri ekki tryggt - en sį hópur er mjög lķtill hluti heildarfj. innistęšna žar.

Svo, žaš eru klįr mįlefnaleg rök, fyrir žvķ sem neyšarašgerš, aš Ķsland hafi framkvęmt žessa tilteknu ašgerš meš žessum hętti!

Žannig aš ég er bjartsżnn į aš dómur muni ekki dęma Ķsland brotlegt į grundvelli mismununar!

Aušvitaš sem Ķslendingur er ég ekki endilega hlutlaus skošandi ķ žessu mįli!

 

Ķsland ekki skuldbundiš til aš greiša vexti! - svo fremi viš vinnum mįl ķ sambandi um kröfu į hendur okkur vegna meintar mismununar!

Į hinn bóginn, sé ég enga sérstaka įstęšu til žess, aš Ķsland sé skuldbundiš aš greiša Hollendingum og Bretum vexti, ž.e. aš viš višurkennum aš um hefšbundiš lįn sé aš ręša.

Žeir greiddu sķnu fólki, til aš tryggja kyrrš og ró heima fyrir - sem sagt tryggšu sķna hagsmuni. Žannig tóku žeir yfir rétt aš fį greitt śr Tryggingasjóši Innistęšueigenda og Fjįrfesta (TIF). En, hvergi kemur fram ķ Directive 94/19EC aš žaš séu nokkrir vextir sem menn eiga rétt į aš fį į žį peninga - ef greišslur žess fjįr hafa dregist e-h af óvišrįšanlegum įstęšum, mišaš viš einhvern tiltekna višmišunar dagsetningu. Sannarlega er drįttur vel umfram žann tķma sem į aš vera bśiš aš greiša žetta fé. En, hvergi er žó tekiš fram, aš ef drįttur į greišslum samt į sér staš, žį eigi aš greiša einhverja vexti į žaš fé, frį žeirri dagsetningu sem lögin kveša į um aš féš hefši įtt aš hafa veriš greitt ķ allra sķšasta lagi. Žó menn geti ef til vill hįrtogaš einhver sanngirnisrök, žį kemur hvergi neinst stašar fram aš réttur sé til slķkra vaxtagreišsla. Ég sé žvķ ekki nokkurn lagagrundvöll fyrir Breta og Hollendinga skv. Directive 94/19EC aš krefja Ķsland yfirleitt um vexti į žaš fé.

Žeir fį einfaldlega sķn 20ž.€ greiddar og ekki Evru umfram. Og žį er skilda Ķsland uppfyllt skv. Directive 94/19EC - eins og ég sé žaš (Aušvitaš svo fremi, aš viš svokölluš mismununar kęra falli fyrir dómi).

En ég vil meina aš Ķsland hafi ekkert gert til aš meš nokkrum hętti tefja endurgreišslur. Žęr muni fara fram virkilega eins fljótt og nokkur möguleiki er um.  Svo ég sé engan grundvöll skašabóta ķ formi vaxta į grundvelli einhverrar įkvöršunar, sem hér hafi veriš tekin - žvķ ekkert hefur hér veriš gert til aš tefja endurgreišslur frį TIF.

 

Kv.


Tekjuborš landsins er einungis milli 1,7% - 2,4%. Ef tekjur almennt hękka umfram žaš tekjuborš + hagvöxt įrsins, veršur višskiptahalli į nż! Śtkoma kjarasamninga, getur męlt hvort ķsl. žjóšin hefur nęgann aga til aš bśa viš Evru!

Nś reynir į Ķslendinga, en Ķsland er ķ sömu ašstöšu og einstaklingur sem lent hefur ķ skuldavanda. Flestir skilja persónuleg fjįrmįl nęgilega, til aš vita aš persónulegar skuldir minnka žęr tekjur sem viškomandi hefur til rįšstöfunar, žvķ gera žarf rįš fyrir afborgunum af skuldum og öšrum vaxtagjöldum.

Žetta er einnig ķ hnotskurn vandi Ķslands ķ heild, okkar hagkerfis, okkar allra:

  • Ķslendingar standa nś frammi fyrir kjarasamningum į almennum vinnumarkaši. Sś krafa er ķ sjįlfu sér sanngjörn aš lęgstu laun fylgi višmiši stjv. um lįgmarks framfęrslu. 

Hvaš er ASĶ aš semja um? 200 žśsund duga ekki til lįgmarksframfęrslu 

  • Į hinn bóginn munar svo miklu milli nśverandi lįgmarkslauna og žeirra framfęrsluvišmiša, aš ljóst er aš launahękkanir upp į prósentu tugi žyrfti til.
  • Ég sé ekki aš hagkerfiš hafi efni į almennum launahękkunum, umfram žaš borš fyrir bįru sem er į višskiptum viš śtlönd + sį hagvöxtur sem veršur!
  1. Žaš žarf einnig aš muna, aš į nęsta įri hefjast greišslur af AGS lįnapakkanum, vaxtagjöld milli 50-60ma. žegar į nęsta įri. 
  2. Eins og sést aš nešan, er sś upphęš hvort tveggja ķ senn umfram rauntekjuafgang hagkerfisins įriš 2010 og įętlaš af Sešlabanka rauntekjuafgang hagkerfisins 2011.

 

Heimildir mķnar eru eftirfarandi, sem fram kemur ķ Peningamįlum.

  • "Višskiptajöfnušurinn 2010...Ef leišrétt er fyrir įföllnum vöxtum vegna innlįnsstofnana ķ slitamešferš veršur višskiptajöfnušurinn hins vegar jįkvęšur um rśma 26 ma.kr. eša sem nemur 1,7% af vergri landsframleišslu.  - bls. 38.
  • "Fyrir įriš ķ 2011 er gert rįš fyrir aš višskiptajöfnušur...žegar leišrétt er fyrir įföllnum tekjum og gjöldum innlįnsstofnana ķ slitamešferš, verši...jįkvęšur um 39 ma.kr. eša 2,4% af vergri landsframleišslu."  - bls. 38.

 

Tekjuborš landsins er į bilinu 1,7% - 2,4%!

Mįr Gušmundsson įętlar hagvöxt į žessu įri upp į 2,3% og skv. žvķ er hįmarks launahękkun:

  • 2,4% + 2,3% = 4,7%.
  • Į hinn bóginn stórlega efast ég aš, hagvöxtur verši žetta mikill.

Sį hagvöxtur sem Mįr talar um ķ įr į aš vera knśinn af neyslu, ž.s. aukin neysla skilar ekki auknum gjaldeyristekjum žį helst sennilega tekjuborš hagkerfisins óbreytt - žannig aš ž.e. allt ķ lagi aš leyfa sér aš lķta svo į aš tekjuborš af hagkerfinu sé įfram žaš sama. Segjum aš hagvöxtur sé 1%.

  • Žį veršur śtreikningur: 2,4% + 1% = 3,4%.

Nś, ķ ljósi žess aš Ķsland žarf aš borga af AGS lįnapakkankum į nęsta įri, er sennilega óvarlegt svo meira sé ekki sagt, aš žurrka alveg śt tekjuborš žessa įrs. Segjum aš viš tökum helming žess śt.

  • Žį veršur śtreikningur: 1,2% + 2,3% = 3,5% eša 1,2% + 1% = 2,2%.

Sennilega er óvarlegt af okkur, aš žurrka śt allt borš fyrir bįru į žessu įri, eiga svo ef til vill ekkert višbótarborš, žegar nęsta įr fer ķ hönd.

En, eins og ég sagši, į nęsta įri hefjast greišslur af AGS lįnapakka!

 

Žetta er reyndar įgętis prófraun um žaš, hvort Ķsland getur bśiš viš Evru! En ef Ķslendingar geta ekki haldiš aftur af sér, žegar žeir standa frammi fyrir öruggu greišslužroti; žį er tómt mįl aš tala um aš žaš skapi slķkann aga aš orsaki breytta hegšun hér, aš taka möguleikann į gengisfellingum śt!

Žaš er einmitt mįliš, aš ef almenn laun hękka umfram ž.s. borš er fyrir tekjulega gagnvart śtlöndum, žį eins og įn undantekninga hefur įšur gerst, hverfur afgangurinn af utanrķkisvišskiptum og višskiptahalli skapast; hagkerfiš fer aš safna skuldum į nż.

 

  • Nś, vegna žess aš ķ dag skuldar Ķsland svo mikiš - mikiš meira, en žaš hefur nokkru sinni įšur gert; žį er einungis möguleiki į einni śtkomu ef žetta gerist, ž.e. greišslužrot eftir 2013. 
  • Vitneskjan um öruggt greišslužrot, ef viš höldum okkur ekki innan tekjuramma, ętti aš teljast öflug agaforsenda - hlżtur aš vera a.m.k. eins öflug agaforsenda og žaš fręšilega vęri, aš taka möguleikann af gengisfellingum śt.
  • Žess vegna er ég aš meina, aš framvinda žessa og nęsta įrs, gefi okkur vķsbendingu um žaš, hvort Ķsland og ķslendingum, sé mögulegt aš tileinka sér žann haga, sem til žarf svo unnt sé aš bśa viš annan gjaldmišil, en okkar eigin!

 

Žaš hefur veriš merkilegt aš fylgjast meš Ķrlandi - Portśgal og Grikklandi. En, sķšan um mitt įr 2008 hafa veriš stöšugar lękkanir launa į Ķrlandi. Ķ hinum löndunum tveim, voru launalękkanir 2009 en sķšan hękkanir 2010. Öll löndin 3. standa frammi fyrir greišslužroti nęr öruggu, en vegna žess aš Ķrland er komiš meš afgang af utanrķkisvišskiptum er žaš lķklegra til aš rétta fyrr viš sér.

Gengisfelling krónunnar, skapaši afgang af višskiptum eins og į Ķrlandi, hér žurfa ekki aš fara fram beinar launalękkanir - einungis nęgilegt ašhald aš hękkunum launa héšan ķ frį, til aš afgangi af višskiptum meš tilliti til vaxtagjalda sé ekki upp eytt. Žannig aš aga krafan er ekki eins stķf og sś er Ķrar hafa veriš aš undirgangast.

Ef viš Ķslendingar getum ekki haldiš aftur af launahękkunum, aš žvķ marki sem žarf svo landiš ķ heild haldist innan tekjuramma žess sem viš okkur blasir, žannig aš žaš stefni aftur ķ višskiptahalla ofan ķ mjög tępa skuldastöšu, žį erum viš aš hegša okkur meš žeim sama skorti į skynsemi, og Grikkir og Portśgalar - en ekki nįndar nęrri skv. hinum ķrska aga.

Žetta segir alveg til um lķklega hegšun okkar innan Evru. Er ein žeim stóru įstęšum sem ég tek til, sem įstęšu žess aš ég hef komist aš žeirri meginnišurstöšu, aš Ķsland geti ekki bśiš viš Evru.

  • Žjóšfélagiš einfaldlega skorti žann aga er til žarf.
  • Ath. žetta er ekki eina įstęšan, er stór įstęša žó!

 

Innflutningshöft eša gengisfelling?

Möguleikarnir sem stjórnvöld standa frammi fyrir eru tveir, bįšir slęmir, ef launahękkanir verša umfram raungetu hagkerfisins:

  1. Gengisfelling.
  2. Innflutningshöft.

Žaš veršur forvitnilegt aš fylgjast meš, hvora leišina nśverandi stjv. kjósa aš fara. En, į 5. og 6. įratugnum, var pólitķskt óhugsandi hérlendis aš fella gengi. Ž.e. įstęša žess aš haftastjórnun stóš yfir samfellt frį 1947-1959. En, leiš sś sem farin var 1959 af rķkisstj. Sjįlfstęšisflokks og Alžżšuflokks, hófst meš um 30% gengisfellingu, samhliša var dregiš mjög śr höftum - įstand ž.s. mörg gengi višgengust var afnumiš.

En, ef upplifun vinstristjórnarinnar veršur sś, aš gengisfellingar séu ósanngjarnar - tilręši viš almenning - tilręši viš launamenn; hugsun sem var rķkjandi į haftaįrunum?

Žį getur veriš, aš žaš verši vališ aš feta landiš dżpra inn ķ fjötra hafta - og žvķ mišur žeirrar óskaplegu spillingar, sem ętķš fylgir haftakerfum, žvķ verri sem žau kerfi nį yfir fleiri sviš.

En mun einfaldari leiš vęri nż gengisfelling t.d. 10% - 15%. Aušvitaš žį veršur enginn hagvöxtur į grundvelli aukinnar neyslu. En, sś spį er ef til vill vķsir um hvert stjv. stefna - ž.e. höft.

En, slķkur hagvöxtur veršur ekki alvöru hagvöxtur - en ég lķt svo į aš einungis meš žvķ aš skapa tekjuaukningu sjįlfs hagkerfisins, sé um svokallašann raunhagvöxt aš ręša!

 

Nišurstaša

Sannleikurinn er sį, aš borš til launahękkana er sįra lķtiš. Nįnast ekki neitt!

Skulda vs. tekjustaša Ķslands, er mjög - mjög tęp. Hśn var ofan viš nślliš į sl. įri sem samvaraši einungis 1,7% af žjóšarframleišslu. Į žessu įri er įętlaš aš hśn verši 2,4% af landsframleišslu umfram 0. Žetta er allt og sumt.

Į nęsta įri hefst greišsla af AGS lįnapakka. Sś upphęš sem AGS rukkar okkur um, er umfram žetta 2,4% tekjuborš. Žaš mį žó vera, aš greišslur af öšrum skuldum verši minni į nęsta įri en mun verša į žessu, en sum lįn rķkisins eru meš afborganir annaš hvert įr. 

En ljóst er žó aš mjög brżnt er aš auka śtflutningstekjur/gjaldeyristekjur landsmanna og žaš meš hraši. Žaš veršur aš vera hin raunverulega forsenda aukningar lķfskjara hérlendis į nęstu įrum, ž.e. aš lķfskjör séu einungis hękkuš ķ takt viš auknar rauntekjur okkar allra.

Annars veršur ómögulegt aš komast śt śr skuldakreppunni sem viš erum stödd ķ. Greišslužrot mun blasa viš okkur. Landiš mun feta žann farveg sem Argentķna fór eftir 2000 "for better or for worse".

Žaš veršur enginn endir alls. En, įstand greišslužrots veršur spennitreyja, žvķ žį raunverulega getum viš einungis flutt žaš inn žaš sem gjaldeyrir er til fyrir - ž.e. erlendir ašilar munu krefjast stašgreišslu.

Kannski er žaš sį lęrdómur sem landinn žarf į aš halda, til aš lęra aš lifa viš ž.s. landiš ķ reynd skaffar.

 

Kv.


Tvķskinnungur hjį forsetanum aš undirrita fjölmišlalögin? Af hverju styš ég žjóšaratkvęšagreišslufyrirkomulag?

Ég er almennt séš stušningamašur žess, aš stór mįl fari fyrir žjóšina.

Ef viš berum saman žau skipti sem forsetinn įkvaš aš vķsa mįli til žjóšar, ž.e. fjölmišlalög hin fyrri, Svavarssamningur og sķšan Icesave3.

  • Žį bįrust forsetanum ķ öllum tilvikum ekki fęrri en 30.000 undirskriftir.
  • Ķ žetta sinn, var forsetinn einungis meš 4000 undirskriftir.

Žannig, aš žarna vantar aš til stašar sé žaš rof milli žings og žjóšar, sem Ólafur Ragnar Grķmsson, vķsaši til žau hin skiptin, sem réttlęting žess aš beita neitunarvaldi forseta gegn vilja žjóškjörins žings, vald sem hann hefur skv. 26. grein Stjórnarskrįr Lżšveldisins Ķslands.

Sjį frétt: Forsetinn hefur stašfest fjölmišlalögin

Stjórnarskrį Lżšveldisins Ķslands

" 26. gr. Ef Alžingi hefur samžykkt lagafrumvarp, skal žaš lagt fyrir forseta lżšveldisins til stašfestingar eigi sķšar en tveim vikum eftir aš žaš var samžykkt, og veitir stašfestingin žvķ lagagildi. Nś synjar forseti lagafrumvarpi stašfestingar, og fęr žaš žó engu aš sķšur lagagildi, en leggja skal žaš žį svo fljótt sem kostur er undir atkvęši allra kosningarbęrra manna ķ landinu til samžykktar eša synjunar meš leynilegri atkvęšagreišslu. Lögin falla śr gildi, ef samžykkis er synjaš, en ella halda žau gildi sķnu."

 

  • Ég get ekki séš, aš forsetinn hafi haft val um annaš en aš undirrita žessi fjölmišlalög hin seinni, žegar hann hafši ekkert ķ höndunum, sem stašfesti gjį milli žings og žjóšar ķ žvķ mįli!
  • En aš sjįlfsögšu mį įkvöršun forseta ekki vera tilviljanakennd, heldur veršur hśn aš lśta einhverri tiltekinni reglu - ž.s. 26. gr. inniheldur enga slķka, er žaš hver reglan er ķ valdi forseta.

 

Eftir žvķ sem best veršur séš, hefur Ólafur Ragnar einmitt sett sér reglu, ž.e. hśn komi fram ķ žvķ aš ķ žeim tilvikum aš hann hefur beitt synjunarvaldi forseta, hefur hann veriš meš ķ hendi a.m.k. 30.000 undirskriftir - yfirfarnar.

Eirķkur Bergmann hélt žvķ fram aš Ólafur Ragnar yrši aš synja nżju fjölmišlalögunum, sjį hlekk į bloggfęrslu Eirķks Bergmann: Rökrétt aš forseti synji seinni fjölmišlalögum

 

Marķnó G. Njįlsson - benti einnig į eftirfarandi

Marinó G. Njįlsson 22.4 2011 13:16: Munurinn į žessum lög og Icesave er, aš bśiš er aš kjósa nżtt žing ķ millitķšinni. Ekki einu sinni heldur tvisvar. Rökin hjį Ólafi vegna Icesave voru m.a. aš um sama žing hafi veriš aš ręša. Hér er žvķ ekki um neina hentistefnu aš ręša. Auk žess fóru fyrri lög aldrei ķ žjóšaratkvęši, heldur snišgengu Davķš og Halldór stjórnarskrįna meš žvķ aš draga lögin til baka.
 
  • Žetta er įgętur punktur hjį Marķnó, hann svarar Eirķki Bergmann meš žvķ aš 2. Alžingiskosningar hafi fariš fram sķšan, Ólafur synjaši Fjölmišlalögum. 
  • Žegar Ólafur rökstuddi aš löggjafarvaldiš vęri hjį žjóšinni eftir fyrri synjun hans į Icesave - er hann synjaši Icesave ķ annaš sinn, žį var žaš į grundvelli žess aš Alžingiskosningar hefšu ekki fariš fram, og nżtt žing veriš skipaš meš nżju umboši žjóšarinnar.
  • Sķšan benti Ólafur į flr. žętti - aš skżr andstaša žjóšar sé komin fram ķ žeim fj. undirskrifta er honum barst. Vķsaši til aš tillaga į Alžingi sjįlfu um aš vķsa mįlinu ķ žjóšaratkvęši, hafi veriš felld naumlega, žannig aš klįr vilji margra hafi veriš fyrir hendi, mešal žings og žjóšar um aš vķsa mįlinu til afgreišslu žjóšarinnar. En ef sś regla vęri hér eins og ķ Danmörku, aš 2/5 minnihluti žings geti vķsaš mįli ķ žjóšaratkvęši, žį hefši žjóšaratkvęši veriš knśiš fram af nęgilega stórum minnihluta žings, žarna sķšast.

 

Af hverju vill ég žjóšaratkvęšagreišslufyrirkomulag?

  • Į Ķslandi vegna fįmennis, verša žeir sem rįša innan stjm. flokka alltaf lķtill hópur.
  • Sį hópur veršur alltaf vegna nįlęgšarinnar ķ litlu samfélagi ašgengilegri žrżstihópum og hagsmuna-ašilum, en gerist og gengur hjį fjölmennari žjóšum.
  • Ég er aš segja, aš hér sé meiri hętta į žvķ, aš žrżstihópar meš rżfleg fjįrrįš, öšlist óešlileg ólżšręšisleg völd, ķ gegnum žaš aš hafa įhrif į tiltekna lykil einstaklinga innan rįšandi flokka hverju sinni.
  • Ég bendi einnig į, aš smęšarinnar vegna, eru flokkarnir yfirleitt veikar stofnanir, meš fį innri tékk į völd og įhrif einstaklinga innan eigin raša.
  • Aš auki, vegna smęšarinnar, veikra innviša flokka, žį hafa flokkarnir ekki nęgan ašgang aš sérfręši žekkingu mešal eigin flokksmanna, til aš undirbśa mįl af kostgęfni - sem hefur oft gert žį hįša žrżstihópum sem vinna aš forgangi tiltekinna hagsmunamįla, um undirbśning mįla.
  • Žróunin hefur nįnast veriš žannig, aš tilteknir flokkar hafa tiltekna žrżstihópa sem bakhjarla, sem veita žeim fjįrhagsašstoš og ašgang aš sérfręšižekkingu, en gegn žvķ aš hafa mjög mikiš aš segja um - hvaša mįl fį forgang innan viškomandi flokks.
  • Į sama tķma, žķšir fįmenniš einnig, aš eftirlitsstofnanir verša alltaf veikar, erfitt aš tryggja aš žeir sem žar vinna, séu ekki ķ óešlilegum tengslum - meš öšrum oršum, aš óhįšar eftirlitsstofnanir raunverulega séu óhįšar.


Stofnanauppbygging og fulltrśalżšręšis hérlendis, fįmennis vegna, er žvķ dęmd til aš vera alltaf tiltölulega veik og óskilvirk!

Skilningur į žessu hefur vantaš ķ umręšuna, ž.e. aš fįmenniš sé sjįlfstętt vandamįl!

Hinn bóginn er til leiš sem getur virkaš alveg sérdeilis vel hér, einmitt fįmennisins vegna!

Žjóšaratkvęšagreišslu fyrirkomulag, er hugsanleg leiš į Ķslandi, til aš leysa tiltekin vanda sem fįmenniš skapar!

  • Meš žvķ, aš sś regla gildi aš 30.000 manns - ef viš mišum viš óopinbert višmiš Ólafs Ragnars - geti alltaf knśiš fram almenna atkvęšagreišslu um žingmįl, žį um leiš hefur žjóšin möguleika til žess aš koma ķ veg fyrir, aš fįmennir hagsmunahópar ķ gegnum žaš aš hafa nįš tķmabundiš tangarhaldi į Alžingi; geti meš raun ólżšręšislegum hętti knśiš fram breytingar į lögum og fyrirkomulagi hluta hérlendis, eša framtķšarstefnu žjóšarinnar, sem er žeim hagsmunahópi ķ hag en ekki endilega meirihluta žjóšar.
  • Ég er ekki į žvķ, aš žetta muni leiša til atkvęšagreišsla um nįnast öll mįl eša ķ tķma og ótķma:
  1. Žaš eitt, aš ašilar vita aš žjóšin getur knśiš mįl ķ almenna atkvęšagreišlsu, mun hafa įhrif į hegšun rįšandi afla hverju sinni, eftir žvķ sem frį lķšur og menn lęra betur aš starfa meš fyrirkomulagiš yfir sér.
  2. Ég į viš, aš ķ framtķšinni žegar žeir skynja aš öflug andstaša er aš skapast gegn mįli sem žeir hafa įhuga į aš knżja fram eša gegn breytingu sem žeir vilja innleiša; žį skapist hvati hjį žeim um aš leggja sig fram um aš śtskżra mįliš fyrir žjóšinni, vinna žvķ fylgis. Meš öšrum oršum, aš stjórnmįlamenn leggi sig far um aš fį žjóšina į sitt band, tala viš hana o.s.frv.
  3. Aš auki tel ég, aš žetta muni aš auki auka lķkur į žvķ, aš rįšandi ašilar leiti eftir vķštękri sįtt um mįl, ž.e. ręši viš lķklega andstöšu hópa fyrirfram og leitist viš aš nį fram mįlamišlun, sem leiši til almennari sįttar um mįl, ķ staš hatrammra deilna. 
  4. Eftir žvķ sem ašilar venjast žvķ aš bśa viš möguleikann į žjóšaratkvęšagreišslum, fękki žeim eftir žvķ sem stjórnmįl žróast yfir ķ, samręšu og umręšustjórnmįl - ķ staš įtaka og yfirkeyrslu stjórnmįla.
  • Žetta lķt ég į sem jįkvęšar breytingar. Ég lķt sem sagt į, aš žjóšaratkvęšagreišslufyrirkomulag, muni smįm saman draga śr įtökum, skapa frišsamari umręšu um mįl og mįlefni, minnka ófriš og įtök ķ samfélaginu; leiša smįm saman fram į nż žaš rólega og frišsama samfélag sem viš viljum hafa.
  • Aš auki held ég aš žetta dragi śr pólitķskri spillingu, žvķ lķkur minnka į žvķ aš fjįrsterkir ašilar geti keypt tiltekna lykileinstaklinga innan flokka, og nżtt žį til aš koma ķ gegn lagabreytingum žeim sjįlfum eša fyrirtękjum ķ žeirra eigu til framdrįttar, en ekki endilega žjóšinni.
  • Stjórnmįlamenn verši ekki lengur eins įhugaveršur peningur ķ augum fjįrsterkra ašila, sem muni ekki hafa val um annaš en aš beita sér į almennum vettvangi ķ stašinn, meš žvķ aš kaupa t.d. auglżsingar fyrir sķnum persónulegu barįttumįlum eša hagsmunum sķns fyrirtękis. Žaš verši einfaldlega allt ķ lagi! En fjįrsterkir ašilar hafa sama rétt og ašrir.
  • Aš žeir beita sér ķ stašinn opinberlega, žķšir žį aš žį liggur fyrir hvaš žeir vilja, og ef žjóšin velur aš fylgja žeirra sjónarmišum, er ķ sjįlfu sér ekkert viš žaš aš athuga. En, žaš sé einmitt žannig sem hlutir eiga aš vera uppi į borši en ekki bakviš einhver tjöld, ķ bakherbergjum.
  • Ég bendi į aš žjóšaratkvęšagreišslufyrirkomulag hefur ekki leitt til įtak ķ Sviss, heldur žvert į móti dregiš śr žeim - eins og ég śtskżri.
  • Žeir sem tapa fyrst og fremst, eru hagsmunaašilar sem fara fyrir žröngum hagsmunum, sem missa žann möguleika aš geta keypt sér flokka og/eša stjórnmįlamenn, og knśiš mįl fram ķ trįssi viš almenning.
  • Stjórnmįlin leita ķ įtt aš hinni frišsömu mišju!

 

Til aš styrkja įhrifin enn frekar!

Setja upp formlegt samrįšsferli:

  • Ef sett er upp af svissneskri fyrirmynd, samrįšsferli sem virkar žannig aš žegar nęgur fj. undirskrifta hefur safnast, žį beri ašilum skilda til aš gera tilraun til aš nį sįtt sķn į milli - žį į ég viš žį sem fara fyrir hópnum sem safnaši undirskriftum annars vegar og hins vegar žį sem eru ķ rķkisstjórn eša meš meirihluta į Alžingi hins vegar.
  • Gefinn er tiltekinn tķmi fyrir slķkar sįttaumleitanir, mį jafnvel hafa sįttasemjara rķkisins sem milligönguašila; žį getur eins og žannig fyrirkomulag virkar ķ Sviss, mįl endaš ķ sįtt milli ašila įn žess aš atkvęšagreišsla fari fram eftir allt saman.
  • Slķkt sįttafyrirkomulag, var sett upp ķ Sviss, til aš lįgmarka fj. žjóšaratkvęšagreišsla, efla hvatann til sįttaumleitana milli ašila, og sķšan žį eru žęr ķ reynd sjaldgęfar.

Ef sįtt nęst ekki - žį fer atkvęšagreišsla fram.

Ešlilegt vęri aš ašilar er söfnušu undirskriftum, žurfi aš kynna sįtt fyrir žeim sem skrifušu undir lista, aš žeir fįi til žess tilekinn lįgmarkstķma, aš ef ef višbrögš viš sįtt eru meirihluta til neikvęš - slķk atkvęšagreišsla mešal hópsins er rétt aš hafa į netinu; žį fari almenn atkvęšagreišsla fram.


Nišurstaša

Ég tek aš Ólafur Ragnar hafi ekki įtt žaš sem raunverulegann valkost, aš neita nżjum fjölmišlalögum stašfestingar. En, benda mį į aš skv. frétt tók hann sér umžóttunartķma sbr. Alžingi afgreišir lögin žann 15. aprķl sl. en tilkynning ķ Stjórnartķšindum um stašfestingu Ólafs er dagsett žann 20. aprķl sl. 

Ég lķt einnig į, aš įkvöršun Ólafs Ragnar sé ķ samręmi viš fyrri įkvaršanir og śtgefna röksemdafęrslu viš fyrri įkvöršunum, er hann tók įkvöršun um synjun stašfestingar eins og fręgt er.

-------------------

Ég tel aš upptaka žjóšaratkvęšagreišslu fyrirkomulags, sé leiš til aš laga mjög marga bresti sem upp hafa komiš viš okkar lżšręšisfyrirkomulag.

Ég lķt reyndar svo į, aš sś breyting ein og sér muni laga nokkurn veginn megniš af žeim brestum, m.a. aš sś breyting muni slį mikiš į žį spillingu sem fram hefur komiš og lengi hefur višgengist, og ekki žurfa umtalsveršar róttękar breytingar til ašrar.

Žetta sé alger lykilbreyting!

 

Kv.


Efnahagsstašan į žessu įri er mjög viškvęm! Žaš jįkvęšasta sem ég get sagt um gang mįla skv. spį Sešlabanka!

Žetta er eins og ég skil spį Sešlabanka Ķslands, sem fram kemur ķ nżjustu Peningamįlum. En, Sešlabankinn spįir žvķ įfram aš vöxtur neyslu haldi mikiš til uppi hagvexti hér į nęstu misserum, sem mér finnst ekki sérlega trśveršug framvinda. En vegna skulda, žarf landiš į žvķ aš halda, aš gefiš sé ķ hvaš śtflutning varšar - ž.e. aukning śtflutningstekna verši aš hafa forgang.

Aš auki, sem žeir višurkenna, er aš spį um aukna neyslu į žessu įri byggir ekki į neinni rauntekjuaukningu heldur žvķ aš heimili eru aš taka śt séreignasparnaš nś og ķ sķšasta sinn annars vegar og hins vegar aš žau fį endurgreišslur frį bönkum og fjįrmįlafyrirtękjum vegna žess aš ofgreitt var inn į lįn sem voru gengistryggš; žvķ er skilaš til baka af fjįrmįlafyrirtękjum. Žęr endurgreišslur eiga sér aš sjįlfssögšu einungis staš ķ eitt skipti. Mér sżnist žvķ, aš mjög mikil óvissa rżki um žį neyslu - lengra fram litiš, sem į aš drķfa hagvöxt.

Sķšan kemur einnig fram, aš ķ reynd er samdrįttur į žessu įri ķ fjįrfestingum ķ atvinnulķfinu, en aš erlend fjįrfesting vegi upp į móti. Žannig, aš ķsl. fyrirtęki eru žetta įr ķ mjög miklum vandręšum - ennžį. 

Aš auki, aš nettó višskipta-afgangur landsmanna var einungis 1,7% eša 26ma.kr. 2010.

Ekki sķst, aš bankakerfiš viršist sem lamandi hönd į öllu!

 

.................................Tekiš śr töflu sjį bl. 47

..............................................................2010............2011

Einkaneysla.............................................-0,2..............2,7 

Samneysla..............................................-3,2.............-4,1

Fjįrmunamyndun....................................-4,9............15,8

Atvinnuvegafjįrfesting..............................6,5............24,4

Fjįrfesting ķ ķbśšahśsnęši......................-17,0............18,6

Fjįrfesting hins opinbera.........................-22,4...........-14,7

Žjóšarśtgjöld...........................................-2,1..............2,9

Śtflutningur vöru og žjónustu....................1,1..............2,5

Innflutningur vöru og žjónustu...................3,9..............3,7

Framlag utanrķkisvišskipta til hagvaxtar......-1,2............-0,3

Verg landsframleišsla................................-3,1..............2,3

 

Jįkvęšur višskiptajöfnušur ķ reynd ekki mikill!

  • "Višskiptajöfnušurinn 2010...Ef leišrétt er fyrir įföllnum vöxtum vegna innlįnsstofnana ķ slitamešferš veršur višskiptajöfnušurinn hins vegar jįkvęšur um rśma 26 ma.kr. eša sem nemur 1,7% af vergri landsframleišslu.  - bls. 38.
  • "Fyrir įriš ķ 2011 er gert rįš fyrir aš višskiptajöfnušur...žegar leišrétt er fyrir įföllnum tekjum og gjöldum innlįnsstofnana ķ slitamešferš, verši...jįkvęšur um 39 ma.kr. eša 2,4% af vergri landsframleišslu."  - bls. 38.

Žegar gert er rįš fyrir vaxtagjöldum Ķslands, en sleppt reiknušum kostnaši sem ekki eru raunverulega vaxtaberandi skuldir tengdar žrotabśum bankanna; žį kemur ķ ljós aš raun-afgangur er einungis 1,7% af landsframleišslu įriš 2010 og Sešlabankinn telur hann verša 2,4% af landsframleišslu įriš 2011.

Žannig, aš staša landsins er ķ jįrnum - og borš fyrir bįru til launahękkana sżnist alls ekki mikiš.

En mjög varasamt getur reynst aš hękka laun umfram hagvöxt žann er veršur ķ įr - hver sem sį reynist vera žegar įriš veršur skošaš žegar įrslok nįlgast.

En, rauntekjuhękkun landsmanna umfram hagvöxt, sögulega séš skilar sér ętķš ķ minnkušum afgangi af utanrķkisvišskiptum.

Ekki vęri snjallt aš fara aš eyša upp lįnsgjaldeyrissjóšnum, til aš borga fyrir neyslu.

Vegna žess, hve afgangurinn ķ reynd er lķtill; mį ekki mikiš śt af bregša svo landiš geti stašiš ķ skilum meš erlendar skuldbindingar - lengra fram litiš.

En endurgreiša žarf lįnsgjaldeyrissjóšinn eftir allt saman. Ķsland er ekkert enn śr greišslužrots hęttu lengra fram litiš, sem er ekki sķst įstęša žess aš Moodies hefur okkur enn į neikvęšum horfum.

Leišin til aš rįša viš žetta, er aš eiga nęgan tekjuafgang - žess vegna žarf aš halda launahękkunum ķ skefjum nęstu misserin, helst ekki heimila hękkanir launa umfram hagvöxt, og reyndar nįnar tiltekiš vęri best, aš žęr hękkanir vęru ekki umfram įrlega aukningu gjaldeyristekna.

 

Ytri skilyrši talin verša hagstęš

  • "Verš sjįvarafurša hefur haldiš įfram aš hękka og er nś svipaš og žaš var įšur en žaš lękkaši įsamt almennri hrįvöru veturinn 2008....Nś er gert rįš fyrir 8% hękkun milli įra į žessu įri og
    um 4% į nęsta įri, en ķ sķšustu Peningamįlum var gert rįš fyrir 5% veršhękkun įriš 2011 og 3% hękkun į įrinu 2012." - bls. 16.
  • "Įlverš heldur einnig įfram aš hękka og er nś śtlit fyrir aš hękkunin ķ įr verši meiri en gert var rįš fyrir ķ sķšustu Peningamįlum. Gert er rįš fyrir aš įlverš verši um 17% hęrra ķ įr en ķ fyrra og hękki um 3% aš jafnaši į įri į nęstu žremur įrum." - bls. 16.
  • "Žrįtt fyrir töluverša hękkun śtflutningsveršs į žessu įri nęr hśn ekki aš vega upp mikla hękkun olķu- og hrįvöruveršs. Višskiptakjarabatinn į žessu įri er žvķ ½%." - bls. 16.

Verš fyrir fiskafuršir og įl hafa hękkaš, en į móti kemur aš veršlag į olķu hefur hękkaš. Žetta skili 0,5% bętingu višskiptakjara - heilt yfir litiš aš mati Sešlabankans, įriš 2011.

Klįrt er af žessu, aš ekki meiga eiga sér staš frekari ófyrirséšar olķuveršs hękkanir, til žess aš heildarstaša višskiptakjara landsmanna, verši neikvęš žetta įr.

Žessi staša veršur žvķ aš teljast viškvęm!

 

 Gengi krónunnar viršist of hįtt skrįš! Žvķ mišur!

  • "Samkvęmt spįnni veršur hagvöxtur į žessu įri um 2,3%. Į įrunum 2012 og 2013 er bśist viš aš įframhaldandi bati innlendrar eftirspurnar verši megindrifkraftur tęplega 3% hagvaxtar hvort įriš. " - bls. 31.
  • "Fleiri fyrirtęki vilja fękka starfsmönnum en fjölga - ...5 prósent fleiri fyrirtęki vilja fękka starfsfólki en fjölga žeim nęstu sex mįnuši. Enn vilja rśmlega 40% fyrirtękja ķ byggingarišnaši fękka starfsmönnum. Fyrirtęki sem selja vörur og žjónustu til śtlanda eru hins vegar lķklegri til aš vilja fjölga starfsmönnum." - bls. 35.
  • "Raungengi er enn rśmlega 22% lęgra en mešalraungengi undanfarinna žrjįtķu įra. Gert er rįš fyrir aš raungengiš verši svipaš ķ įr og ķ fyrra en hękki lķtillega į nęstu tveimur įrum." - bls. 16.

Lįgt raungengi, tel ég ešlilegt ķ ljósi žess efnahagsįfalls er landiš varš fyrir sem skilaši auknum skuldum: rķkisins, almennings, sveitarfélaga, auk žess aš bankakerfiš er enn veikburša og veitir enn mjög skerta žjónustu viš hagkerfiš. Ķ ljósi žeirra atriša - sem öll skerša möguleika til hagvaxtar, er raungengi vart of lįgt.

Viš bętist svo, aš krónubréf hanga enn yfir sem fallöxi. Žaš gera aflandskrónur einnig. Aš auki, er bankakerfiš stęrra en góšu hófi gegnir, žrįtt fyrir hruniš og krónueignir innan hagkerfisins ķ heild nįlgast aš vera 2. landsframleišslur - sem viršist vel yfir žeim mörkum sem hagkerfiš geti meš góšu móti įvaxtaš, mišaš viš skerta hagvaxtargetu. Žessi atriši auka einnig óvissuna um krónuna, ķta nišur genginu.

Hafandi ķ huga aš višskiptajöfnušur er einungis lķtillega jįkvęšur; viršast įstęšur til frekari lękkunar gengis okkar gjaldmišils mun fleiri, en įstęšur til hękkunar.

Hagvöxtur viršist hvergi nęrri nęgilegur til aš breyta žessu ķ nokkru sem mįli skipti.

Krónan žarf sennilega aš lękka umtalsvert frekar, til aš nįlgast jafnvęgi milli hękkunar vs. lękkunaržįtta.

 

Lamaš bankakerfiš er sem lamandi hönd į atvinnulķfiš!

  • "Žrįtt fyrir aš umsvif į fasteignamarkaši séu enn sögulega lķtil mį greina aukna veltu undanfarna mįnuši...Meginskżringin viršist vera sś aš fjįrfestar komi nś meš aukiš fé inn į fasteignamarkašinn sökum fįrra fjįrfestingarkosta vegna gjaldeyrishafta og vegna įstands į mörkušum meš hlutabréf og fyrirtękjaskuldabréf ķ kjölfar bankahrunsins." - bls. 20.
  • "Fjįrmįlaleg skilyrši fyrirtękja eru einnig erfiš og lķtiš um śtlįn ķ bankakerfinu til nżrra verkefna. Töf hefur oršiš į endurskipulagningu fyrirtękja ķ skuldavanda. „Beina brautin“ svonefnda, sem er samkomulag sem undirritaš var um mišjan desember sl. varšandi samręmdar ašgeršir viš śrvinnslu skuldamįla lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, gengur hęgar en gert var rįš fyrir."
  • "Stęrri fyrirtękjum hefur reynst erfitt aš sękja nżtt fjįrmagn meš skuldabréfaśtgįfu og er lķtil sem engin virkni į markaši meš fyrirtękjaskuldabréf." - bls. 21.
Eins og fram kemur, treysta ašilar sér ekki til aš fjįrfesta ķ atvinnulķfinu. Heldur, sökkva žeir peningum sķnum ķ steynsteypu. Slķkt er klassķkst varnarvišbragš žegar ašilar meš peninga skynja mjög mikla óvissu og ž.s. verra er, miklar lķkur į neikvęšri žróun.


Aukin neysla heimila byggist ekki į auknum tekjum!
  • "Įętlaš er aš heimili sem tóku lįn sem tengd voru gengi erlendra gjaldmišla fįi um 8,5 ma.kr. endurgreidda frį lįnafyrirtękjum sem aš stęrstum hluta komu til greišslu ķ lok sķšasta įrs."
  • "Einnig veršur sérstök vaxtanišurgreišsla greidd į įrunum 2011 og 2012...Gert er rįš fyrir aš heildargreišslan nemi um 12 ma.kr." - bls. 21.
  • "Til višbótar hefur fjöldi heimila nżtt sér heimild til śttektar séreignarsparnašar...og hefur veriš samžykkt aš greiša śt rśmlega 10 ma.kr. til višbótar fram til febrśar 2013." - bls. 21.
  • Ašgengi heimila aš lįnsfé er enn erfitt og śtlįnsvextir tiltölulega hįir...Lķklegt er aš óvissa um
    gęši śtlįnasafns bankanna og almennar efnahagshorfur geri fjįrmįlafyrirtęki treg til aš hefja śtlįnastarfsemi aš einhverju marki og hamli hrašari lękkun śtlįnsvaxta." - bls. 21.
  • "Meiri samdrįttur landsframleišslu, 2010...helgast af...mun meiri aukningu innflutnings en bankinn spįši ķ febrśar...Innlend eftirspurn hefur žvķ ķ meiri męli beinst śt śr žjóšarbśskapnum en gert var rįš fyrir ķ febrśarspįnni." - bls. 26.
  • "Eftir langt samdrįttartķmabil jókst einkaneysla į nż į žrišja fjóršungi sķšasta įrs. Hśn jókst enn frekar į sķšasta fjóršungi įrsins ef mišaš er viš įrstķšarleišréttan vöxt milli fjóršunga. Į seinni hluta įrsins męldist einnig vöxtur milli įra ķ einkaneyslu ķ fyrsta sinn frį fyrsta fjóršungi
    įrsins 2008." - bls. 26.
  • "Drifkraftar aukinnar einkaneyslu verša ekki skżršir meš hefšbundnum žįttum į borš viš kaupmįttaraukningu eša hękkun eignaveršs." - bls. 26.
  • "Lķklegast er aš aukna eftirspurn heimila megi rekja til žess aš óvissa varšandi fjįrhagsstöšu žeirra hefur minnkaš auk śtgreišslna vegna endurśtreiknings gengistryggšra lįna eins og įšur hefur veriš rakiš. Reiknaš er meš aš kaupmįttur rįšstöfunartekna aukist lķtillega į žessu įri..." - bls. 27.
  • "Aš žessu leyti er sį einkaneyslubati sem spįš er talsvert brothęttari en vöxtur sem ętti sér traustari forsendur ķ tekjužróun." - bls. 27.

Žetta er merkileg śtkoma. En, svo viršist sem heimili sem nutu tekjuaukningar tķmabundiš vegna endurgreišslu frį fjįrmįlastofnunum sl. haust, vegna oftgreišsla ķ tengslum viš ólögleg gengistryggš lįn; hafi kosiš aš verja žvķ fé aš einhverju leiti ķ innfluttar vörur.

En óvissa meš stöšu fjįrmįlastofnana įsamt lįgum vöxtum į innlįnsreikningum, auk žess aš margir įtta sig į žvķ aš ž.e. mjög veruleg óvissa uppi um framtķšargengi krónunnar; getur hafa knśiš fólk til aš verja peningum frekar ķ žaš aš kaupa sér innflutt tęki eša neysluvarning af öšru tagi.

Žetta er žvķ lķklega eitt dęmiš enn um žaš, aš įstandiš sé sjśkt!

En, ath. ber aš fólkiš velur žarna ekki aš fjįrfesta hér innanlands, t.d. ķ višgeršum į hśseignum eša aš kaupa innlent framleiddar neysluvörur. Žaš getur bent til aš gengisóvissa vegi žungt ķ žessu vali, ž.e. sś hugsun aš koma krónum ķ verš, mešan gengiš er tiltölulega hagstętt. 

En, žaš mį vera aš gengi sķšasta įrs hafi einmitt nįš hįpunkti sbr. 12% gengishękkun į sl. įri. Viš upphaf įrs hefur sķšan vķst į įtt sér staš um 6% lękkun.

Mišaš viš yfirgnęfandi lękkunarforsendur, getur veriš til stašar sterkur hvati til aš kaupa fyrir krónur įšur en žęr lękka.

Spurning hve sterk įhrif žess verša! Bendi į grein Andra Geirs Arinbjarnarsonar. Hans grein er dįlķtiš "alarmist" en sį möguleiki žróun ķ įtt aš innflutningshöftum, er alls ekki śt ķ blįinn, ef viš missum stjórn į atburšarįsinni.

En, žį į ég viš, aš ef viš förum aš ganga į lįnsgjaldeyrissjóšinn til aš greiša fyrir neyslu, en slķk öfugžróun getur valdiš okkur miklum vandręšum žegar žarf aš greiša žaš fé til baka.

Žetta žarf ekki aš gerast! En kringumstęšurnar eru mjög viškvęmar!

 

Fjįrfesting hjį innlendum fyrirtękjum dregst samann 2011!

  • Samanboriš viš febrśarspį bankans er bśist viš umtalsvert meiri fjįrfestingu ķ stórišju ķ žessari spį. - bls. 28.
    1. Ķ fyrsta lagi vegna nżrrar kķsilverksmišju Icelandic Silicon Corporation sem įformaš er aš reisa ķ Helguvķk. Gert er rįš fyrir aš framkvęmdir hefjist į žessu įri og standi fram til įrsins 2013, en įętlaš er aš framleišsluvirši verksmišjunnar į įrsgrundvelli nemi um 10 ma.kr.
    2. Ķ öšru lagi bętist viš stękkun Alcoa-verksmišjunnar į Reyšarfirši sem mun skila aukinni framleišslugetu til śtflutnings į įrunum 2013-2014.
    Samtals nemur aukning vegna beggja verkefna um 35 ma.kr. ķ framkvęmdum og fellur aš hluta til į žetta įr en žó mest į nęsta įr. - bls. 28.
  • Į heildina litiš er įętlaš aš fjįrfesting vegna orkufreks išnašar įsamt grunnfjįrfestingu ķ žeim greinum muni aukast um 68% aš magni og nema um 74 ma.kr. į žessu įri. Į nęsta įri er įętlaš aš žessi fjįrfesting nemi tępum 97 ma.kr. sem svarar til um 30% magnaukningar. - bls. 28.
  • "Samkvęmt könnun bankans um fjįrfestingarįform stęrri fyrirtękja, er reiknaš meš žvķ aš atvinnuvegafjįrfesting utan stórišju, skipa og flugvéla muni dragast saman į žessu įri." - bls. 28.

......................Sjį bls. 29.

*43. fyrirtęki meš meira en 4ma.kr. veltu

Fjįrfesting skv. atvinnuvegakönnun........................2011
Sjįvarśtvegur.......................................................-43,3
Upplżsingatękni og samskipti.................................-17,7
Verslun....................................................................9,8
Framleišsla...............................................................6,6
Flutningar, žjónusta og annaš..................................38,5
Alls (43)..................................................................-0,8

Žetta er grķšarlega alvarlegt įstand, aš fjįrfesting hjį ķsl. fyrirtękjum skuli enn dragast saman!

2. erlend fjįrfestingarverkefni eru į bakviš heildartöluna um 24,4% aukningu atvinnuvega fjįrfestingar!

Mig grunar aš megniš af žvķ sem er aukning ķ sbr. töfluna aš ofan, felist ķ aukningu innan feršamanna geirans!

En, mjög alvarleg įstand viršist innan sjįvarśtvegs geirans, ž.s. algert frost viršist ķ fjįrfestingum!

 

Nišurstaša

Skv. minni lesningu, žį er mjög alvarlegt įstand ķ efnahagsmįlum - sem aušvitaš allir vita.

  • En, žegar ljóst er aš enn eitt įriš dregur śr fjįrfestingum innlendra fyrirtękja.
  • Žegar, fjįrmagn leitar frekar ķ steynsteypu en ķ ašra hluti ž.e. ekki ķ fjįrfestingar ķ atvinnulķfinu, skuldabréf fyrirtękja eru ekki keypt heldur einungis rķkisbréf.
  • Žegar, almenningur fęr einhvern smį pening, žį kżs hann frekar aš kaupa frį śtlöndum en aš fjįrfesta hér heima eša setja inn į bók.

Žį er ljóst aš mjög sjśkt įstand rķkir!

Ljóst aš einhver veruleikafyrring rķkir hjį žeim, sem tala um žaš aš įstandiš fari batnandi.

 

Kv.


Hęgt aš neita um ašgang aš upplżsingum ķ allt aš 110 įr!

Žetta hljómar nįnast eins og grķn, į okkar litla Ķslandi. En ķ fjölmišlum ķ gęr, var komiš į framfęri gagnrżni į nżtt įkvęši ķ glęnżju fumvarpi rķkisstjórnarinnar til upplżsingalaga. Ķ žvķ frumvarpi, er einnig breytt nokkrum įkvęšum śr eldri lögum um Žjóšskjalasafn Ķslands. Og ž.e. einmitt žęr breytingar sem gagnrżndar hafa veriš sérstaklega, nįnar tiltekiš viš 9. grein laga frį 1985 um Žjóšskjalasafn Ķslands.

Žingskjal. 502 - 381. mįl. Frumvarp til upplżsingalaga. 

(Lagt fyrir Alžingi į 139. löggjafaržingi 2010–2011.)

-----------------------------

c.      9. gr. oršast svo: ...

  • g. Viš lögin bętist nż grein, sem veršur 9. gr. d, svohljóšandi: Žegar sérstaklega stendur į getur žjóšskjalavöršur įkvešiš aš synja um ašgang aš skjali sem er yngra en 110 įra, svo sem žegar žaš hefur aš geyma upplżsingar um einkamįlefni einstaklings sem enn er į lķfi eša um almannahagsmuni er aš ręša.       

-----------------------------

Žaš er sem sagt žessi nżja undirgrein 9. gr. laga um Žjóšskjalasafn Ķslands, ž.e. lišur g. undir grein 9., sem fólk hnżtur um.

  • Žaš veršur aš segja žaš, aš žessi undirgrein lķtur vęgast sagt ķlla śt!
  • En hśn viršist setja įkvęši sem er algerlega aš best veršur séš, hįš mati Žjóšskjalavaršar.
  • En oršinu almannahagsmunum er einfaldlega hęgt aš snara yfir į ensku, meš enska oršinu "security" og ž.e. sennilega ekkert orš ķ heimssögunni, sem eins rękilega hefur veriš misnotaš, eins og oršiš "security".
  • Sagan sżnir aš akkśrat įkvęši, sem eru almennt oršuš sem eru hęttuleg, žvķ śtkoman śr žvķ vill oft verša aš žį er meiningin žar į bakviš mjög svo teyjanleg, sem einmitt er įstęša žess aš stjv. heimsins lķkar almenn og teyjanleg įkvęši, žvķ ž.e. svo aušvelt aš fela į bakviš slķk įkvęši og einnig aš beita žeim sem hindrun.
  • Ķllur grunur lęšist aš manni, aš sem dęmi aš rįšuneyti muni lįta Žjóšskjalavörš vita meš óformlegum hętti, hvaša skjöl žeim žętti vęnt um, aš nytu verndar hans skv. žessu įkvęši. En, ekki veršur betur séš, aš žaš séu ekki nokkur takmörk fyrir žvķ, hvaša skjöl śr rķkiskerfinu geta notiš verndar Žjóšskjalavaršar, meš žeim hętti.

 

Nišurstaša

Ekki veršur betur séš aš žessi hin umdeilda nżja višbótarundirgrein 9. gr. laga um Žjóšskjalasafn Ķslands, gangi žvert gegn yfirlķstum markmišum, hinna nżju upplżsingalaga aš tryggja ašgang almennings, aš opinberum gögnum.

Svo, ég held aš taka beri undir žį gagnrżni, aš žessi tiltekna grein skapi hęttu į alvarlegri afturför ķ ašgangi aš upplżsingum, frį stjórnkerfinu.

Vonandi eru žetta mistök rķkisstjórnarinnar, sem verša leišrétt ķ mešferš Alžingis į mįlinu, og žessi tiltekna višbót viš 9. gr. laga um Žjóšskjalasafn Ķslands verši fjarlęgš, og ekki höfš inni ķ afgreiddri śtgįfu breytinga į žeim lögum.

 

Kv.


Lįnshęfismat Bandarķkjanna lękkaš!

Žetta er stórfrétt en Standaards&Poors (S&P) hafa lękkaš horfur fyrir Bandarķkin og "in effect" er žetta lękkun į lįnhęfismati žeirra. Reyndar er žetta strangt til ekki lękkun, ž.e. žeir stašfesta aš matiš sé enn "AAA+", žeir tilkynna aš horfur séu nś neikvęšar.

Skv. oršalagi žeirra sjįlfra, segja žeir neikvęšar horfur žķša aš 1/3 lķkur séu į žvķ aš S&P lękki mat innan 2-įra.

United States of America ‘AAA/A-1+’ Rating Affirmed; Outlook Revised To Negative

  • "Because the U.S. has, relative to its 'AAA' peers, what we consider to be very large budget deficits and rising government indebtedness and the path to addressing these is not clear to us, we have revised our outlook on the long-term rating to negative from stable."
  • "We believe there is a material risk that U.S. policymakers might not reach an agreement on how to address medium- and long-term budgetary challenges by 2013; if an agreement is not reached and meaningful implementation does not begin by then, this would in our view render the U.S. fiscal profile meaningfully weaker than that of peer 'AAA' sovereigns."

Žetta įr er fjįrlagahalli Bandarķkjanna įętlašur 10,8% eša sį hęsti mešal išnrķkja, fyrir utan Japan, sem getur lent ķ e-h hęrri halla vegna tjóns af völdum nįttśruhamfara.

Žetta framkallar aušvitaš mjög hraša uppsöfnun skulda hjį alrķkisstjórninni ķ Washington!

Ķ ofan-į-lag, eins og žeir benda į, viršast ekki lķkur į aš US Congress nįi saman um, nęgilega miklan nišurskurš, į nęstunni. Reyndar óttast S&P aš slķkt geti dregist fram yfir forseta- og žingkosningar haustiš 2012.

Eins og sést į myndinni aš nešan, veršur skuldastaša alrķkisstjórnarinnar žį oršin skuggaleg!

Mynd tekin śr nżjasta Fiscal Monitor AGS, bls. 140 pdf eša bls. 127.

http://blogs.telegraph.co.uk/finance/files/2011/04/debt-to-GDP.gif

  • "Additional fiscal risks we see for the U.S. include the potential for further extraordinary official assistance to large players in the U.S. financial or other sectors, along with outlays related to various federal credit programs....we now estimate the maximum aggregate, up-front fiscal cost to the U.S. government of resolving potential financial sector asset impairment in a stress scenario at 34% of GDP..."
S&P benda į, aš enn séu verulegir veikleikar innan bankakerfis Bandarķkjanna auk žess aš Fanny Mae og Freddy Mac sem eru stofnanir sambęrilegar viš Ķbśšalįnasjóš, žurfi aš endurfjįrmagna umfram ž.s. žegar hefur veriš gert. Žeir įętla hugsanlega slęma śtkomu upp į hugsanlega 34% af žjóšarframleišslu, sem geti hugsanlega lent į bandarķska alrķkinu - ofan į ofangreinda skuldastöšu.

  • "Beyond the short- and medium-term fiscal challenges, we view the U.S.'s unfunded entitlement programs (such as Social Security, Medicare, and Medicaid) to be the main source of long-term fiscal pressure. These entitlements already account for almost half of federal spending (an estimated 42% in fiscal-year 2011), and we project that percentage to continue increasing as long as these entitlement programs remain as they currently exist (see "Global Aging 2010: In The U.S., Going Gray Will Cost A Lot More Green," Oct. 25, 2010, RatingsDirect). "

Sķšan er žaš uppsafnaša vandamįl, aš Bandarķkjamenn hafa stašiš ķlla aš uppbyggingu sinna félagslegu stušningskerfa, žau eru óskilvirk og lofaš var upp ķ ermina į sķnum tķma. Sį vandi hlešst upp įr frį įri, žannig aš fjįrframlag alrķkisins hękkar stöšugt. Ķ dag vegna žessa, žarf alrķkiš aš verja til žeirra kerfa samanlagt 42% af heildarfjįrlögum og įętlaš aš į nęstu įrum - sem ekki kemur fram žarna heldur ķ skżrslu AGS aš žau fjįrframlög muni hękka į nęsta įratug um önnur 10% af žjóšarframleišslu.

Alrķkiš er žegar rekiš meš 10% af žjóšarframleišslu halla, og erfitt er aš sjį aš alrķkiš komist śt śr žeim vanda, įn žess aš einhvers konar endurskipulagning žessara kerfa fari fram. En, einmitt vegna žess aš žaš er pólitķsk eiturpilla, žį dregst aš taka į žessu įr eftir įr.

 

  • "In addition, the U.S.'s net external debt level (as we narrowly define it), approaching 300% of current account receipts in 2011, demonstrates a high reliance on foreign financing. The U.S.'s external indebtedness by this measure is one of the highest of all the sovereigns we rate."
Žessar upplżsingar eru nżjar fyrir mig. En, aš ofan kemur fram aš alrķkiš mun skulda 100% af žjóšarframleišslu. Žetta er hugsanlega alvarlegt įstand.

  • "Moreover, more than two years after the beginning of the recent crisis, U.S. policymakers have still not agreed on a strategy to reverse recent fiscal deterioration or address longer-term fiscal pressures....While thus far U.S. policymakers have been unable to agree on a fiscal consolidation strategy, the U.S.'s closest 'AAA' rated peers have already begun implementing theirs."
S&P benda aš lokum į aš į sama tķma og bandar. žingiš er ekki enn nęrri samkomulagi um hvernig į aš taka į vandanum, séu önnur "triple AAA" lönd eins og Frakkland, Bretland og Žżskaland sem einnig hafi lent ķ kreppu, bśin aš įkveša aš innleiša strangar ašhalds įętlanir sem aš žeirra mati, muni tryggja aš skuldastaša žeirra landa verši ekki ķllvišrįšanleg.

Mohamed El-Erian, chief executive and co-chief investment officer at PIMCO: "This is a timely reminder of the seriousness of America’s fiscal issues, for the country and for the rest of the world." - "S&P’s warning should be heard loud and clear in Washington DC, hopefully acting as a catalyst for faster convergence on a credible medium-term fiscal package." - "The time has come for the US (and other advanced economies) to take better control of its fiscal destiny—for the sake of American society and for the well being of the global economy."

El Erian er einn af mikilvęgustu fjįrmįlasérfręšingum heimsins, yfirmašur eins stęrsta fjįrmįlafyrirtękis heimsins, sem ekki er višskiptabanki. Hann mį segja, aš representi višhorf markašarins - sem alveg örugglega er sama sinnis; aš ašgeršir bandar. stjv. og žings verši aš koma og žaš hiš allra fyrsta.

Pimco er sennilega stęrsti įvöxtunarsjóšur heimsins, ž.e. žeir sérhęfa sig ķ aš įvaxta annarra manna peninga, og žeir velta žśsundum milljarša dollara, ž.e. umfang žeirra peninga sem žeir eru meš ķ veltu. 

Ef ž.e. einhver forstjóri sem ber aš hlutsa į, er žaš El Erian - sem er einmitt forstjóri fyrirtękis sem sérhęfir sig ķ žvķ aš meta stöšugt markašinn, svo žaš geti tekiš réttar įvöxtunar įkvaršanir fyrir sķna kśnna.

Įkvöršun Pimco ķ sķšasta mįnuši vakti mikla athygli, en žį tilkynntu žeir aš Pimco hefši losaš sig aš öllu viš "US treasuries" ž.e. bandar. rķkisskuldabréf. 

Žaš segir, aš stęrsta fyrirtęki ķ heimi ķ žeim bissness, aš skoša markašinn og įvaxta annarra manna peninga, meti žaš svo aš of mikil įhętta sé aš eiga "US treasuries" ķ augnablikinu, sem lķklega er spį um aš įvöxtunarkrafa žeirra eigi eftir aš breitast į nęstunni - en aš jafnvel žeirra sérfręšingar treysti sér ekki til aš meta akkśrat hvenęr.

 

Fed to signal end of monetary easing :"An end to global monetary policy easing is on the horizon, with the US Federal Reserve set to signal it will cease asset purchases at the end of June." 

Sķšan telja sérfręšingar Financial Times, aš žeir sjįi merki žess aš bandarķski sešlabankinn, muni ekki framlengja frekar svokallaš "Quantitive Easing QE2" ž.e. aš peningaprentunar ašgerš 2 verši leyft aš renna śt ķ sumar, įn žess aš tilkynnt verši um nęstu peningaprentunar ašgerš.

Ef FT hefur rétt fyrir sér, žį er žetta ķ reynd sambęrileg ašgerš viš aš hękka vexti, žó vextir verši ķ reynd óbreittir en vegna žess aš sešlabankar geta ķ reynd ekki haft vexti neikvęša, žį ķ stašinn ef hagkerfi er tališ žurfa örvun er gripiš til peningaprentunar sem mį kalla ķgildi neikvęšra vaxta. 

Ef žetta mun standast, žį į sama tķma og sešlabanki Evrópu er farinn inn ķ vaxtahękkunarferli žį er śtlit fyrir aš "Federal Reserve" hętti peningaprentun. 

Žannig, aš peningar verša ekki mikiš lengur eins óskaplega ódżrir ķ alžjóšahagkerfinu og žeir hafa veriš um nokkurt skeiš.

Žaš eru verulegar lķkur į aš viš séum į leiš inn ķ ašhaldstefnu tķma!

 

Nišurstaša

Bandarķkin hafa fengiš ašvörun. Ķ sķšustu viku var žaš skżrsla AGS Fiscal Monitor ž.s. įstand mįla ķ Bandarķkjunum er mįlaš dökkum litum. Ķ sķšasta mįnuši, var žaš įkvöršun El Erian forstjóra Pimco aš selja öll bandar. rķkisskuldabréf fyrir hönd sinna umbjóšenda. Žaš mį kalla fyrstu įkvöršunina, en El Erian er ašili sem er sérstakur sérfręšingur ķ markašsmįlum og einn af žeim sem į aš sjį trendin įšur en žau verša. Žannig aš ķ žvķ ljósi, mį segja aš Bandarķkin hafi nś fengiš 3. ašvaranir.

Skv. markašsfréttum ķ dag er ekki aš sjį žaš į sölu bandar. rķkisskuldabréfa aš vaxtakrafa sé farin aš hękka - žannig aš kaupendur viršast ekki enn vera farnir aš ókyrrast.

En, mišaš viš ofangreindar ašvaranir, žį er žess sennilega ekki langt aš bķša aš markašurinn, fari aš krefjast hęrri vaxta af bandarķska alrķkinu. Žaš mun aušvitaš magna upp fjįrlagavandann žar vestra.

En, žaš mį vera, aš einungis ef kostnašur er farin aš stighękka mįnuši til mįnašar eins og viš höfum séš gerast fyrir nokkur rķki ķ fjįrhagsvandręšum į Evrusvęšinu umlišiš įr; skapist nęgileg hręšsla mešal žingmanna į bandarķska žinginu til aš nęgur vilji skapist til aš grķpa til žeirra ašgerša sem žarf.

 

Kv.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • f-nklaunch-g-20170515
  • ...215_highres
  • warheadinventories 170201.png

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.8.): 65
  • Sl. sólarhring: 96
  • Sl. viku: 1608
  • Frį upphafi: 592483

Annaš

  • Innlit ķ dag: 61
  • Innlit sl. viku: 1357
  • Gestir ķ dag: 59
  • IP-tölur ķ dag: 59

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband