Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2009

Kommśnistinn Chįvez vs. sósķal demókratinn Correa!

einar_bjorn_bjarnason-1_896236_902284.jpgŽaš er óhętt aš segja, aš žaš séu skiptar skošanir, um Chįvez forseta Venesuela. Annar forseti, Correa ķ Ekvador, hefur aš mörgu leiti komiš fram sem bandamašur, Chįvezar, en ef mašur ber saman fregnir, af tilraunum žeirra beggja, til aš umbreyta menntakerfinu ķ eigin löndum, kemur żmislegt fram, sem sannarlega segir einhverja athyglisverša sögu.

Venezuela's education “reforms”
Hugo Chįvez seeks to catch them young
http://www.economist.com/world/la/displaystory.cfm?story_id=14258760



Ecuador's education reforms
Correa's curriculum
http://www.economist.com/world/la/displaystory.cfm?story_id=14258942


Chįvez viršis beinlķnis vera aš gera breytingar, meš gamlan ķtalskan kommśnista Gramsci, sem fyrirmynd. En, sį ku m.a. annars, talaš um aš vonlaust vęri aš innleiša kommśnisma, nema aš stjórnvöld tękju yfir fjölmišla og menntakerfi, svo hęgt vęri aš innleiša rétta hugsun til almennings og vaxandi kynslóša. Chįvez er žegar nokkurn veginn bśinn, aš śtrżma frjįlsum og óhįšum fjölmišlum ķ Venesuela. Svo, menntakerfiš er nęsta vķgi. Menntakerfiš, verši meš öšrum oršum umbreytt ķ "brainwashing center" eša heila-mötunar stofnanir, svo uppvaxandi kynslóšir muni lęra aš dįsama, Chįv-isma og byltinguna hans.

Aftur į móti, viršist Correa, vera aš framkvęma raunverulega betrumbót į menntakerfinu, ķ sżnu landi. Sett verši upp mišlęg menntavišmiš, ž.e. opinber nįmsskrį, eins og į Ķslandi m.a. Višmiš um hęfni kennara hert, og óhęfum kennarar reknir, ef žeir nį ekki tilteknum framförum innan skilgreinds tķma, 1. įr. Meira fjįrmagn, lagt til menntamįla. Skólavęšin fįtękra og afskekktra byggša, sett ķ gang.

Žannig, aš Correa viršist lķkjast meira sósķal demókratanum, Lula forseta Brasilķu, fremur en kommśnistanum Chįvez. En, vart er hęgt lengur, aš kalla hann annaš, śr žvķ sem komiš er.

Kv.


Stund sannleikans, er upp runnin - "The Moment of truth is arrived".

einar_bjorn_bjarnason-1_896236_901615.jpgAlžingi hefur nś samžykkt. Hvernig atkvęši féllu, er lżst ķ frétt MBL.IS :

"Alls tóku 62 žingmenn žįtt ķ atkvęšagreišslunni en ašeins Illugi Gunnarsson, žingmašur Sjįlfstęšisflokksins, var fjarverandi.  Allir žingmenn Samfylkingarinnar og Vinstrihreyfingarinnar-gręns frambošs, 34 aš tölu,  greiddu atkvęši meš frumvarpinu. 9 žingmenn Framsóknarflokksins, tveir žingmenn Sjįlfstęšisflokksins, žeir Įrni Johnsen og Birgir Įrmannsson, tveir žingmenn Borgarahreyfingarinnar, Birgitta Jónsdóttir og Margrét Tryggvadóttir og óhįši žingmašurinn Žrįinn Bertelsson greiddu atkvęši gegn frumvarpinu. 13 žingmenn Sjįlfstęšisflokksins sįtu hjį sem og Žór Saari, žingmašur Borgarahreyfingarinnar."

Til glöggvunar į forsögu mįls, žį lęt ég hér einnig fylgja meš, hlekk viš įlit minnihluta, en žar er forsaga mįlsins reifuš meš ķtarlegum hętti, fyrir žį sem hafa žolinmęši til aš lesa: 137. löggjafaržing 2009. Žskj. 338 — 136. mįl. - Frį 2. minni hluta fjįrlaganefndar.

 

 Stund sannleikans - "moment of truth!"

Eins og ég sagši, er stundin upp runnin. Nś fįum viš aš komast aš, hverjir höfšu rétt fyrir sér, og hverjir rangt. Munu, Bretar og Hollendingar, samžykkja tilraun Alžingis, til aš gera umtalsveršar breytingar, til bóta į samningi, sem allt aš žvķ er glępsamlega hręšilegur? Eša, munu Bretar og Hollendingar, hafna žessari atlögu Alžingis, aš žeirri samningsvitleysu - sem er skv. žeirra vilja, aš gangi um garš?

Ef:

  1. ž.e. rétt sem kom fram ķ upphafi, aš samningarnir séu glęsileg śtkoma mišaš viš ašstęšur, eins og fjįrmįlarįšherra og ašstošamašur hans, hafa ķtrekaš sagt.
  2. ž.e. rétt, sem žeir hafa einnig ķtrekaš sagt, aš borin von sé aš semja aš nżju.
Įlyktun: žį munu Bretar og Hollendingar, lķklega hafna breytingum Alžingis.
Ef:
  1. ž.e. rangt, aš samningarnir hafi veriš, žaš besta sem hęgt var aš nį fram į žeim tķmapunkti, er samningarnir voru geršir fyrir okkar hönd, af saminganefnd rķkisstjórnarinnar.
  2. ž.e. rangt, ž.e. fullyršingar žess efnis, aš vonlaust sé aš endursemja viš Breta og Hollendinga?
Įlyktun: žį er hugsanlegt, og ég ķtreka, hugsanlegt. Aš Bretar og Hollendingar, muni samžykkja skilyrši eša fyrirvara Alžingis, eins og nś er nokkuš broslega haldiš fram, af ķmsum fulltrśum stjórnarflokkanna, aš ekki sé įstęša annaš en aš ętla, aš rķkisstjórnir žessara rķkja, muni gera.

Ž.e. broslegt, einmitt vegna žess, aš žeir sömu ašilar, innan rķkisstjórnarinnar, sem ķ dag, blašra į žį leiš, aš Bretar og Hollendingar, muni lķklega sżna sanngirni og samžykkja fyrivarana, hafa margķtrekaš - og gera enn, sagt aš ekki sé mögulegt aš semja į nż viš Breta og Hollendinga, vegna žess - vęntanlega - aš allt ķ einu, muni žį reyši og ósanngyrni verša ofan į, hjį žeim.

Žetta, er mjög bersżnileg rökleysa.

Eins og ég įlykta aš ofan, aš ef Bretar og Hollendingar, eru žaš ósanngjarnir aš ekki sé hęgt aš semja viš žį į nż, žį hafna žeir sennilega fyrirvörunum.

Ef, aftur į móti žeir samžykkja žį, žį stendur nįkvęmlega ekki steinn yfir steini, af mįlflutningi rķkisstjórnarflokkanna. Žeir eru žį oršnir, 100% ómark, sem sennilega veršur aš teljast Ķslandsmet.

Ég ķtreka; stund sannleikans, "moment of truth".

 

Kv.

 


Hver er hin sišferšislega rétta nišurstaša Icesave deilunnar?

einar_bjorn_bjarnason-1_896236_899998.jpgNżlega, fjallaši Daily Telegraph, um könnun sem žekkt bresk lögmannsstofa, gekkst fyrir į mešal 60 stórra evrópskra banka, sem höfšu tapaš į višskiptum viš Ķslendinga. 98% telja, aš ķslenska rķkiš hafi ekki komiš fram viš kröfuhafa meš sanngjörnum hętti. 2/3 telja, aš mešferš rķkisins, į eignum bankanna, geti hafa brotiš alžjóšlegar reglur, er Ķsland hafi skuldbundiš sig, aš virša. En, sķšast en ekki sķst, 93 telja sig ekki eiga annarra śrkosta, en aš fara ķ mįl viš ķslenska rķkiš.

 

Lįnstraust Ķslands, žegar ónżtt

Ķslendingar hafa veriš aš furša sig į žeirri höršu mešferš, sem viš höfum fengiš. Einungis Fęreyjar, hafa veitt okkur neyšarlįn, įn bindandi skilyrša. En hin Noršurlöndin, eru ekki til ķ lįnveitingar, įn milligöngu AGS. Ķ afgreišslu sęnska žingsins, var įlyktun meirihlutans į žį leiš, aš lįn sęnska rķkisins til Ķslands, skyldi bundiš žeirri kvöš aš ekki undir nokkrum kringumstęšum, mętti nota žaš til aš borga svokallaša Icesave skuld. Ķ nżlegri heimsókn til Ķslands, tók fjįrmįlarįšherra Noregs ķ svipašann streng, aš ekki kęmi til greina aš borga fyrir ž.s. hśn kallaši "afleišingar hęgri sinnašašra tilrauna okkar." Žaš viršist, sem sagt, rķkja įkvešin fyrirlitning, ķ okkar garš. Umvöndunartónninn, er mjög greinilegur. Icesave mįliš, er greinilega svo ljótt ķ žeirra augum, aš žeir vilja hvergi nįlęgt žvķ koma, aš ašstoša okkur viš aš komast śr žeirri sśpu. Žaš er eins, og samskipti aldanna į undan, ķ gegnum bęši sśrt og sętt, séu nś aš engu oršin. Viš erum einhvers konar "pariah" eša óalandi og óferjandi, žar til viš höfum gengiš žann veg, alveg hjįlparlaust, aš rįša fram śr Icesave mįlinu.

 

Directive 94/19/EC

Samkvęmt žessari, margumręddu reglugerš, sem einnig gildir į EES svęšinu, ber ašildarrķkjum aš stofna a.m.k. einn tryggingasjóš, er tryggi innistęšur innistęšueigenda, aš lįgmarki aš upphęš 20.000 Evra. Ekki viršist, reglugerš žessi, skilgreina hvernig hann į aš vera fjįrmagnašur. En, skv. hinum ķslensku lögum um innstęšutryggingar og tryggingakerfi fyrir fjįrfesta, nr. 98, frį 1999, fer fjįrmögnun fram meš eftirfarandi: „II. kafli. Greišslur ķ sjóšinn. 6. gr.: Heildareign innstęšudeildar sjóšsins skal aš lįgmarki nema 1% af mešaltali tryggšra innstęšna ķ višskiptabönkum og sparisjóšum į nęstlišnu įri.“..."Nįi heildareign ekki lįgmarki skv. 1. mįlsl. skulu allir višskiptabankar og sparisjóšir greiša eigi sķšar en 1. mars įr hvert gjald til sjóšsins sem nemur 0,15% af mešaltali tryggšra innstęšna ķ hlutašeigandi višskiptabanka eša sparisjóši į nęstlišnu įri, sbr. žó višmišunarmörk skv. 1. mįlsl." Žaš eru višskiptabankar og sparisjóšir, sem fjįrmagna sjóšinn.

 

Įstęša kröfu Breta og Hollendinga er klįr

Sś regla sem gilti um fjįrmögnun TI skv. hinum ķsl. lögum, var augljóslega fullkomlega ónóg. Eftirlit hérlendis, viršist hafa veriš nįnast gagnslaust. Bankarnir óšu į sśšum, og pólitķkusar brostu meš, og létu eins og allt vęri ķ lagi. Stjórnvöld gįfu aš auki, ķtrekaš ķ skyn, aš žau myndu hlaupa undir bagga meš sjóšnum, ef hann myndi skorta fjįrmagn. Žó, eru žetta ekki lagalega bindandi yfirlķsingar, žó margir telji žęr sišferšislega bindandi. Forsagan skżrir hvers vegna, enginn treystir okkur erlendis.

 

Viš skulum ekki lķtilsvirša tjón annarra

Okkar tjón er geigvęnlegt, ž.e. óvišrįšanleg skuldastaša. Stór hluti innlendra fyrirtękja į gjaldžrotsbrśninni. Į sama tķma, telur fólk erlendis aš forsaga mįls, hafi skapaš sišferšislega kröfu į hendur okkur, aš borga žaš tjón sem framferši bankamanna okkar, olli žeim. Margir viršast telja, aš viš séum samsek, vegna žess hags sem viš nutum ķ góšęrinu af framferši bankanna og vegna yfirlķsinga fyrri rķkisstjórna, er gefnar voru er partżiš var ķ gangi. Hluti landsmanna, tekur undir žessi sjónarmiš, og aš okkur beri įn skilyrša aš samžykkja nśverandi Icesave samkomulag, sem nokkurs konar forms sameiginlegrar refsingar, ef ég skil rétt afstöšu žess hóps. Fjölmargir ašrir, segja žetta af og frį, aš viš eigum ekki aš borga, ž.s. enginn skżr lagaformlega rétt krafa um žaš, sé fyrir hendi. Bęši sjónarmiš eru rétt, ž.e. sišferšislega krafan og einnig aš engin lagaformleg skilyrši séu fyrir hendi.

 

Jörš til deilenda

Žó krafan sé hugsanlega, sišferšislega rétt, kemur önnur sišferšisleg spurning į móti, en ž.e. réttur framtķšar kynslóša Ķslands og barna okkar, um mannsęmandi lķf. Sś krafa, er einnig sišferšislega rétt. Athuga ber, aš Holland og Bretland, hafa bętt sķnum borgurum sitt tjón aš fullu. Tapiš er žvķ, deilt jafnt į žeirra skattborgara, sem dreifist žį į margar heršar. Tap śtlendinganna, er žegar komiš fram, og veršur ekki tekiš aftur. En, tap okkar barna, og framtķšarkynslóša, er enn hęgt aš takmarka. Aš fórna rétti žeirra til mannsęmandi lķfs, skilar į engann hįtt, auknu réttlęti.

Žó svo aš erlendir reikningseigendur, hafi veriš u.ž.b. 2. falt fleiri en viš Ķslendingar, žį er tjón hvers og eins, fyrir bragšiš, samt sem įšur mun lęgra en tjón hvers Ķslendings er žegar oršiš. Nśverandi Icesave samkomulag, orsakar sķšan enn frekara tjón fyrir okkur, ķ ofanįlag. Žó svo aš śtlendir reikningseigendur, eigi śt af fyrir sig réttmęta kröfu um aš fį tjón sitt bętt, dugar žaš ekki til aš sišferšislega séš réttlęta aš vķš ķ žvķ skyni fórnum hagsmunum okkar barna, og framtķšarkynslóša, um mannsęmandi lķf.

Viš veršum žvķ aš taka žį įkvöršun sem takmarkar okkar tjón, sem mest. Žaš er okkar sišferšislega skylda. 

 

Nišurstaša

Bretar og Hollendingar, hafa ekki lagalega réttmęta kröfu į okkur. En, reiši žeirra er réttmęt, og įkvešin sišferšisleg krafa er réttmęt. En, hśn er ekki ęšri sišferšislegri kröfu okkar barna og framtķšarkynslóša. Ekki mį semja meš žeim hętti, aš okkar börn og barnabörn, tapi.

Žaš žżšir žó ekki, aš viš vanviršum žaš tjón, sem sannarlega hefur oršiš erlendis. Žaš er žvķ įkvešiš réttlęti ķ žvķ, aš ręša žau mįl, viš Breta og Hollendinga. En, nišurstaša žeirra višręšna, mį ekki ķžyngja hag okkar barna, og komandi kynslóša, frekar en žaš tjón į hag žeirra sem žegar er komiš fram.

Žetta žżšir, aš rétt er aš hafna nśverandi Icesave samkomulagi, ž.s. žaš er of ķžyngjandi - ekki sķst einnig ķ ljósi annarra skulda. Į sama tķma, er einnig rétt aš bjóša upp į nżjar višręšur.

Žęr verša žį aš stjórnast af žvķ prinsippi, aš takmarka žaš tjón, sem oršiš er, eins mikiš og hęgt er. Icesave eignirnar, ber aš lįta borga tjóniš, aš mestu. Ef, samiš er um einhverjar višbótar skašabętur, žį verša žęr aš vera til mįlamynda, en alls ekki mį semja um ķžyngjandi greišslur į nżjan leik.

Mįlamynda greišslur, myndu vera tjįning okkar į žvķ prinsippi, aš viš viršum žeirra rétt. Samkomulag žeirra, um žaš vęri žeirra višurkenning į žvķ, aš okkar réttur skiptir einnig mįli, og aš mest réttlęti er ķ žvķ, aš bśa ekki til nżtt tjón ofan į žaš, sem žegar er oršiš.

Žetta mįl, žarf aš leysa af skynsemi, en ekki reiši eša óšagoti. Slķk nišurstaša, getur sannarlega tekiš tķma. En, betra er aš lįta mįliš taka žann tķma sem žarf, en aš semja frį okkur hagsmuni barna okkar, og okkar framtķšarkynslóša.

 

Kv.


Ķsland, Holland og Bretland; žurfa aš nį skynsamri lendingu!

einar_bjorn_bjarnason-1_896236.jpgÉg held aš viš žurfum aš višurkenna, aš Bretar og Hollendingar, hafa raunverulegt og réttmętt, "grievance" gagnvart okkur. Vegferš Landsbankans, ķ tengslum viš Icesave, er meš žvķlķkum endemum, aš sennilega hefur einungis Skotlands banki, kostaš breska skattgreišendur meira fé. Hrun Landsbanka, er svo stórt aš žaš nęr aš vera eitt af 20. stęrstu gjaldžrotum fyrirtękja, ķ heimssögunni. Mikiš afrek žaš.

Į hinn bóginn, er ekki heldur skynsamlegt, aš samžykkja óbreyttann samning. Óbreyttur samingur, tekur ekki tillit til žess, aš Ķsland skuldar almennt séš, žegar allt of mikiš ķ erlendry mynnt. Óbreyttur samingur, er einnig fullkomlega ósamrķmanlegur žeim draumi, aš byggja į Norręnu velferšarmódeli.

Óbreyttur samningur, getur ekki leitt til annars, en aš viš taki langvarandi skuldakreppa į Ķslandi, sem vęri fullkomlega sambęrileg skuldakreppunni ķ S-Amerķku į 9. įratugnum. Žessu myndi fylgja lands- og atgervisflótti, sennilega enn verri, en ķ kjölfar kreppunnar er varš, žegar sķldin hvarf.

Žaš aš semja aš nżju er žvķ hrein naušsyn!

Ég tek undir meš ritstjóra Financial Times, aš žaš žurfi aš endurdreifa byršunum, žannig aš Ķsland rįši viš žęr og einnig žannig, aš ekki komi til landflótta og langvarandi kreppu.

"In the same boat
Published: August 11 2009 22:52 | Last updated: August 11 2009 22:52
When the Dutch and British governments clinched Iceland’s agreement to reimburse savers in Icesave, the now-defunct overseas branch of Landsbanki, they did not count on the ire of Icelandic voters. The deal, stuck in an Althingi committee, is unlikely to gain the Icelandic parliament’s approval.

All sides are playing hardball. Iceland’s government sees the deal as essential to repair Iceland’s links with the rest of the world. It worries that economic lifelines from Nordic neighbours and the International Monetary Fund will be undermined by the lack of an agreement with Holland and the UK – who refuse to budge.

The £3.3bn Reykjavik agreed to reimburse is a paltry sum for most countries, but it amounts to more than £10,000 for each citizen of the subarctic island. This economic burden – about half a year’s economic output – for compensating overseas savers is similar to the cost to the British government of tackling a UK recession less severe than Iceland’s.Some compare the plan to the Versailles treaty’s harsh demands of Germany. A better analogy is the 1982 Latin American debt crisis, in which even Chile, poster boy of Chicago School economics, saw the state take over a mountain of private debt. A decade of stagnation followed.

The same could be in store for Iceland.Would that benefit anyone? It would alienate the Icelandic people, already angered by Gordon Brown’s use of anti-terror laws to freeze Icelandic assets. Icelanders’ support for the recent application to join the European Union is rapidly cooling. The risk is an Iceland geopolitically adrift with its strategic location and important natural resources. Russia is no doubt paying attention: it was the first to offer Iceland economic assistance.

Moreover, there is a joint interest in bringing to light any murky dealings behind the bank collapse. A less confrontational relationship could foster collaboration on investigation – and recovery of assets – which Iceland does not have the resources to carry out alone.

There is plenty of blame to go around, beyond latter-day Viking raiders who built brittle financial empires. Icelandic voters repeatedly elected a government bent on unleashing financial liberalisation while letting regulators sleep on duty. But Dutch and UK authorities could have seen that Icesave’s high yields were only as safe as Iceland’s ability to cover deposits.

With more even burden-sharing for clearing up the mess, good neighbourliness may prove to bring more than its own reward.

Heimild: FT.com: http://www.ft.com/cms/s/0/bf7cbbae-86c0-11de-9e8e-00144feabdc0.html?nclick_check=1 "

 

Viš žurfum aš lįta sjónarmiš gagnkvęmrar sanngyrni njóta sķn.

Žannig, styš ég ekki žį afstöšu, aš neita aš taka tillit til hagsmuna Breta og Hollendinga. Į hinn bóginn, er heldur ekki sanngjarnt af žeim, aš taka ekkert tillit til okkar hagsmuna.

Aš mķnum dómi, hefur uppgjafar stefna rķkisstjórnarinnar veriš röng. Ég hef alltaf veriš sannfęršur um, aš góš rök vęru fyrir aš endursemja, eša alla tķš sķšan sömu vikunni og Icesave frumvarpiš var kynnt į Alžingi.

Ķ greinargerš meš žvķ, kemur žaš fram, aš skuldir rķkisins meš Icesave inniföldu verši mest, 1,25 VLF, ótrślegt en satt. Ķ sömu vikunni, byrtust óvęnt upplżsingar um aš skuldir rķkisins vęru 2,5 VLF ef reiknaš vęri meš Icesave, og fulltrśi AGS stašfesti žį tölu.

Žį žegar, hefši rķkisstjórnin įtt, aš draga frumvarpiš til baka, og kynna Bretum og Hollendingum, aš forsendubrestur hefši oršiš. Enda er munurinn į 1,25 VLG og 2,5 VLF ekkert smįręši, setur alla śtreikninga um greišslugetu ķ hįa loft.

Meira hefši ekki įtt aš žurfa, en žessa einföldu stašreynd. Sķšan, hefši žaš hreinlega veriš órökrétt af Hollendingum og Bretum, aš neita aš taka upp samningana.

Skiljanlega, hefši getaš veriš nokkur tortryggni, frį mótašilunum og žį hefši sį einfaldi mótleikur veriš fęr, aš męta meš allt bókhaldiš og hreinlega endurskoša žaš, įsamt fulltrśum hinna landanna, žar til allir ašilar vęru oršnir sįttir um hver raunveruleg staša vęri. Slķkt er oft gert, žegar bankar eru aš dķla viš fyrirtęki sem eru ķ skuldavandręšum.

Žaš, aš rķkisstjórnin, lét sem ekkert vęri, žrįtt fyrir aš allar forsendur vęru hrundar, er aš mķnu mati žaš helsta sem réttlętir aš tala um svik og undirlęgjuhįtt.

 

Endursemjum um Icesave og sķšan um ašrar skuldir

Ég hef meš öšrum oršum, lengi veriš žeirrar skošunar nś, aš endursemja eigi um Icesave,,,meš žaš ķ forgrunni aš žjóšin borgi einhverjar skašabętur upp ķ tjóniš, sem Bretar og Hollendingar uršu fyrir, en alls ekki krónu eša Evru meira, en hęgt er aš rįša viš.

Sķšan, į aš endursemja um ašrar skuldir. Žvķ, viš skuldum allt of mikiš, til aš geta mögulega rįšiš viš žaš.

Ef, ekki gengur aš endursemja, žį er ekkert annaš eftir, en greišslužrot.

Greišslužrot er ekki dauši:

  • öll utanrķkisvišskipti verša stašgreišsluvišskipti.
  • žarf aš taka upp skömmtun naušsynjavara, ž.e. śtbķta skömmtunarsešlum.
  • śtflutningur heldur įfram aš skila gjaldeyristekjum.
  • allar tekju rķkisins, sem eftir eru, fara ķ aš višhalda rekstri samfélagslega naušsynlegra hluta.

Svo, ef allt fer į versta veg, er žaš samt ekki svo, aš allt sé bśiš; aš allt sé hruniš.

Eins og Argentķna hefur gert allavegna tvisvar, getum viš risiš aš  nżju.

Žetta er ž.s. gefur okkur samningsstöšu, aš ž.e. raunverulegt val, aš neita aš borga. Svo, ž.e. mótašilunum ķ hag, aš taka tillit til okkar sjónarmiša. Žaš hefur žvķ alla tķš veriš kol-rangt, aš ekki žķddi aš semja upp į nżtt, aš žaš vęri ekki hęgt, o.s.frv.

Žannig, aš ef ekki tekst aš fį fram sanngjarnan samning, žarf aš neita aš borga.

Kv.


Fögnum ekki of snemma!!

Eins og Alžjóš veit, hefur fjįrmįlanefnd Alžingis, samžykkt fyrirvara viš Icesave samninginn.

Įhugavert hefur veriš aš verša vitni aš višbrögšum rįšamanna.

Forsętisrįšherra "segist įkaflega įnęgš meš aš žessi įfangi skyldi nįst ķ nótt og segist einnig įkaflega žakklįt žeim žingmönnum sem stušlušu henni. Nišurstašan sé mjög mikilvęg. Hśn segir fyrirvarana fyrst og fremst snerta fullveldi žjóšarinnar og efnahagslega framtķš hennar og telur aš hvert einasta žjóšžing ķ Evrópu hefši tališ sig ķ fullum rétti til aš setja slķk öryggisįkvęši."..."Jóhanna segist ekki telja aš hęgt sé aš tala um aš fyrirvararnir feli ķ sér samningsrof. Hśn telur fullkomlega hęgt aš śtskżra mįliš fyrir Bretum og Hollendingum žannig aš hęgt sé aš nį sįtt viš žjóširnar. Žęr hafi enda hagsmuni af žvķ aš Ķslendingar geti stašiš viš skuldbindingar sķnar."

Fjįrmįlarįšherra "Steingrķmur segist įkaflega feginn aš nefndin hafi lokiš störfum. Hann fagnar žvķ jafnframt aš žetta breiš samstaša nįist ķ nefndinni og lķst jafnframt vel į žį efnislegu umgjörš sem žarna er dregin utan um afgreišslu mįlsins. Hann segir visst samband veriš haft viš Hollendinga og Breta į bak viš tjöldin til aš halda žeim upplżstum um gang mįla žó engar formlegar višręšur hafi įtt sér staš."

 

Hvers vegna, eru višbrögš žeirra svo įhugaverš?

  • Samningurinn var sagšur, žaš besta sem hęgt hefši veriš aš nį, og žaš ķtrekaš af fjįrmįlarįšherra, ašstošarmanni hans, og forsętisrįšherra.
  • Aš ekki vęri von, aš fį Hollendinga og Breta aftur aš samningaborši. Bęši fjįrmįlarįšherra og ašstošarmašur hans, sögšu margķtrekaš eitthvaš ķ žį įtt - ekki endilega akkśrat ķ žessum oršum, aš vonlaust vęri aš semja į nż viš Hollendinga og Breta, aš samningarnir vęru endanlegir, og viš yršum aš lifa viš žaš. Annaš vęri įbyrgšalaust.

Nś, verša menn aš skżra grunnafstöšu sķna.

Allt ķ einu, hefur nįšst samkomulag, meirihluta fjįrmįlanefndar, um aš senda Hollendingum og Bretum nżtt samingstilboš, og rįšamenn męra žį śtkomu, žrįtt fyrir ķtrekašar fyrri yfirlķsingar, og aš hafa statt og stöšugt, vikum saman, barist um hęl og hnakka gegn žvķ, aš samiš vęri į nż viš Hollendinga og Breta.

Spurningar:

  • Taldi fólk samninginn góšann, eša slęmann.
  • Taldi žaš sama fólk, aš samninganefndin hefši gert mistök eša ekki.
  • Hvernig mat žaš, lķkur til žess, eša ekki, aš hęgt vęri aš semja į nż viš Hollendinga og Breta?

Ég er sammįla, formanni Sjįlfstęšisflokksins, aš ķ fyrirvörunum, felist nżtt samningstilboš til Breta og Hollendinga. Flestir lögfręšingar, og ašrir fręšingar, viršast einnig sama sinnis.

Einhliša fyrirvarar, geta ekki gilt nema mótašilarnir samžykki. Žį mótast lķkur žess aš žeir gerir žaš, af lķkum žess aš hęgt sé aš nį fram betri samingum viš Breta og Hollendinga.

  • Ef menn telja lķklegt, aš žeir samžykki žessa fyrirvara, žį hafši ašstošarmašur fjįrmįlarįšherra, rangt fyrir sér, žegar hann hélt žvķ fram, aš Icesave hefši veriš žaš besta sem hęgt hafi veriš aš nį fram, og einnig um žaš, aš ekki vęri hęgt aš endursemja viš Hollendinga og Breta.
  • Ef menn telja lķklegt, aš žeir hafni žessum fyrirvörum, žį hafši ašstošarmašur Fjįrmįlarįšherra rétt fyrir sér ķ öllum höfušatrišum.

Ž.e. ekki "concistent" aš hafa veriš ósammįla žvķ, aš hęgt vęri aš semja į nż viš Hollendinga og Breta, og telja nś lķklegt aš žeir samžykki fyrirvarana.

Žess vegna, er afstaša Fjįrmįlarįšherra og Forsętisrįšherra, frį žvķ ķ gęr, "inconsistent".

 

Ž.e. allt of snemmt aš fagna, eins og sumir gera.

Kįliš veršur ekki sopiš žó ķ ausuna sé komiš.

Ž.e. allt eins lķklegt, aš žetta sé einungis byrjun aš nżjum kafla Icesave deilunnar, eins og aš žetta sé upphafiš aš endi hennar.

Möguleg višbrögš:

  1. Bretar og Hollendingar, samžykkja fyrirvarana, įn athugasemda.
  2. Bretar og Hollendingar, hafna ekki fyrirvörunum, en vilja ręša nįnari śtfęrslu og samninganefnd er send śt.
  3. Bretar og Hollendingar, hafna sumum fyrirvörum alfariš, en ekki öšrum. Samninganefnd er send, og viš tekur nżtt langt samingažóf.
  4. Bretar og Hollendingar, hafna fyrirvörunum alfariš, og setja okkur śrslitakosti, annars sé samkomulagiš hruniš. 
Ég treysti mér alls ekki, til aš slį upp lķkum žess, hvaša višbrögš eru lķklegri en önnur hjį Hollendingum og Bretum.

-------------------------------------------

Fyrir nešan, texti breytingartillögu Fjįrmįlanefndar Alžings:

Rķkisįbyrgš į Icesave-lįnasamningunum

Fjįrmįlarįšherra, fyrir hönd rķkissjóšs, er heimilt aš veita Tryggingarsjóši innstęšueigenda og fjįrfesta rķkisįbyrgš vegna lįna sjóšsins frį breska og hollenska rķkinu samkvęmt samningum dags. 5. jśnķ 2009 til aš standa straum af lįgmarksgreišslum, sbr. 10. gr. laga um innstęšutryggingar og tryggingakerfi fyrir fjįrfesta, nr. 98/1999, til innstęšueigenda hjį Landsbanka Ķslands hf. ķ Bretlandi og Hollandi. Įbyrgšin tekur til höfušstóls lįnanna eins og hvor um sig mun standa aš sjö įrum lišnum frį undirritun samninganna, 5. jśnķ 2016, auk vaxta af lįnsfjįrhęšinni.

Rķkisįbyrgšin afmarkast aš öšru leyti af įkvęšum samninganna og fyrirvörum žeim sem koma fram ķ lögum žessum. Fyrirvararnir eru óašskiljanlegur hluti rķkisįbyrgšarinnar.

  1. Viš 2. gr. Greinin oršist svo įsamt fyrirsögn:

Forsendur fyrir veitingu rķkisįbyrgšar

Forsendur fyrir veitingu rķkisįbyrgšar samkvęmt lögum žessum eru:

1.  Aš lįnasamningarnir verši tślkašir ķ samręmi viš hin umsömdu višmiš, sem samžykkt voru 14. nóvember 2008 į milli Ķslands, Evrópusambandsins og hlutašeigandi ašildarrķkja, žannig aš tekiš verši tillit til hinna erfišu og fordęmislausu ašstęšna sem Ķsland er ķ og naušsynjar žess aš įkveša rįšstafanir sem gera Ķslandi kleift aš endurreisa fjįrmįla- og efnahagskerfi sitt. Ķ žessu felst mešal annars aš samningsašilar verši viš rökstuddri og mįlefnalegri beišni Ķslands um endurskošun samninganna samkvęmt įkvęšum žeirra.

2. Aš staša Ķslands sem fullvalda rķkis komi ķ veg fyrir aš gerš sé ašför ķ eignum žess sem žaš žarf naušsynlega į aš halda til starfrękja hlutverk sitt sem fullvalda rķki meš višunandi hętti. Sama į viš um eignir ķslenska rķkisins erlendis, žar į mešal eignir Sešlabanka Ķslands, sem njóta verndar samkvęmt almennum reglum žjóšaréttar.

3. Aš hvergi sé haggaš viš óskorušum yfirrįšum Ķslands yfir nįttśruaušlindum landsins og rétti handhafa ķslensks rķkisvalds til aš kveša į um nżtingu og skipan eignarhalds į žeim.

 

2.      Bętt verši viš nżrri grein, 3. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Efnahagsleg višmiš

Rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum er grundvölluš į aš fjįrhagsleg byrši vegna hennar verši innan višrįšanlegra marka žannig aš Ķslandi sé gert kleift aš endurreisa fjįrmįla- og efnahagskerfi sitt. Til aš fylgjast meš og meta forsendur fyrir endurskošun į samningunum skal rķkisstjórnin gera rįšstafanir til žess aš Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn geri ķ sķšasta lagi fyrir 5. jśnķ 2015 IV. greinar śttekt į stöšu žjóšarbśsins, einkum meš tilliti til skuldastöšu og skuldažols. Aš auki verši ķ śttektinni lagt mat į žęr breytingar sem oršiš hafa mišaš viš mat sjóšsins frį 19. nóvember 2008.

 

Viš mat į forsendum til endurskošunar į samningunum skal einnig tekiš tillit til stöšu ķ žjóšarbśskapnum og rķkisfjįrmįlum į hverjum tķma og mats į horfum ķ žeim efnum žar sem m.a. verši sérstaklega litiš til gjaldeyrismįla, gengisžróunar og višskiptajöfnušar, hagvaxtar og breytinga į landsframleišslu svo og žróunar fólksfjölda og atvinnužįtttöku. 

 

Rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum er mišuš viš hįmark į greišslum śr rķkissjóši. Žetta hįmark mišast į įrabilinu 2017-2023 viš 4% af vexti vergrar landsframleišslu, sbr. 4. mgr., męldri ķ pundum vegna lįnasamningsins viš breska rķkiš og 2% af vexti vergrar landsframleišslu męldri ķ evru vegna lįnasamningsins viš hollenska rķkiš. Hlutföll žessi verša helmingi lęgri įrin 2016 og 2024. Greišslur skulu endurskošašar um leiš og endanlegar tölur um verga landsframleišslu liggja fyrir.

 

Vöxtur į vergri landsframleišslu Ķslands samkvęmt 3. mgr. skal męldur frį 2008 til greišsluįrs į įrabilinu 2016-2024 annars vegar ķ pundum vegna lįnasamningsins viš breska rķkiš og hins vegar ķ evrum vegna lįnasamningsins viš hollenska rķkiš. Śtreikningur į greišslum samkvęmt 3. mgr. skal byggjast į mešalgengi mišgengis Sešlabanka Ķslands į pundi og evru gagnvart krónu į įrsgrundvelli og mati į vergri landsframleišslu męldri samkvęmt skilgreiningu Eurostat.

 

Verši greišslubyrši lįnasamninganna meiri en nemur hįmarki samkvęmt 3. mgr. skulu teknar upp višręšur viš ašila lįnasamninganna um įhrif žess į samningana og skuldbindingar Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta.  Fari slķkar višręšur ekki fram eša leiši žęr ekki til nišurstöšu, takmarkast rķkisįbyrgš ķ samręmi viš hįmark 3. mgr. nema Alžingi įkveši annaš.

 

3.      Bętt verši viš nżrri grein, 4. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Lagaleg višmiš

Ekki hefur fengist leyst śr žvķ įlitaefni hvort ašildarrķki EES-samningsins beri įbyrgš gagnvart innstęšueigendum vegna lįgmarkstryggingar, žar į mešal viš kerfishrun į fjįrmįlamarkaši. Allt aš einu hefur Ķsland gengiš til samninga viš Bretland og Holland žótt žaš hafi ekki falliš frį rétti sķnum til aš fį śr žessu įlitaefni skoriš. Fįist sķšar śr žvķ skoriš, fyrir žar til bęrum śrlausnarašila, aš slķk įbyrgš hvķli ekki į Ķslandi eša öšrum rķkjum EES-samningsins skal rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum bundin žeim fyrirvara aš fram fari višręšur milli Ķslands og višsemjenda žess um įhrif žeirrar nišurstöšu į lįnasamningana og skuldbindingar rķkisins.

 

Rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum mišast viš žaš aš viš śthlutun eigna viš uppgjör Landsbanka Ķslands hf., eša žrotabśs hans, fari eftir ķslenskum lögum eins og žau voru 5. jśnķ 2009, žar meš töldum lögum nr. 2/1993 um Evrópska efnahagssvęšiš. Įbyrgšin takmarkast viš aš Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta lįti į žaš reyna fyrir žar til bęrum śrlausnarašilum hvort kröfur hans gangi viš śthlutun framar öšrum hluta krafna vegna sömu innstęšu. Verši nišurstašan į žann veg skulu teknar upp višręšur viš ašila lįnasamninganna um įhrif žess į samningana og skuldbindingu Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta.

 

Fari ekki fram višręšur samkvęmt 1. eša 2. mgr. eša leiši žęr ekki til nišurstöšu, getur Alžingi takmarkaš rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum ķ ešlilegu samręmi viš tilefniš. 

 

4.      Bętt verši viš nżrri grein, 5. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Endurskošun lįnasamninganna

Įkvöršun um aš óska eftir višręšum um breytingar į lįnasamningunum samkvęmt endur­skošunarįkvęšum žeirra, skal tekin meš samžykki Alžingis.  Viš žį įkvöršun skal m.a. byggt į forsendum rķkisįbyrgšarinnar og višmišum samkvęmt lögum žessum. Meta skal hvort óska skuli endurskošunar eigi sķšar en 5. október 2015 og skal nišurstaša žess mats lögš fyrir Alžingi fyrir lok žess įrs.

 

5.      Bętt verši viš nżrri grein, 6. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Eftirlit Alžingis

Fjįrmįlarįšuneytiš, višskiptarįšuneytiš og Sešlabanki Ķslands skulu reglubundiš meta žróun heildar­skulda, greišslubyrši og skuldažol ķslenska rķkisins og žjóšarbśsins, ž.m.t. vegna įbyrgšar rķkisins skv. lögum žessum.

Fjįrmįlarįšherra skal įrlega, ķ fyrsta sinn fyrir 1. mars 2010, upplżsa Alžingi um framkvęmd samninganna og mat skv. 1. mgr. žessarar greinar.  Ķ skżrslu rįšherra skal m.a. gera grein fyrir žvķ hvort endurheimtur eigna ķ bśi Landsbanka Ķslands hafi aš marki oršiš ašrar en gert var rįš fyrir viš gerš samninganna (75%) og mat lagt į greišslubyrši sem hlutfall af vergri landsframleišslu.

Viš eftirlit fjįrlaganefndar meš framkvęmd fjįrlaga skal m.a. meta hvernig skuldbindingar skv. lįnasamningunum og lögum žessum žróast.  Nefndin skal hafa nįiš samstarf viš Rķkis­endurskošanda sem skal eiga rétt į öllum naušsynlegum upplżsingum frį fjįrmįla­rįšuneyti, Sešlabanka Ķslands og Tryggingarsjóši innstęšueigenda og fjįrfesta.

 

Fjįrlaganefnd hefur heimild til aš leita rįšgjafar frį innlendum og erlendum sérfręšingum vegna eftirlits hennar skv. lögum žessum.  Kostnašur vegna žess greišist śr rķkissjóši.

 

6.      Bętt verši viš nżrri grein, 7. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Skilmįlar rķkisįbyrgšar gagnvart Tryggingarsjóši innstęšueigenda og fjįrfesta

Fjįrmįlarįšherra setur Tryggingarsjóši innstęšueigenda og fjįrfesta frekari skilyrši vegna įbyrgšarinnar ķ sérstökum samningi viš sjóšinn, einkum varšandi upplżsingagjöf til Alžingis, eftirlit meš fjįrhag sjóšsins og endurheimtu eigna śr bśi Landsbanka Ķslands.

 

7.      Bętt verši viš nżrri grein, 8. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Endurheimtur į innstęšum

Rķkisstjórnin skal žegar ķ staš grķpa til allra žeirra naušsynlegu rįšstafana sem žarf til aš endurheimta žaš fé sem safnašist inn į Icesave reikningana. Ķ žeim tilgangi skal rķkisstjórnin fyrir 15. október 2009 hafa frumkvęši aš samstarfi viš žar til bęra ašila, m.a. yfirvöld ķ Bretlandi, Hollandi og Evrópusambandinu, og óska ašstošar žeirra viš aš rekja hvert innstęšurnar af Icesave reikningunum fóru. Rķkisstjórnin skal fyrir įrslok 2009 semja įętlun um hvernig reynt veršur aš endurheimta žaš fé sem kann aš finnast.

Ķ žvķ skyni aš lįgmarka rķkisįbyrgš samkvęmt lögum žessum skal rķkisstjórnin einnig gera rįšstafanir, ķ samrįši viš žar til bęra ašila, til žess žeir sem kunna aš bera fjįrhagsįbyrgš į žeim skuldbindingum sem stofnast hafa vegna Icesave reikninganna, verši lįtnir greiša žaš tjón.

 

8.      Bętt verši viš nżrri grein, 9. gr., svohljóšandi įsamt fyrirsögn:

Gildistaka ofl.


Lög žessi öšlast žegar gildi. Įkvęši laga nr. 121/1997, um rķkisįbyrgšir, aš undanskilinni 5. gr. žeirra laga, gilda ekki varšandi žį įbyrgš sem lög žessi taka til.

 

Kv.


Höfum skynsemina ķ fyrirrśmi!

einar_bjorn_bjarnason-1_893778.jpgLee Bucheit, bandarķskur sérfręšingur ķ skuldaskilum, hefur stungiš upp į mjög įhugaveršum bišleik, ķ Iceave mįlinu. Ž.e. aš samningurinn, verši lagšur til hlišar. Aš, strax ķ kjölfariš, sé haft samband viš rķkisstjórnir Bretlands og Hollands, og śtskżrt aš Ķsland sé ekki meš žessari ašgerš, aš hafna žvķ aš gera samninga, heldur séum viš kominn į žį skošun, aš fyrst sé rétt aš klįra uppgjör Landsbanka Ķslands hf, og fį žannig į hreint hvaš fęst fyrir eignirnar. Sķšan, žegar liggur fyrir hvaš akkśrat standi eftir, žį sé rétti tķminn kominn, til aš semja.

 

Kostir žessarar ašferšar

Eins og viš öll vitum, og margoft hefur komiš fram, veit ekki nokkur mašur, hvaš mun fįst ķ raun fyrir eignir Landsbankans sįluga ķ Bretlandi. Nś, ef aftur į móti, samningum er slegiš į frest, žar til žetta veršur oršiš ljóst, žį mun allt liggja fyrir. Einnig, mun verša ljóst, sem ekki er sķšra įhęttuatriši, hvort neyšarlögin koma til meš aš standa. En neyšarlögin, sem sett voru af rķkisstjórn Geirs og Ingibjargar, tryggšu einmitt Tryggingasjóši innistęšueigenda, fyrsta vešrétt. Žaš, skiptir mjög miklu mįli, hvort fyrsti vešréttur stendur eša fellur. Ef, aftur į móti, samningar einfaldlega bķša, žangaš til allt žetta er oršiš ljóst, žį mun einnig vera komiš ķ ljós hvort upphęšin sem stendur eftir, er višrįšanleg eša ekki. Žessi lausn, er hrein snilld.

 

Veikleiki?

Alls ekki er vķst, aš Bretar og Hollendingar, samžykki žessa lausn. Žį, vęri žaš einnig möguleiki, aš semja aš nżju, meš óvissuna ķ bakgrunni. Versti möguleikinn, er nįttśrulega, ef Bretar og Hollendingar kjósa aš fara ķ hart. Žvķ er engin leiš aš svara, meš vissu. Eingöngu, er hęgt aš velta upp lķkum. Ef Icesave samningnum hefur veriš hafnaš, eša veršur hafnaš. Hiš augljósa svar, er aš žį sé stašan einfaldlega aftur sama og įšur en samningar hófust. Žį, sżnist manni aš röksemdafęrslan fyrir žvķ aš semja, sé óbreytt. Ķskaldar stašreyndir mįls, eru žęr aš žaš fjįrmagn sem fyrir hendi er ķ Tryggingasjóši innistęšueigenda, er langt frį žvķ aš duga fyrir 20.887 Evra lįgmarkstryggingu til innistęšueigenda ķ Bretlandi og Hollandi. Örsmęš sjóšsins, samanboriš viš skuld hans, er įstęša žess, aš Bretar og Hollendingar, hafa krafist žess aš Ķsl. stjórnvöld tryggi ž.s. upp į vantar. Ef Alžingi, hafnar eša hefur hafnaš, Icesave samningnum, er sś įbyrgš ekki oršin til meš réttmętum hętti til aš žjóšréttarleg skuldbinding hafi framkallast. Undirskrift rįšherra eins og sér, dugar ekki til žess. Žį er Icesave įbyrgš, ekki kominn fram skv. reglum žjóšarréttar, og stašan aftur oršin sś sama og įšur. Žaš segir mér, aš žaš žżši, aš sama röksemdafęrsla og įšur, sé žį jafn nothęf og žį, ž.e. aš Bretar og Hollendingar, eigi betri möguleika til aš fullnęgja kröfum sķnum meš samningum, en meš nokkurri annarri hugsanlegri ašferš. Ergo - lķkur žess, aš Hollendingar og Bretar séu til ķ aš semja, ęttu žvķ aš vera meiri en minni, žvķ žannig séu lķkurnar bestar į žvķ aš žeirra stjórnvöld nįi fram sem mestu upp ķ kröfur umbjóšenda sinna.

 

Alvarleg skuldastaša

Ég miša viš śtreikninga Gylfa Magnśssonar, sjįlfs - frį Morgunblašs-grein sem birtist žann 1. jślķ sķšastlišinn, ž.s. hann fjallar um greišslubyrši vegna Icesave, en uppgefnar forsendur eru; 75% fįist upp ķ Icesave sem skv. śtreikningum rķkisstjórnarinnar sem koma fram ķ Greinargerš viš Icesavefrumvarp eru 415 milljaršar. Ašrar forsendur eru, góš spį - aukning śtflutningstekna um 4,4% į nęstu įrum, sem skilar nišurstöšu 4,1% af śtflutningstekjum, en, vond spį - enginn vöxtur śtflutningstekna, sem skilar greišslubyrši sem hlutfall śtflutningstekna 6,9%. En, samkvęmt umsögn Sešlabanka Ķslands, eru skuldir rķkisins ķ erlendri minnt 1.159,5 milljaršar, ž.e. 0,81 VŽF. Ef reikningur Gylfa er notašur įfram, fęst 11,48% eša 19,32%. Ef tekiš er miš af skuldum žjóšfélagsins ķ erlendri minnt, ž.e. 2.104 milljaršar eša 1,47 VLF, žį fęst 20,91% eša 35,2%. Ég bendi į, aš žangaš til eignasala getur fariš fram, eftir einhver įr, eru žessar tölur rétt višmiš. Virši eigna, sem eiga aš koma į móti til skuldalękkunar, er einfaldlega óvisst. Mešan, į verstu kreppunni stendur, munum viš borga af brśttóupphęšunum.

 

Greišslugeta

Til aš skilja enn betur, hve alvarleg stašan er. Žį er best aš benda į, aš mešaltal višskiptareiknings Ķslands, sķšan lżšveldiš var stofnaš, er mķnus 2,2%. Aldrei nokkru sinni, hefur talan veriš ķ plśs um meira en milli 6 og 7%. Um einungis 6 af žessum įrum, hefur hśn veriš ķ plśs um meira en 3,3%. Icesave skuldin ein og sér, viršist į ystu mörkum greišslugetu okkar. En, vandinn er ekki einungis Icesave, heldur allar hinar skuldirnar sem samanlagt eru miklu mun hęrri en Icesave skuldin ein og sér. Svariš er einfalt, ž.e. er ekki nokkur séns, aš hęgt sé aš framkalla nęgan gjaldeyrisafgang, og žaš samfellt ķ įratug, til aš standa undir - hvort sem er- skuldumrķkisins eša skuldum žjófélagsins.

 

Svar

Žjóšin veršur aš leita naušasamninga viš lįnadrottna sķna, ekki bara vegna Icesave, heldur einnig vegna annarra skulda. Verum skynsöm, og brjótum odd af oflęti okkar.

 

Kv.


Veršur Icesave gjaldfellt?

einar_bjorn_bjarnason-2_892268.jpgNżjasta blašriš ķ stjórnarlišum, og sem er nś bįsśnaš śt um vķšan völl, af talsmönnum Samfó; er aš Bretar og Hollendingar, muni gjaldfella Icesave lįniš, ef Alžingi samžykkir ekki nśverandi samning um Icesave įbyrgšir.

En hver er röksemdafęrslan, į bak viš žessar fullyršingar? Engin, eftir žvķ ég best fę séš.

Icesave samningarnir:

Samingurinn viš: Holland

Samningurinn viš: Bretland

 

Skošum mįliš:

Formlega séš, er lįniš tekiš af Tryggingasjóši innistęšueigenda:

2.2 The Loan
The reimbursement referred to in subparagraph 2.1.2 of paragraph 2.1
(Reimbursemenf) will remain outstanding as a loan from The Netherlands to the
Guarantee Fund
in an amount of (subject to paragraph s.2 (payment of interest))
EUR 1 ,329,242,850 (one billion three hundred twenty nine million two hundred forty
two thousand eight hundred and fifty euro) in accordance with and subject to this
Agreement.

2.1.1 Subject to the terms of this Agreement, the Lender makes available to the Guarantee Fund a Sterling term loan facility in a maximum principal amount of Ź2,350,000,000, or such other amount as the Lender and the Guarantee Fund may agree in writing from time to time (the "Facility Amount").

Sķšan, er žaš rķkisstjórn Ķslands og Alžingi, sem į skv. restinni af samningnum, aš įbyrgjast aš nęgilegt fé verši til stašar ķ Tryggingasjóšnum, til aš standa undir lįnunum, og greišslum Icesave-įbyrgša.

 

Af hverju Icesave įbyrgš?

Įstęšan, er ķ ašalatrišum sś, aš žaš er vķšsfjarri žvķ aš tryggt sé, aš nęgilegt fé verši til stašar, ķ Tryggingasjóši innistęšueigenda, til aš standa undir 20.887 Evra lįgmarkstryggingu, per innistęšueigenda. Žetta, er breskum og hollenskum stjórnvöldum fullkunnugt, sem er akkśrat įstęšan žess, aš žeir eru aš standa ķ žeim ęvingum, aš žvinga Ķslendinga til aš įbyrgjast greišslu žeirra įbyrgša.

 

En ef Bretar og Hollendingar gjaldfella Icesave lįniš?

Punkturinn er sį, aš įn žess aš Alžingi hafi samžykkt Icesave įbyrgšir, žį geta Bretar og Hollendingar einungis hirt žaš fé, sem nś er til ķ Tryggingasjóši innistęšueigenda, sem vitaš er aš ekki er nema, lķtiš brotabrot žeirrar upphęšar sem žarf. Einnig, geta žeir hugsanlega, hirt žęr erlendu eignir, sem žeir nį til.

Mér, viršist ekki aš slķk ašgerš, vęri góš hagsmunagęsla žeirra stjórnvalda gagnvart sķnu fólki.

 

Žaš eru hagsmunir Breta og Hollendinga, aš semja!

Žvert ofan ķ fullyršingar um hiš gagnstęša, er žaš augljósir hagsmunir Breta og Hollendinga, aš fį sem mest greitt. Žeir hagsmunir breytast ekkert, žó svo aš Alžingi hafni nśverandi samningi.

Ef, Bretar og Hollendingar, framkvęma kalt hagsmuna-mat, žį er žaš krystalklįrt, aš meiri von er til aš fį meira śt śr okkur, meš nżrri samningsgerš, en žeirri ašgerš aš gjaldfella lįniš og hirša eignir žęr sem žeir nį til.

Ž.e. žvķ, skżrir hagsmunir žeirra, aš samžykkja nżja samningalotu. 

Svo lengi, sem Ķslendinga passa sig į aš lżsa žvķ yfir, aš höfnun nśverandi samnings, skuli ekki skošast sem höfnun žess aš leisa mįliš meš samningum; žį ętti aš vera tiltölulega greiš leiš, aš hefja nżtt samningaferli.

 

Engin trygging er aš nżjir samningar verši betri!

Žaš er śt af fyrir sig, alveg rétt. En, žaš er einnig hugsanlegt aš žeir verši žaš. Hiš minnsta er krystalklįrt, aš viš nśverandi samning, getum viš ekki unaš.

Svo hręšilegir eru žeir, aš raunverulega vęri betra aš hafna žeim, og verša gjaldžrota daginn eftir.

Kv.


Yfirlit yfir Icesave, möguleika okkar til aš borga, og skżrslu Hagfr.st. - HĶ!

einar_bjorn_bjarnason-1_891948.jpgŚtgįfa Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands, į skżrslu um Icesave, mį vera aš verši minnst sem merkis atburšar.

Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands 3. įgśst 2009SAMANTEKT UM GREINARGERŠIR VEGNA ICESAVE-SKULDBINDINGA

Žaš sem mér finnst merkilegasta skošun žeirra, er mat žeirra aš afgangur af gjaldeyrisreikningi verši enginn, frį og meš 2013. Žeir reikna meš öflugum afgangi įriš 2010, minnkandi frį og meš 2011, sķšan ört minnkandi afgangi įriš 2012; og svo cirka "0" eftir žaš.

Įstęša žessa, er žaš aš sögulega séš er hérlendis öfugt samband milli afgangs af utanrķkisverslun, sem skilar afgangi af gjaldeyrisreikningi landsmanna, og hagvaxtar. 

Žetta skilja menn, ef žeim er bent į, aš śtflutningur hérlendis er nokkur stöšugur og fer lķtiš eftir hagsveiflu hérlendis. En, innflutningur er mjög hįšur lķfskjörum, sem styrkjast žegar vel gengur en versna žegar ķlla įrar. 

Einnig, er nįnast allt flutt inn, fyrir utan landbśnašarvörur og fisk. Margar tegundir atvinnustarfsemi, eru hįšar innflutningi meš ašföng,,,sbr. byggingastarfsemi. En, nįnast allt til bygginga, er innflutt fyrir utan steypuna og grjótiš. Svo, aukning bygginga eykur einnig halla į śtflutningsjöfnuši. Žaš sama į viš marga ašra starfsemi, sem ekki er śtflutningstengd, aš aukning į žeim svišum skapar aukinn innflutning.

Žannig, aš nišurstaša hagfręšinga HĶ er mjög rökrétt, ķ samhengi hagsögu Ķslands fram aš žessu, aš hagvöxtur, muni fyrst ķ staš skila öflugum gjaldeyrisafgangi, en sķšan meš skįnandi lķfskjörum muni draga śr honum į nż, uns hann hverfur. Reyndar, hefši žeim alveg veriš óhętt aš reikna hann alla leiš ķ "-" ž.s. žar endar hann vanalega, eftir aš hagvöxtur hefur stašiš yfir um nokkurt skeiš.

Žetta, er alvarlegt, fyrir žaš, aš viš skuldum mjög mikiš ķ erlendri mynnt. Langhentugast, er aš borga fyrir erlend lįn, meš gjaldeyris-afgangi.

 

I.Hverjar eru okkar skuldir?

"Sešlabanki Ķslands : Umsögn Sešlabanka Ķslands, um Icesave samkomulag rķkisstjórnarinnar, viš Breta og Hollendinga. 

Eignir žjóšfélagsins į móti skuldum

Erlendar eignir:                                   1.625    (1625/1.427 = 1,14 VŽF)
Icesave-eignir (75% endurheimtur)       376
Gjaldeyrisstaša ķ lok įrs (reiknuš)          673
Ašrar erlendar eignir (FIH)                        81
Erl. eignir annarra ašila (lķfeyrissjóša)    496

En, ég er į móti žvķ, aš telja erlendar eignir lifeyrissjóša upp, sem eignir į móti skuldum, žjóšfélagsins. Eftir allt saman, getur rķkiš eša ašri ekki selt žęr eignir bótalaust, en eignir lķfeyrissjóša eru stjórnarskrįrvarin eign lķfeyrisžega, žar meš taldir vextir af žeim eignum. Ég vil einungis telja upp eignir, sem raunverulega er hęgt, aš lįta renna upp ķ móti skuldum.

Žvķ lękka ég tölu yfir eignir, ķ 1.130 milljarša.

Sķšan, mętti alveg einnig, lękka Icesave eignir um svona cirka 1/3, eša ķ 250 milljarša. Žį veršur heildar eignatalan, 1.004 milljaršar. En, žaš vęri ekki ósanngjörn ašgerš, enda mjög mikil óvissa um hvert endanlegt veršmęt Icesave eigna, veršur. Sķšan, er žaš nįttśrulega spurning um raunverulegt veršmęti FIH bankans ķ Danmörku, en nżveriš koma fram, aš hann geldur žess aš vera ķ eigu Ķslendinga. Žaš mį vera, aš muni koma fram ķ lęgra endanlegu söluverši. Lękkum žaš, um 1/3, sem gerir söluverš žį 54 milljarša ķ staš 81. Žį lękka eignir ķ 977 milljarša.

Eignir į móti, eru ekki eignir ķ hendi. Žaš stendur til aš selja žęr eftir nokkur įr, žegar vonast er eftir žvķ aš bętt efnahagsskilyrši erlendis, hafi aukiš veršmęti žeirra eigna žannig, aš višunandi verš fįist fyrir žęr.

Žannig, aš fram aš sölu eigna, sem fer fram eftir nokkur įr, žarf aš borga af heildar-skulda-tölunni!

Žetta verša menn aš muna, žegar veriš er aš ręša möguleika okkar til aš standa undir skuldafeninu.

 

Skuldir žjóšfélagsins:

Erlendar skuldir hins opinbera: 1.520
Icesave-skuld . 575
Erlendar skuldir vegna gjaldeyrisforša 584
Ašrar erlendar skuldir ķ erlendri mynt 59
Erlend skuld SĶ utan forša (ISK) 97
Ašrar ISK-skuldir hins opinbera 206 

Opinber fyrirtęki og einkaašilar: 1.312
žar af Forex-eignir śtlendinga  886
žar af ISK-eignir śtlendinga 426

Skuldir ķ erlendum gjaldeyri alls 2.104 / 1.427 = 1,47 VLF
Skuldir ķ ISK alls 728
Erlendar skuldir alls  2.832 / 1.427 = 1,98 VLF

 

2.832 - 1.130 = 1.702 milljaršar  1.702 / 1.427 = 1,19 VLF (Nettó-erlend-skuldastaša)

Eignir lķfeyrissjóša ekki teknar meš, sem eignir į móti.

2.832 - 977 = 1.855 milljaršar  1.855 / 1427 = 1,3 VLF

Eftir lękkun eigna į móti um 1/3, sem mį skošast sem mögulega śtkomu, ef eignir reynast vera lęgri aš andvirši, en gert er rįš fyrir.

Annars, eins og kom fram aš ofan, koma erlendu eignirnar ekki į móti skuldum, nęrri žvķ strax. Žannig, erum viš ķ raun og veru, aš greiša af heildartölunni, mešan versta efnahags įstandiš gengur yfir. Žaš er žvķ, alveg įstęša aš velta žvķ fyrir, hvort viš getum žetta?

Hęttulegustu skuldirnar, eru skuldirnar ķ erlendum gjaldeyri, ž.e. 2.104 / 1.427 = 1,47 VLF.

Ég miša viš śtreikninga Gylfa Magnśssonar, sjįlfs - frį Morgunblašs-grein sem byrtist žann 1. jślķ sķšastlišinn, ž.s. hann fjallar um greišslubyrši vegna Icesave, en uppgefnar forsendur eru; 75% fįist upp ķ Icesave sem skv. śtreikningum rķkisstjórnarinnar sem koma fram ķ Greinargerš viš Icesavefrumvarp eru 415 milljaršar. Ašrar forsendur eru, góš spį - aukning śtflutningstekna um 4,4% į nęstu įrum, sem skilar nišurstöšu 4,1% af śtflutningstekjum, en, vond spį - enginn vöxtur śtflutningstekna, sem skilar greišslubyrši sem hlutfall śtflutningstekna 6,9%. Žessa grein skrfaši hann, til aš sżna fram į, aš ekkert mįl vęri aš rįša viš Icesave.

Ég tek žessar tölur aš lįni:

2.104 / 415 = 5,1   5,1 * 4,1 = 20,91%   5,1 * 6,9 = 35,2%

Meš öšrum oršum, raunveruleg greišslubyrši, sem hlutfall innflutningstekna, er annašhvort 20,91% eša 35,2% af heildar skuldum žjóšfélagsins ķ erlendri mynnt.

Heildarskuldir žjóšfélagsins, skipta mįli ž.s. einnig žarf aš borga af žeim. Žó um einka-ašila sé aš ręša, žį munu žeir kjósa aš borga af sķnum lįnum og sķšan eftir žaš, skila žvķ sem žį er eftir til žjóšfélagsins. Meš öšrum oršum, ekki er nein augljós ašferš til fyrir rķkiš, til aš koma ķ veg fyrir samkeppni viš ašra um žį takmörkušu aušlind, sem gjaldeyris-afgangurinn mun verša.

 

 II.Staša rķkisins

Eignir rķkisins 

Yfirtekin tryggingarbréf                            110,7

Višskiptareikningar nettó                          73,3

Hlutafé, eignarhlutir og stofnfé               197,8

Icesave-eignir (75% endurheimtur)        376

Gjaldeyrisstaša SĶ                                  586,7

Ašrar erlendar eignir (FIH)                        80,7

Samtals innlent                                     767,7

Samtals erlent                                   1.043,4

Samtals                                              1.811,1

 

Skuldir rķkisins:

Innlendar skuldir rķkissjóšs1                    471,2

Tapašar vešlįnakröfur SĶ                          297,5

Lįntaka v. eiginfjįrframlags til banka       385

Icesave-skuld                                           575

Erlendar skuldir vegna gjaldeyrisforša    584,5

Samtals innlent                                     1.153,7

žar af ISK eignir śtlendinga                    302,0

Samtals erlent                                      1.159,5 / 1.427 = 0,81 VŽF

Samtals ķ ma.kr.                                    2.313,2 / 1.427 = 1,6 VŽF

Hrein staša rķkissjóšs og SĶ                   -502,1

 

Ef žetta er rétt, eru erlendar skuldir rķkisins eins, cirka 81% af vergri žjóšarframleišslu. Ef ég nota aftur reikninga Gylfa, žį er śtkoman:

1159,5 / 415 = 2,8    2,8 * 4,1 = 11,48%    2,8 * 6,9 = 19,32%

Meš öšrum oršum, greišslubyrši rķkisins af erlendum skuldum sem hlutfall af śtflutningstekjum veršur annašhvort 11,48% eša 19,32%.

Eins og kom fram įšan,  žį mun eignasalan, sem į aš minnka skuldirnar nišur ķ reiknaša nettó-skulda-tölu, ekki fara fram, fyrr en eftir nokkur įr. Žannig, aš raunverulega žarf aš miša viš brśttó tölurnar yfir skuldir, til aš įtta sig į, hvort hęgt sé aš rįša viš skuldastöšuna, einmitt į mešan versti hluti innlendu kreppunnar gengur yfir, eša ekki.

Ķ žvķ samhengi, er vert aš hafa ķ huga nišurstöšu Hagfręši-stofnunar HĶ, žess efnis, aš gjaldeyrisafgangur verši einungis jįkvęšur, śt įriš 2012. Hann verši lķtill, žaš įr. Einungis mikill, įrin 2010 og 2011.

 

Ef ekki er nęgur gjaldeyris-afgangur:

  • žarf aš borga meš töku nżrra lįna, sem ķ ljósi mjög slęms greišslumats ķ dag, verša dżr lįn. Žį er hętta, aš skuldirnar fari aš vaxa į nż, ķ staš žess aš minnka. En, žaš getur veriš ķ lagi, mešan veriš er aš brśa įkvešiš bil.
  • eša, greitt er meš innlendum tekjum rķkisins. Vandi, er aš žį gerist annaš af tvennu.

  1. Peningamagn ķ umferš skreppur saman, viš hverja afborgun, sem myndi stušla aš efnahags-samdrętti, og veršhjöšnun.
  2. Peningar eru prentašir į móti, til aš višhalda peningamagni ķ umferš, og koma ķ veg fyrir frekari efnahags-samdrįtt. En, žį er veriš aš auka heildar magn króna ķ heimshagkerfinu, sem óhjįkvęmilega veršfellir hana, og žaš ķ hvert sinn sem žessari greišsluašferš er beitt.
Lķklega, er skįrra aš taka nż lįn, til aš brśa tķmabiliš, žar til eignasala getur fariš fram. En, hęttan ķ žvķ samhengi, er aš hękkun skulda, stušli aš lękkun greišslumats rķkisins, nišur ķ ruslflokk. Į žeim tķmapunkti, gęti žaš raunverulega gerst, aš enginn vilji lįna rķkinu nema gegn žvķlķkum ofurkjörum, aš slķkar lįntökur myndu skila sér ķ hrašri hękkun skulda - jafnvel gjaldžroti. Hin leišin, ef hśn vęri farin ķ stašinn, gęti skilaš sér ķ svo hratt lękkandi gengi krónunnar, aš endaš gęti ķ óšaveršbólgu-įstandi.
 
 
Nišurskuršur rķkisśtgjalda
Eins og allir vita, hefur rķkiš skv. samingnum viš AGS, skuldbundiš sig til aš binda enda į hallarekstur sinn, eftir 2 įr. Meš öšrum oršum, aš halli upp į cirka 180 milljarša, sem stefnir ķ - ķ įr, žrįtt fyrir nišurskurš og skattahękkanir, verši lękkašur nišur ķ 0, žannig aš enginn halli verši viš upphaf fjįrlagaįrs, įriš 2012. Meš öšrum oršum, žarf aš sigrast į žessum halla, į žessum 2. įrum žarna į milli.
 
Höfum ķ huga, aš nišurskuršur er ķ ešli sķnu samdrįttar-aukandi. Aš sjįlfsögšu mun hagvöxtur, žegar hann fer af staš, hafa jįkvęš įhrif į tekjustreymi rķkisins. Viš erum samt, aš tala um mesta śtgjalda nišurskurš, ķ sögu Lżšveldisins Ķslands.
 
Rķkisstjórnin, vonast eftir aš žurfa ekki aš skera meira nišur, en cirka helming žessarar tölu. Tekju-aukning, muni redda rest.
 
Viš erum samt, aš tala um grķšarlegan nišurskurš śtgjalda į nęsta fjįrlagaįri, ž.e. 2010. Sį nišurskuršur, mun óhjįkvęmilega skila frekari samdrįttarįhrifum, śtķ žjóšfélagiš. Viš erum į mannamįli, aš tala um frekara tekjutap į nęsta fjįrlagaįri og aukningu atvinnuleysis, sérstaklega vegna uppsagna opinberra starfsmanna, ž.e. ķ heilbrigšis-kerfinu, skóla-kerfinu og trygginga-kerfinu.
 
Ég efast žvķ um, aš hagvöxtur hefjist į nęsta įri, eins og vonast er eftir. Žaš, kemur heim og saman viš įstandiš ķ Evrópu, en skv. sķšustu įrsfjóršungsskżrslu Framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins, er ekki aš vęnta hagvaxtar į Evrusvęšinu, fyrr en įriš 2011.

"Directorate General for Economic Affairs: : Quarterly Report"

Žaš er žó hugsanlegt, aš sś nišurstaša verši endurskošuš, ķ nęstu įrsfjóršungsskżrslu. En, skv. nżjustu fréttum, er eitthvaš aš rofa til ķ Žżskalandi, Frakklandi og Bretlandi, sķšustu 2. mįnušina.

Augljósa hęttan, er aš ķlla gangi aš skera nęgilega nišur, til aš aukning skulda af völdum hallans, haldist innan višrįšanlegs ramma. Vandkvęšin, geta stafaš af pólitķskum vanda, sem skapast getur af völdum, mikilla óvinsęlda nišurskuršarašgeršanna.

Einnig getur žaš gerst, aš tekju-aukning verši ekki eins mikil, og vonast er eftir - t.d. vegna žess, aš hagvöxtur hér hefjist ekki fyrr en, 2011 en ekki 2010, eins og rķkisstjórnin mišar įętlanir sķnar viš.

Hętta, er augljós į vķštękum mótmęlum, žegar atvinnuleysi heldur įfram aš aukast, og gjaldžrotum fjölgar enn, og rķkiš er į sama tķma, aš segja upp fólki ķ stórum stķl; og sennilega ķ ofan-į-lag, aš lękka bętur.

Ekki mį heldur gleyma, aš hętta er į auka-śtgjöldum, t.d. vegna bankanna, sem vitaš er aš žurfa aš afskrifa grķšarlegar upphęšir af slęmum lįnum fyrirtękja og einstaklinga; į sama tķma og žeir eru reknir meš višvarandi halla af völdum kostnašar viš žaš aš višhalda rekstri fjölmargra zombķ fyrirtękja, sem vonast er eftir aš hafi rekstrargrundvöll seinna, og einnig vegna óhagstęšrar gengisžróunar sem veldur žeim tapi. Ég veit ekki hvort ž.e. satt, aš hallinn sé 8 milljaršar į mįnuši, en ž.e. tala sem ég hef heyrt. En, heimildin er óstašfest. En, ef satt, žį er mjög hugsanlegt aš rķkiš žurfi aš leggja bönkunum til frekara fjįrmagn, į nęsta įri. Annars, er hęttan sś, aš endurreisn bankakerfisins, skili sér einfaldlega ekki ķ starfhęfu bankakerfi, ž.e. aš bankarnir muni geta veitt ešlilega fyrirgreišslu. Ef, sś vęri śtkoman, myndi žaš virka sem rekakkeri eša bremsa, į hagkerfiš įfram. En, endurreisn bankakerfisins, er sennilega stęrsta einstaka forsendan, fyrir endurreisn hagkerfisins.

  • Ef, žetta er ekki nęgilega slęmt, getur rķkiš lent ķ žvķ aš žurfa aš hlaupa undir bagga meš einstökum sveitarfélögum, sem mörg hver eiga ķ mjög alvarlegum rekstrarvanda.
  • Einnig, getur žaš lent ķ žvķ, aš žurfa aš veita fjįrmagni inn ķ fyrirtęki ķ eigin eigu, sem skulda erlendis, t.d. Landsvirkjunar, enda er rķkiš endanlega įbyrgt fyrir skuldum žeirra, ef žau lenda ķ greišsluvandręšum.

 

III.Umfjöllun um umsögn Hagfręši stofnunar HĶ

1) Ķslenska kreppan verri en keppa annarra landa

Žeir byrja į aš įminna um: "Žaš er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš sökum žess hve kreppan er djśp og vķštęk getur veriš varasamt aš styšjast viš reynslu fortķšar žegar meta skal hvernig žjóšin mun vinna sig śt śr žessum hremmingum."

Įstęšan er sś, aš kreppan hér er verri aš mörgu leiti, en hefur žekkst annars stašar, en eftir allt saman hefur žaš sennilega ekki gerst įšur, aš žróaš hagkerfi missi allt sitt bankakerfi,,,įsamt žvķ óskaplega tjóni, sem žį orsakašist.

 2) Hagvöxtur og gjaldeyrisafgangur

Žeir telja, aš hagvöxtur muni fara af staš, fyrsta kastiš, af meira krafti en Sešlabankinn geri rįš fyrir, ž.e. 2011 eša 2012, vegna žess aš samdrįttur af völdum kreppunnar hafi skapaš töluveršan slaka ķ hagkerfinu, en sķšan eftir 2013 muni draga śr hagvexti og spį žeir milli 2 og 2,5% hagvöxt eftir žaš.

"Į įrunum 1980-2004 óx landsframleišsla aš mešaltali um 2,8% į įri. Žar af mįtti rekja 1,3% til fólksfjölgunar og 1,5% til aukinnar framleišni. Samkvęmt mannfjöldaspį Hagstofunnar fram til 2050 mun landsmönnum öllum fjölga um 0,7% aš mešaltali į įri fram til 2023 og fólki į vinnualdri (20-64 įra) um 0,5%. Ef framleišni vinnu eykst meš lķku lagi og undanfarna įratugi mį bśast viš aš VLF aukist aš jafnaši um 2-2,5% į įri nęstu 15 įrin sem er nokkuš minna en Sešlabanki gerir rįš fyrir. Einstakar framkvęmdir ęttu ekki aš breyta miklu um žetta mat."

Varšandi afgang af gjaldeyristekjum, telja žeir aš hann verši mikill ķ įr og į nęsta įri, en hann muni skreppa hratt saman įriš 2011 og verša kominn nišur undir "0" frį 2013.

3) Gengi gjaldmišla

Žeir telja ólķklegt, aš sś forsenda sem Fjįrmįlarįšuneytiš hefur gefiš sig, um gengi gjaldmišla, aš Pundiš muni haldast óbreytt gagnvart Evrunni śt spįtķmabiliš muni standast.

"Ķ ljósi veikrar stöšu punds gagnvart evru nś um stundir kann žessi forsenda aš vera umdeilanleg."

Žetta er varfęrnislega oršaš hjį žeim, en gengi Pundsins hefur hruniš umtalsvert gagnvart Evru sķšan um mitt įr 2008, sem stafar af žeim efnahagslegu įföllum sem Bretland varš fyrir. Žaš er ešlilegt, aš Pundiš muni sķšan, žegar breska hagkerfiš byrjar aš rétta śr kśtnum, sękja til baka ķ sitt ešlilega jafnvęgisgengi. Žannig, aš hękkun Pundsins gagnvart Evru, į nęstu įrum, er mjög lķkleg.

Vandinn sem žetta skapar, er aš ž.s. stór hluti Icesave lįnsins, er ķ Pundum, į mešan aš okkur ber aš greiša ķ Evrum. Žaš sem viš munum žurfa aš greiša, mun žvķ hękka af žessum orsökum.

Žeir telja einnig sennilegra en hitt, aš veršbólga muni verša įfram hęrri hérlendis, en ķ nįgrannalöndum okkar.

"Ķ greinargeršinni (greinargerš Fjįrmįlarįšuneytis) er reiknaš meš žvķ aš frį og meš 2014 verši afgangur į rķkissjóši um 3% af VLF. Til žess aš svo megi verša žarf mikill agi aš vera į fjįrmįlum rķkissins, mun meiri en aš jafnaši hefur veriš frį stofnun lżšveldis. Umtalsveršar lķkur verša žvķ aš teljast į žvķ aš rķkiš verši aš gefa sér lengri tķma til aš greiša nišur skuldir sķnar."

Žaš žarf varla aš taka fram, aš mjög erfitt - ef ekki ómögulegt - veršur aš umbreyta afkomu rķkisins, svo stórfellt aš halli sem nįlgast 200 milljarša žetta įr, verši oršinn aš afgangi upp į milljarša tugi, eftir einungis 5 įr. 

4) Hęttur fyrir hagvöxt

a) Žeir benda į, aš ef umtalsveršur brottflutningur fólks, muni fara af staš, af völdum kreppunnar, žį muni žaš draga śr möguleikum hagkerfisins til hagvaxtar og žannig auka byršarnar į heršum žeirra sem eftir verša ķ landinu. Žeir benda į aš reynslan af fyrri kreppum sżni aš fólksfękkun fari af staš af krafti ekki fyrr en įri eftir aš kreppa hefst, og einnig aš marktękt samband sé milli brottflutnings og hagvaxtar. Brottflutningur auki žannig nišursveiflu og hęgi į hagvexti, mešan brottflutningur stendur yfir.

Flókiš sé samt aš spį um žetta, ž.s. aš žrįtt fyrir aš kreppan nś sé sś versta sem žeir hafi til samanburšar, žį vegi į móti aš einnig sé kreppa annars stašar, sem geri sennilega dragi śr atvinnutękifęrum erlendis, og einnig hafi fjöldi fólks flust hingaš umlišinn įratug sem séu frį tekjulęgri löndum en Ķslandi, og žaš megi vera aš žaš sé ólķklegra til brottflutnings en Ķslendingar af žeim orsökum.

b) Einnig benda žeir į, aš fjöldi fyrirtękja sé nś ķ nokkurs konar gjörgęslu. Óvķst sé hve mörg žeirra muni reynast hafa rekstrargrundvöll. Mikilvęgt sé, aš hagvöxtur hefjist sem fyrst, og einnig aš ašgangur aš lįnsfé batni sem hrašast; til aš lįgmarka žetta tjón.

c)  Žeir benda į aš...

 "Ljóst er aš greišslur vegna Icesave verša ekki notašar til annarra hluta, s.s. til fjįrfestinga ķ efnislegum eša óefnislegum gęšum eša til neyslu, hvort sem er einkaneyslu eša samneyslu. Af žessu mį rįša aš greišslur vegna Icesave hafi bein neikvęš įhrif į hagvöxt og leiša til lakari lķfskjara."

...sem einnig mį aš sjįlfsögšu heimfęra į ašrar skuldir, sem einnig mun žurfa aš greiša af. En Icesave veršur einungis minni hluti af žeirri heildar greišslubyrši. Žannig, aš žaš fjįrmagn sem tekiš er śr hagkerfinu, į nęstu įrum, muni draga umtalsvert śr möguleikum til hagvaxtar og einnig į sama tķma skerša lķfskjör, ž.s. minni hagvöxtur aš sjįlfsögšu žķšir lęgri lķfskjör.

5) Greišslubyrši af Icesave

Žeir benda į aš töluvert stór óvissa sé um endanlega greišslubyrši af Icesave lįninu, ž.s. eignir geti reynst veršminni, hękkun Punds muni hękka lįniš en óvķst aš hvaša marki, framgangur efnahagsmįla getur reynst lakari en aš er stefnt, ašgangur aš lįnsfjįrmagni getur reynst lakari en aš er stefnt, o.s.frv.

Žeir setja upp módel fyrir 75% endurheimtur af Iceave og fyrir 40%. Einnig fyrir Pund ķ cirka nśverandi veršgildi gagnvart Evru og hękkun žess um 25%. Einnig, setja žeir upp módel, ž.s. gert er rįš fyrir efnahagsįfalli vegna óvęnts aflabrests.

6) Forsendur žeirra eru eftirfarandi: 

"Hagvöxtur. Enginn vöxtur 2010, 6% įrin 2011-12 (mešaltal), 2% frį og meš 2013. Gert er rįš fyrir umtalsveršum vexti žau įr, mešan hagkerfiš er aš nį sér upp śr dżpstu lęgšinni. Ķ žessu felst aš VLF (Verg landsframleišsla) vex um 21% frį 2010-2016."

"Veršlag. Mišaš er viš 2% veršbólgu ķ Bretlandi og į evrusvęši frį 2009-2023, ķ samręmi viš veršbólgumarkmiš Englandsbanka og Sešlabanka Evrópu.
Gengi. Raungengi krónunnar, sem nś męlist um 67 (2000=100) hękkar ķ 80 įriš 2010 og ķ 85 frį og meš 2011. Gengi punds gagnvart evru verši um 1,15 (evrur/pund).
Upphęšir. Allar upphęšir ķ kr. mišast viš įętlaš mešalveršlag 2009. "

Greišslubyrši af Icesave verši 2,5% af landsframleišslu viš 75% endurheimtur en 4,2% viš 40%. Žetta, sé besta spį, sem geri ekki rįš fyrir neinum frįvikum frį grunnspį. Viš 75% verši afgangur af Icesave um 300 milljarša, en rétt um 600 milljarša viš 40% endurheimtur, ķ įrslok 2015.

Ef Pund styrkist um 25%, verši sömu tölur 3,3% og 5%.

Leikum okkur ašeins meš tölurnar:

2.104 / 300 = 7   --   1.159,5 / 300 = 3,9

2,5% * 7 = 17,5% VŽF       2,5% * 3,9 = 9,75% VŽF

Hafa ber žó ķ huga, aš ž.s. žetta eru allt skuldir ķ erlendum gjaldmišli, sem ég hef veriš aš fjalla um, žį er réttara aš miša viš hlutfall śtflutningstekna fremur en hlutfall landsframleišslu, ž.s. landsframleišsla er eftir allt saman ķ krónum. Rķkiš sjįlft, hefur ekki tekjur ķ erlendum gjaldmišlum.

 

7) Mat žeirra, aš Icesave ętti aš reynast višrįšanlegt.

Žeir slį žó žį varnagla aš:

"Ef fjįrmįlakreppa rķkir ķ heiminum į žessum tķma, eša traust į ķslensku hagkerfi brestur af einhverjum įstęšum, geti mįliš vandast. Žetta gildir vitaskuld um endurfjįrmögnun erlendra lįna almennt, ekki einungis Icesave-lįn. Almennt mį žvķ segja aš śtkoman rįšist af trausti umheimsins į ķslensku efnahagslķfi. Naušsynlegur lišur ķ žvķ aš efla žaš traust er, aš skuldir žjóšarbśsins haldist innan skaplegra marka į nęstu įrum."

"Ašgengi aš alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum į nęstu įrum og žau kjör sem bjóšast munu aš miklu leyti rįšast af lįnshęfismati landsins og žeirra fyrirtękja sem hér starfa. Mestu skiptir aš bjartsżni rķki og mun lįnshęfismat rįšast af žvķ. Miklar skuldir munu aš öšru óbreyttu leiša til verra lįnshęfismats. Žó veršur ekki einungis litiš til heildarskulda į hverjum tķma heldur framtķšarmöguleika žjóšarinnar til aš borga af skuldum."

Ž.e. žvķ, grundvallar atriši, hver staša lįnamįla almennt, muni verša; en einnig, hve trśveršug stefna stjórnvalda til uppbyggingar efnahagslķfsins muni reynast. Žvķ meira trś, sem menn öšlast į stefnunni, žvķ fyrr byggist aš nżju upp traust erlendis į hagkerfinu, gjaldmišlinum og žannig um leiš, vilji til aš lįna. Hagstjórnin, er žvķ stóra mįliš, ķ žvķ aš endurreisa žetta traust.

8) Įhrif į lķfskjör og brottflutning frį landinu

"Samkvęmt dęmunum aš framanveršu gęti skuldbindingin veriš į bilinu 300-580 milljaršar kr. ķ įrslok 2015, eša um 17-33% af VLF. Til aš nį jafnri stöšu įriš 2023 žyrfti afgangur į višskiptajöfnuši aš aukast um 1-2% į įri af VLF aš jafnaši į tķmabilinu. Žjóšarśtgjöld žyrftu aš lękka sem žvķ nemur, yršu žannig 13-26 milljöršum kr. lęgri mišaš viš śtgjöld įrsins 2009 en ella. Žaš śtheimtir lękkun į raungengi krónunnar. Hve mikiš er vandmetiš, en lauslega mį ętla, aš lękkunin žyrfti aš vera 3-7%. Mišaš viš hlutdeild innflutnings ķ neyslu landsmanna yrši kaupmįttur 1-2% rżrari en ella į tķmabilinu 2009-2023...Lauslegt mat į sögulegum gögnum sżnir aš ef kaupmįttur minnkar um 2% ķ 15 įr žżšir žašum hįlft prósent fólksfękkun yfir tķmabiliš af žeim sökum einum."

Ef viš leikum okkur ašeins meš tölurnar:

2.104 / 300 = 7   --   1.159,5 / 300 = 3,9

Ef, viš getum margfaldaš įhrifin, į fólksfjöldažróun, meš žessum tölum; žį kemur śt 3,5% og 1,95%. Hęrri talan, skilar 11.200 manns cirka, mišaš viš 320.000. Žaš kemur heim og saman, viš ašvörun um aš 10.000 geti yfirgefiš landiš, af völdum kreppunnar.

Žaš bendir ekki endilega til skelfilegra įhrifa af völdum fólksfękkunar. En, 10.000 er tališ višrįšanlegt.

En, aušvitaš getur žaš breyst, ef ķlla gengur aš vinna śr skuldavandręšunum og hlutir fara til verri vegar.

 

IV. Nišurstaša

Stašan er herfileg. Ég er bśinn, aš taka žetta saman, eftir bestu žekkingu og įn žess, aš ég held, aš halla mįli meš nokkrum hętti.

Hver um sig, sem les žetta, mį mynda sķna eigin skošun.

En, mķn skošun er sś, aš skuldavandinn sé žvķlķkur, og žį į ég viš heildarskuldabaggann; aš skynsamlegara, en aš fylgja nśverandi stefnu, vęri aš fara fram į naušasamninga viš alla okkar helstu kröfuhafa. Hęttan į žvķ aš hlutirnir gangi ekki upp, meš skelfilegum afleišingum fyrir land og žjóš, sé einfaldlega žaš mikil; aš įbyrgšarfyllra vęri aš višurkenna fyrir sjįlfum okkur, aš viš žurfum aš lękka skuldir meš öllum tiltękum rįšum, žar meš tališ žvķ aš fara fram į nišurfellingu aš hluta.

Ég held, aš viš eigum aš reyna, aš endursemja viš okkar helstu kröfuhafa. Byrjum žaš verk, meš žvķ aš endursemja um Icesave skuldina.

 

Kv. Einar Björn Bjarnason


Žurfum öflugan gjaldeyrisvarasjóš!

einar_bjorn_bjarnason-1_891912.jpgDįlķtiš skrķtin deila hefur sprottiš upp, ž.e. hvort viš žurfum lįnin frį AGS og Noršurlöndunum, sem eiga aš fara ķ gjaldeyrisvarasjóš landsmanna, eša ekki.

En, žetta er raunverulega, įhugaverš spurning. Sannarlega er žaš rétt, aš gjaldeyrisvarasjóšur, aš öllu jafnaši, treystir gengi gjaldmišils og eykur traust, getur bętt lįnstraust. 

 

Sjį Frétt Ruv.is: Žurfum öflugan gjaldeyrisvarasjóš

"Vilhjįlmur Egilsson, framkvęmdastjóri Samtaka atvinnulķfsins, segir naušsynlegt fyrir Ķslendinga aš byggja upp öflugan gjaldeyrisvarasjóš. Įn hans verši erlendir fjįrmagnsmarkašir lokašir fyrir Ķslandi, jafnt fyrirtękjum sem hinu opinbera"... „Menn žurfa aš hafa gjaldeyrisvarasjóš til aš hafa uppį aš hlaupa ef eitthvaš mikiš kemur fyrir žannig aš žaš žurfi aš grķpa til žessara peninga. Hugtakiš varasjóšur er žannig er varasjóšur, žaš er ekki til aš nota nema ķ nauš."... "Vilhjįlmur segir žetta skipta mjög miklu mįli til aš efla traust į landinu, hękka lįnshęfismatiš og styrkja ašgang okkar aš öšru lįnsfé sem viš séum žį aš nżta. „Viš žurfum aš hafa opinn ašgang aš erlendum fjįrmagnsmörkušum og vera hluti af žeim og žaš gerist ekki nema viš séum meš öflugan gjaldeyrisvarasjóš og viš séum meš gott lįnshęfismat og viš sjįum žess vegna eitthvert flęši af fjįrmagni koma inn og śt śr landinu, en žį žurfum viš aš vera meš góšan varasjóš."

 

En,,,viš erum aš tala um sjóš, sem tekinn er aš lįni.

Aš sjįlfsgöšu, hefur Vilhjįmur rétt fyrir sér, ķ almennum skilningi. Enda, eru gjaldeyrisvarasjóšir, vanalega ekki teknir aš lįni. Heldur, eru žeir byggšir upp, jafnt og žétt, um eitthvert įrabil - fyrir skattfé.

  • Į žvķ, er dįlķtill munur, og į sjóši sem er tekinn aš lįni. Sjóšur, sem byggšur er upp, fyrir raunverulegan sparnaš, er žį raunverulegur eignasjóšur. Hann, er žį eign į móti.
  • Sjóšur, sem tekinn er aš lįni, er raunverulega eign einhvers annars. Af žeim lįnum žarf aš borga, meš erlendum gjaldeyri. Ž.e. heilabilun, aš skilgreina slķkann sjóš, sem eign į móti.
  1. Žau lįn hękka greišslubyrši landsmanna, ķ erlendum gjaldeyri, og minnka žaš sem er afgangs til aš borga af öšrum lįnum.
  2. Žetta, hlķtur aš vera ašalpunkturinn, sem er skošašur, žegar greišslustaša er metinn; ž.e. hver er heildastskuldastašan vs. tekjur og vs. eignir į móti.
  3. Žannig, aš ég skil ekki, hvernig menn sem vilja taka sig alvarlega, ég tala ekki um doktór ķ hagfręši, geta haldiš žeirri augljósu bįbilju fram, aš lįnskjör geti batnaš meš žvķ aš taka meiri lįn, og žar meš hękka skuldirnar.

Žaš hafa einhverjar skrśfur losnaš, ķ fólki sem hugsar meš žessum hętti.

 

Kv.


Svört skżrsla Hagfręšistofnunar HĶ um Icesave!

einar_bjorn_bjarnason-1_889157.jpgŽ.s. mér finnst merkilegast, er aš žeirra spį gerir ekki rįš fyrir, aš spį rķkisstjórnarinnar, um višvarandi stórann afgang gjaldeyristekna, standist.


Hagfręšistofnun Hįskóla Ķslands 3. įgśst 2009SAMANTEKT UM GREINARGERŠIR VEGNA ICESAVE-SKULDBINDINGA

Enda vita žeir vel, af žvķ samhengi aš innflutningur eykst alltaf viš aukinn hagvöxt.

Žeir reikna meš cirka 2% hagvexti, eftir 2012, sem er raunhęfari spįen spį Sešlabankans.

Sķšan, vara žeir viš hęttum, t.d. žeirri augljósu aš veršgildi Punds geti hękkaš. En, ž. hefur veriš fremur lįgt undanfariš, vegna efnahagsįfalla, og hękkun žess veršur aš teljast lķkleg. Hvort, hśn veršur 25% og sķšan įfram, eins og ķ dęminu sem žeir setja upp, er umdeilanlegt.

Skošun žeirra er fyrst og fremst į greišslubyrši, af Icesave sem hlutfall af vergri žjóšarframleišslu, ž.e. ekki sem hlutfall af višskiptaafgangi. 

Hśn sveiflast frį 2,5% upp ķ 5%, skv. žeirra frįviks tilvikum.

Taka veršur fram, aš Icesave er einungis hluti af erlendri skuldabyrši Ķslands. Ef mišaš er viš nettóskuld upp į 1.702 milljara eša 1,19 VLF, og viš berum žaš saman viš Icesave skuld upp į 300 eša cirka 600 milljarša, eftir žvķ hvort mišaš er viš 75 eša 40% endurgreišsluhlutfall. 

Ef viš höfum žęr tölur ķ huga, žį er 300 milljaršar 5,7 sinnum 1.702 milljaršar, ž.e. 2,5% * 5,7 = 14,25%.

Meš öšrum oršum, žarf stęrš afgangs af višskiptajöfnuši aš jafngilda cirka 14,25%  žegar mišaš er viš hagstęšasta dęmiš, til aš standa undir nettó erlendum skuldum rķkisins. (Nettóskuldatalan, er fengin śt frį tölum Sešlabanka Ķslands, en frįvikiš frį žeirra uppgefnu tölu, er aš ég dreg ekki frį erlendar eignir lķfeyrissjóša. En eignir lķfeyrissjóša, nżtast ekki meš nokkrum hętti rķkissjóši, til aš draga śr skuldum.)

Takiš eftir, žetta er hagstęšasta dęmiš, ž.s. ekki er bśiš aš gera rįš fyrir einu sinni lķklegum breytingum.

Hafiš ķ huga, aš žeir gera rįš fyrir aš višskiptajöfnušurinn, verši viš "0" frį og meš 2013.

Žaš žķšir, aš rķkiš getur ekki greitt af žessum skuldum, ž.s. til žess žarf tekjuafgang af erlendum gjaldeyri.

 

Vališ stendur žį į milli žess:

  • velta žeim įfram meš nżjum lįntökum.
  • borga beint meš tekjum rķkissjóšs.

Fyrri leišin, veldur žvķ aš skuldirnar smį hękka į nżjan leik.

Seinni leišin, veršfellir gengi krónunnar, jafnt og stöšugt.

Ž.e. žvķ af og frį, aš žessi skżrsla segi, aš erlendar skuldir okkar séu vel višrįšanlegar. Žeir, fjalla fyrst og fremst um Icesave, og lķkur eru taldar til aš Icesave skuldin sé višrįšanleg, ein og sér. Sķšan, veršum viš hin, aš skoša heildardęmiš.

Nišurstašan er óvéfengjanleg, aš skuldirnar eru óvišrįšanlegar.

 

Kv.


Um bloggiš

Einar Björn Bjarnason

Höfundur

Einar Björn Bjarnason
Einar Björn Bjarnason
Stjórnmála- og Evrópufræðingur. Áhugi á stjórnmálum, Evrópumálum, alþjóðamálum, málefnum Miðausturlanda, trúmálum, vísindum og tækni, og margt fleira.
Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu athugasemdir

Nżjustu myndir

  • ...215_highres
  • warheadinventories 170201.png
  • ...oubles_0005

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.6.): 54
  • Sl. sólarhring: 243
  • Sl. viku: 1196
  • Frį upphafi: 581964

Annaš

  • Innlit ķ dag: 54
  • Innlit sl. viku: 1077
  • Gestir ķ dag: 53
  • IP-tölur ķ dag: 53

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband